Connect with us

Naujienos

„Tesla“ jus stebi: hakeris atskleidė, kam skirta kamera „Tesla“ automobilio salone

Avatar

Paskelbta

Šiandien savo veiklą pradeda Pagalbos verslui fondas (toliau – Fondas), jis padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.

Pagrindinis Fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Fondas investuos į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Taip pat šiuo Fondu siekiama paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu bus siekiama ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Už Fondo valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir Fondo grąžą atsakinga Finansų ministerijos įsteigta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

„Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Nuo pat karantino pradžios startavome su pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šiandien pradeda veikti Paramos verslui fondas, kuris skirtas stambesniems. Padėtis dėl COVID-19 pasaulyje negerėja ir panašu, kad tęsis iki to laiko, kol turėsime patikimą vakciną. Todėl neapibrėžtumas ekonomikoje bus dar ilgai. Tai tik parodo, kad dar vasarą suplanuota paramos vidutiniam ir stambiam verslui idėja ir svarba vis dar yra aktuali“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybė į Fondą investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į Fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Taigi planuojama, kad Fondo dydis gali siekti iki 1 mlrd. eurų.

„Suteikę valstybės įnašą į fondą, tikimės, kad tikslingai nukreiptos lėšos pasiektų Lietuvos įmones – kad šis fondas ne tik padėtų verslui atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet ir suteiktų galimybę su optimizmu žvelgti į ateitį. Linkime skaidrumo ir  produktyvumo, kad fondo lėšomis finansuojama pagalba verslui ir kapitalo rinkos plėtra atneštų naudos tiek privačiam verslui, tiek valstybei. Juk sėkmingai gyvuojančios įmonės – mūsų visų tikslas, jos moka mokesčius į valstybės biudžetą, o valstybė šias lėšas toliau gali sėkmingai paskirstyti visuomenės poreikiams. Fondas įkurtas pačiu laiku, tad tikiu, kad jis bus patogus ir naudingas įrankis verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienas iš šio Fondo iniciatorių – Lietuvos bankas užtikrins jo nepriklausomumą, skirdamas atstovus tiek į Fondo, tiek į bendrovių valdymo priežiūrą. Sprendimai dėl investicijų bus priimami vadovaujantis geriausia tarptautine kelių lygių fondų valdymo praktika ir kontrolės sistema. Fondo veikloje keliamas svarbiausias prioritetas – skaidrumas. Informacija apie Fondo sandorius ir veiklos rezultatus bus skelbiama viešai.

„Pagalbos verslui fondas nuo idėjos iki realaus starto gimė per septynis mėnesius, o tai, įvertinus, kad buvo pradėta nuo nulio, tikrai neblogas rezultatas. Lietuvos banko specialistai, bendradarbiaudami su Europos Komisija, sukūrė novatorišką verslo finansavimo mechanizmą, pagrįstą ne subsidijomis, o investicijomis. Sėkmingą naujojo fondo veiklą turėtų garantuoti jo nepriklausomumui ir veiklos skaidrumui užtikrinti numatyti teisiniai saugikliai ir jų kontrolės sistema“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prioritetas bus teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Fondas savo investicijomis sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos Fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.

„Fondo veiklai keliame aukštus skaidrumo ir profesionalumo reikalavimus, todėl sieksime užtikrinti aktyvią komunikaciją apie Fondo veiklą bei rezultatus. Kartu sieksime, kad Fondas būtų patikimu partneriu įmonėms, kurioms šiuo metu labiausiai to reikia, siekiant atstatyti trūkstamą likvidumą ar kapitalą. Kadangi Fondas investuos į iššūkių patiriančias įmones, ir dažnai bus paskutinė priemonė pritraukti finansavimą, jo investicijų sąlygos atspindės prisiimamą riziką. Nemažiau svarbu, kad Fondas būtų patrauklus ir instituciniams investuotojams, todėl sieksime teigiamos investicijų grąžos“, – sako VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Lietuvoje veikia apie 4 500 vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje. Tokios įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies veiklos sutrikimas ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Kadangi apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų (siekiančių apie 10 mlrd. eurų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams, neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarant žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

Visa informacija apie Fondo veiklą, investavimo kriterijus, taip pat būdą teikti paraiškas yra pateikta fondo interneto svetainėje (www.lpvf.lt). Šioje svetainėje yra nurodyti ir Fondo darbuotojų kontaktai.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Keičiasi socialinių paslaugų įstaigų veiklos tvarka: grupiniai užsiėmimai – tik laikantis grupių izoliacijos principo

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Naujienos

INVEGA pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Naujienos

Ministras A. Monkevičius reiškia užuojautą dėl žymaus baltisto Gvido Mikelinio mirties

Avatar

Paskelbta

2020 11 26

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) pasirašė pirmąsias sutartis su alternatyviais finansuotojais „Noviti finance“, „BnP Finance“, „Faktoro“ ir „SME Finance“ dėl paskolų teikimo pagal atnaujintą priemonę „Alternatyva“. Šiuo metu yra derinamos sutartys dar su 3 alternatyviais finansuotojais, tad tvariai veikiantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai jau turi galimybę kreiptis dėl finansavimo investicijoms ir apyvartiniam kapitalui palankesnėmis sąlygomis.

„Labai džiaugiamės tokiu dideliu alternatyvių finansuotojų aktyvumu ir operatyvumu, šis bendradarbiavimas atveria didesnes galimybes verslininkams gauti taip reikalingą šiais laikais finansavimą apyvartinių lėšų trūkumui, veiklos stabilumo ar plėtros užtikrinimui. Kviečiame ir kitus alternatyvius finansuotojus prisidėti prie šios finansinės priemonės įgyvendinimo“, – sako INVEGA vadovas Kęstutis Motiejūnas.

Dėl paskolos besikreipsiantiems ir de minimis pagalbos bei finansų tarpininkų keliamus reikalavimus atitiksiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams galės būti suteikta iki 500 tūkst. eurų paskolos dalis iš „Alternatyvos“ lėšų, o pačios paskolos dydis neribojamas. Palūkanų norma sieks ne daugiau nei 7 proc., paskolos gavėjas taip pat mokės paskolos administravimo ir išdavimo mokestį, kuris yra apribotas ir priklausys nuo paskolos dydžio.

Vienas pirmųjų sutartį su INVEGA dėl atnaujintos finansinės pagalbos priemonės „Alternatyva“ įgyvendinimo pasirašė finansuotojas „Noviti finance“, aktyviai įgyvendinęs ir ankstesnes INVEGOS pagalbos priemones verslui. „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys džiaugiasi, kad su šia atnaujinta skatinamąja priemone smulkiajam verslui atsiveria naujos galimybės sėkmingai tęsti veiklą ir augti.

„Smulkiajam verslui „Invegos“ pastangų dėka šiandien prasideda naujas etapas: dar niekada Lietuvoje verslo finansavimas nebuvo taip lengvai prieinamas ir už tokią žemą kainą. Tai yra išskirtinė pagalba ir galimybė mūsų šalies verslui, ypač smulkiajam, kuriam iki šiol pasiskolinti buvo gana sudėtinga ir brangu. Mes, „Noviti finance“, turime tikslą, kad į mus kreipęsis verslas šį finansavimą gautų kaip galima greičiau ir geriausiomis sąlygomis“, – sako „Noviti finance“ vadovas Linas Armalys.

Įmonėms bei verslininkams finansavimas gali būti teikiamas kaip paskola, faktoringas arba finansinė nuoma (lizingas). Norintys pasinaudoti investicinio bei apyvartinio finansavimo paslaugomis, paskolos sutartis su alternatyviais finansuotojais gali pasirašyti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Skatinamoji priemonė yra finansuojama iš LR valstybės biudžeto. Priemonės įgyvendinimui šiuo metu skirtas 50 mln. eurų biudžetas.

„Geriausiai skatinamosios finansinės priemonės „Alternatyva“ reikalingumą patvirtina tai, kad visą gautą 10 mln. Eur sumą jau esame paskirstę verslui. Vadinasi, įmonėms reikėjo tiek valstybės paramos, tiek greitai sprendimus priimančių finansų tarpininkų. Įvedus karantiną, verslas vėl susiduria su išgyvenimo klausimu, o mes esame pasirengę taip pat operatyviai jiems padėti, skirstydami papildomai mums patikėtą 10 mln. Eur „Alternatyvos“ finansavimą“, – teigia „SME Finance“ vadovas Mindaugas Mikalajūnas.

O „BnP Finance“ direktorius Markas Krasovskis sako, kad: „Alternatyvos“ priemonė sudaro galimybę teikti paskolas svarbiausiems verslo poreikiams. Fino.lt norėdama prisidėti prie palankesnio SVV skatinimo, ne tik suteiks paskolą, bet ir sumokės sutarties sudarymo mokestį į kliento sąskaitą.“

Faktoringo bendrovės „Faktoro“ vadovo Algirdo Gutausko nuomone, priemonė leis įmonėms finansuoti neapmokėtas sąskaitas, gauti paskolą ar lizingą ypač geromis sąlygomis. „Šioje srityje dirbame jau daug metų, todėl paraiškas tikrinsime bei sprendimus priimsime greitai. Pinigai įmonėms bus išmokami per vieną darbo dieną, pagalba pildant dokumentus yra pasiruošę suteikti mūsų vadybininkai“, – teigia A.Gutauskas.

Daugiau informacijos apie skatinamąją finansinę priemonę „Alternatyva“ galima rasti INVEGA puslapyje.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt