Connect with us

Naujienos

„Tesla“ jus stebi: hakeris atskleidė, kam skirta kamera „Tesla“ automobilio salone

Avatar

Paskelbta

Šiandien savo veiklą pradeda Pagalbos verslui fondas (toliau – Fondas), jis padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.

Pagrindinis Fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Fondas investuos į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Taip pat šiuo Fondu siekiama paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu bus siekiama ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Už Fondo valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir Fondo grąžą atsakinga Finansų ministerijos įsteigta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

„Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Nuo pat karantino pradžios startavome su pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šiandien pradeda veikti Paramos verslui fondas, kuris skirtas stambesniems. Padėtis dėl COVID-19 pasaulyje negerėja ir panašu, kad tęsis iki to laiko, kol turėsime patikimą vakciną. Todėl neapibrėžtumas ekonomikoje bus dar ilgai. Tai tik parodo, kad dar vasarą suplanuota paramos vidutiniam ir stambiam verslui idėja ir svarba vis dar yra aktuali“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybė į Fondą investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į Fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Taigi planuojama, kad Fondo dydis gali siekti iki 1 mlrd. eurų.

„Suteikę valstybės įnašą į fondą, tikimės, kad tikslingai nukreiptos lėšos pasiektų Lietuvos įmones – kad šis fondas ne tik padėtų verslui atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet ir suteiktų galimybę su optimizmu žvelgti į ateitį. Linkime skaidrumo ir  produktyvumo, kad fondo lėšomis finansuojama pagalba verslui ir kapitalo rinkos plėtra atneštų naudos tiek privačiam verslui, tiek valstybei. Juk sėkmingai gyvuojančios įmonės – mūsų visų tikslas, jos moka mokesčius į valstybės biudžetą, o valstybė šias lėšas toliau gali sėkmingai paskirstyti visuomenės poreikiams. Fondas įkurtas pačiu laiku, tad tikiu, kad jis bus patogus ir naudingas įrankis verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienas iš šio Fondo iniciatorių – Lietuvos bankas užtikrins jo nepriklausomumą, skirdamas atstovus tiek į Fondo, tiek į bendrovių valdymo priežiūrą. Sprendimai dėl investicijų bus priimami vadovaujantis geriausia tarptautine kelių lygių fondų valdymo praktika ir kontrolės sistema. Fondo veikloje keliamas svarbiausias prioritetas – skaidrumas. Informacija apie Fondo sandorius ir veiklos rezultatus bus skelbiama viešai.

„Pagalbos verslui fondas nuo idėjos iki realaus starto gimė per septynis mėnesius, o tai, įvertinus, kad buvo pradėta nuo nulio, tikrai neblogas rezultatas. Lietuvos banko specialistai, bendradarbiaudami su Europos Komisija, sukūrė novatorišką verslo finansavimo mechanizmą, pagrįstą ne subsidijomis, o investicijomis. Sėkmingą naujojo fondo veiklą turėtų garantuoti jo nepriklausomumui ir veiklos skaidrumui užtikrinti numatyti teisiniai saugikliai ir jų kontrolės sistema“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prioritetas bus teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Fondas savo investicijomis sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos Fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.

„Fondo veiklai keliame aukštus skaidrumo ir profesionalumo reikalavimus, todėl sieksime užtikrinti aktyvią komunikaciją apie Fondo veiklą bei rezultatus. Kartu sieksime, kad Fondas būtų patikimu partneriu įmonėms, kurioms šiuo metu labiausiai to reikia, siekiant atstatyti trūkstamą likvidumą ar kapitalą. Kadangi Fondas investuos į iššūkių patiriančias įmones, ir dažnai bus paskutinė priemonė pritraukti finansavimą, jo investicijų sąlygos atspindės prisiimamą riziką. Nemažiau svarbu, kad Fondas būtų patrauklus ir instituciniams investuotojams, todėl sieksime teigiamos investicijų grąžos“, – sako VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Lietuvoje veikia apie 4 500 vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje. Tokios įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies veiklos sutrikimas ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Kadangi apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų (siekiančių apie 10 mlrd. eurų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams, neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarant žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

Visa informacija apie Fondo veiklą, investavimo kriterijus, taip pat būdą teikti paraiškas yra pateikta fondo interneto svetainėje (www.lpvf.lt). Šioje svetainėje yra nurodyti ir Fondo darbuotojų kontaktai.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Rząd przedłużył kwarantannę do 1 kwietnia

Avatar

Paskelbta

Rząd przedłużył kwarantannę do 1 kwietnia

Skaityti toliau

Rajonas

Projekty Erasmus+ w ramach sektora edukacji szkolnej

Avatar

Paskelbta

Ludwig Wittgenstein powiedział: „Granice mojego języka wyznaczają granice mojego świata.” Dzięki zgłębianiu wiedzy o języku, otaczających nas kulturach i nauce samego języka świat dziecka staje się pełniejszy, szerszy, bardziej rozmaity. Razem z wiedzą przychodzi też umiejętność dostrzegania różnorodności kulturowej. Równocześnie ze zgłębianiem wiadomości poszerzają się granice postrzegania świata.
Bez wątpienia wielki wpływ na naukę języka ma sposób w jaki przyswaja się wiedzę, jednym ze skutecznych i atrakcyjnych jest udział w projektach. Daje on możliwość bezpośredniego kontaktu z językiem i jego użytkownikami.
W Gimnazjum im. Ferdynanda Ruszczyca w Rudominie obecnie są realizowane dwa projekty według programu Erasmus+: Back in the time with an old photo oraz Importance of water in cultural, historical and social aspects in people’s lives, maja być zrealizowane w latach 2020-2022.
Koordynatorem obu projektów jest nauczycielka języka angielskiego Joanna Malunawicziute- Lachowicz. Oba projekty zakładają udział uczniów klas 8- IIIG. W projekcie „Back in the time with an old photo” uczniowie maja za zadanie porównać i ocenić wartość historyczną oraz przedstawić wybrane obiekty na starej i współczesnej fotografii.
Natomiast „Importance of water in cultural, historical and social aspects in people’s lives” projektu zadaniem uczniów jest zapoznanie się z kulturalno-historyczno- społecznym znaczeniem wody w życiu człowieka.
Projekty maja na celu zgłębianie wiedzy z wyżej wymienionych przedmiotów a przede wszystkim z języka angielskiego, gdyż jest to podstawowy język przy realizacji i porozumiewaniu się w trakcie pracy. Uczniowie i nauczyciele będą mieli okazje zwiedzić partnerskie państwa a mianowicie: Turcję, Polskę, Czechy, Bułgarię, Grecję, Włochy.
Zgodnie z założeniem projektu uczniowie maja też kształcić kreatywność, komunikatywność, planowanie pracy i współpracę z kolegami ze szkoły oraz rówieśnikami z krajów partnerskich, ponieważ jednym z podstawowych celów jest rozbudzenie w uczniach aktywności i motywacji.

Nauczyciel-ekspert języka polskiegoIlona Herman

Skaityti toliau

Miestas

Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai

Avatar

Paskelbta

Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt