Connect with us

Naujienos

Tęsiamas gyventojų sveikatos tyrimas po gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje

Avatar

Paskelbta

2020 10 06

Per vakar parą šalyje patvirtintas 81 koronaviruso (COVID-19) atvejis. Iš jų 32 atvejai patvirtinti Vilniaus, 31 Kauno, 12 Šiaulių, 3 Tauragės, po 1 Panevėžio, Telšių ir Alytaus apskrityse, – praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Vakar taip pat nustatyti 3 įvežtiniai atvejai iš Baltarusijos, Švedijos ir Čekijos.

Asmenims, kurių užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos, per vakar parą patvirtinta 11 atvejų.

34 atvejai patvirtinti po kontakto, tačiau, šie atvejai, pirminiais duomenimis, nėra priskiriami protrūkiams.

Per vakar parą patvirtinti 33 atvejai, susiję su protrūkiais. Kauno apskrityje 4 atvejai, iš kurių 1 antrinis, patvirtinti Kauno vyriausiojo policijos komisariato protrūkyje. Iš viso su šiuo protrūkiu siejami 22 atvejai.

2 atvejai, nustatyti vakar, yra susiję su Erudito licėjaus protrūkiu, su kuriuo iš viso siejama 19 atvejų.

Su Kauno autobusų protrūkiu siejamas 1 atvejis. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejami 2 atvejai.

1 antrinis atvejis yra siejamas su Kauno Jogos studija. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 3 atvejai.

Per vakar parą su Valstybinio Kauno muzikinio teatro protrūkiu susietas 1 atvejis. Iš viso šiame protrūkyje jau skaičiuojamas 51 atvejis.

Taip pat 1 atvejis fiksuotas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje Kardiologijos skyriuje. Šiuo metu NVSC yra gavusi informacijos ir apie kitų asmenų, galimai susijusių su šiuo skyriumi, teigiamus testų rezultatus, tačiau jų epidemiologinė diagnostika dar tęsiama.

1 antrinis atvejis patvirtintas Raseinių savivaldybėje. Su šiuo protrūkiu jau siejamas 51 atvejis.

Vilniaus apskrityje 3 atvejai, iš kurių 1 antrinis, susijęs su sveikatingumo klubo „Alfasteps.“ Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejami 7 atvejai.

Per vakar parą patvirtinti 4 atvejai, susiję su ledo ritulio varžybomis. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejami 22 atvejai.

1 antrinis atvejis siejamas su rugsėjo 24 d. K2 Comedy Atviro Mikrofono renginiu. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejami 2 atvejai.

Šiaulių apskrityje 4 atvejai patvirtinti per vakar parą yra susiję su AB „Rūta“. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 12 atvejų.

3 atvejai siejami su AB „Telia“ įmone Šiauliuose. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 15 atvejų.

1 antrinis atvejis šeimoje patvirtintas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 65 atvejai.

1 antrinis atvejis Šiaulių apskrityje yra siejamas su koronavirusinės infekcijos protrūkiu Kelmės pieninėje. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejami 29 atvejai.

Sidabravo žemės ūkio bendrovėje Radviliškyje patvirtintas 1 atvejis. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejama 4 atvejai.

1 atvejis, patvirtintas per vakar parą, yra siejamas su Radviliškyje veikiančia siuvykla ,,Danijus“. Iš viso su šiuo protrūkiu jau siejamas 21 atvejis.

Panevėžio apskrityje 1 atvejis siejamas su įmone UAB „Iremas“. Su šiuo koronavirusinės infekcijos protrūkiu jau siejama 15 atvejų.

Tauragės apskrityje 2 atvejai patvirtinti VšĮ Jurbarko ligoninėje.

NVSC informuoja, kad Lietuvoje iš viso patvirtinti 5366 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 2700 asmenys, 2546 – pasveiko.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Paveiktų šalių sąraše lieka Lichtenšteinas ir Šveicarija, galios tie patys atvykimo reikalavimai

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.

Skaityti toliau

Naujienos

Į prioritetinį vakcinuojamų asmenų sąrašą įtraukti aukšto meistriškumo sportininkai

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vidaus reikalų ministerija ir Dingusių žmonių paramos centras tęsia bendradarbiavimą

Avatar

Paskelbta

2021 01 15

Žemės ūkio ministerija keis ženklą, kuriuo žymimi pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemą pagaminti produktai. Tikimasi, kad patobulinus sistemą ir išpopuliarinus naujuosius du ženklus atsiras daugiau gamintojų, norinčių dalyvauti NKP sistemoje, o rinkoje bus didesnė kokybiškų lietuviškų produktų pasiūla.

NKP sistema Lietuvoje veikia nuo 2007 m. Pagal šią sistemą pagamintų produktų kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus tokių produktų saugos, augalų ir gyvūnų gerovės, taip pat aplinkosaugos reikalavimus. Jie dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų pasižymi ypatingomis savybėmis: natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimu.

NKP sertifikuoja ir jų priežiūrą atlieka akredituota sertifikavimo įstaiga – VšĮ „Ekoagros“. Šiuo metu yra sertifikuoti 354 ūkio subjektai, tačiau tik pagal dvi specifikacijas (bitininkystės produktų ir vaisių bei daržovių). Iš viso specifikacijos parengtos net 9 maisto produktų grupėms.

Šiuo metu NKP produktai ženklinami specialiu ženklu, kurį sudaro rodykle apjuostas žodis „KOKYBĖ“:

Žemės ūkio ministerija užsakė Kauno technologijos universiteto mokslininkams išnagrinėti NKP sistemos trūkumus, pateikti tobulinimo rekomendacijas ir viešinimo koncepciją.

Tyrimo metu buvo apklausti vartotojai, gamintojai, sertifikavimo įstaiga, išnagrinėti sėkmingi Slovėnijos, Vokietijos ir Latvijos pavyzdžiai įgyvendinant bei populiarinant nacionalines kokybės sistemas.

Apibendrinus apklausų duomenis paaiškėjo, kad šalies vartotojai ir gamintojai nėra patenkinti iki šiol taikyta kokybės sistema ir mažu kokybės ženklo žinomumu.

Atsižvelgus į rekomendacijas, pasirinkta nebe vieno, o dviejų naujų ženklų sistema, kuri atspindės ne tik aukštesnę galutinio produkto kokybę, bet ir vietinę jo kilmę. Žalios spalvos žaliavų ir gamybos kilmės ženklu būtų ženklinami produktai, turintys ne mažiau kaip 80 proc. lietuviškų žaliavų. Vyšninės spalvos gamybos vietos ženklu – produktai, kurių visas gamybos procesas vyko Lietuvoje, o žaliavos gali būti ir ne vietinės.

  

Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę įvairių gamybos sektorių asociacijų atstovai aptarė mokslininkų rekomendacijas ir pareiškė savo nuomonę apie galimus supaprastinimus, kurie leistų daugiau gamintojų įsijungti į NKP sistemą.

Visi susitikime dalyvavę gamintojai atkreipė dėmesį į per aukštus reikalavimus visai gamybos grandinei. Pasak jų, įmonės ir taip atlieka savo gaminių kontrolę, tiria juos akredituotose laboratorijose. Žinoma, kontrolės sistema turi išlikti, tačiau ji galėtų būti be perteklinių reikalavimų.

Grūdų augintojų asociacijos vadovė Dalia Ruščiauskienė paragino neįsprausti gamintojų į kokybinius reikalavimus, nes tada ženklas vėl neteks prasmės, nes įmonės nenorės dalyvauti NKP sistemoje. ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė užtikrino, kad ministerija surengs atskirus susitikimus su visų sektorių asociacijų atstovais ir suderins kiekvienos produktų grupės specifikacijas. Ji atkreipė dėmesį į tai, jog kokybinis aspektas, lyginant su įprastais maisto produktams nustatytais reikalavimais, turės išlikti.

Verslo atstovai akcentavo, jog svarbiausia yra pabrėžti produktų lietuvišką kilmę ir skirti pakankamą finansavimą viešinimui visais įmanomais kanalais. „Ženklas turėtų būti naudojamas kuo plačiau, tačiau be finansavimo jis negali gyvuoti. Verslui svarbu matyti tęstinumą ir neišmesti pinigų į balą. Iš valstybės tikimės konkretaus nuoseklumo“, – kalbėjo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.

Pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, ženklo finansavimas yra bendro susitarimo reikalas. Būtina sukurti prekės ženklo marketingo planą. Ministerija galėtų investuoti pirmajame etape – ženklo viešinimo kampanijai.  

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt