Connect with us

Naujienos

Vieta atradimams: „Rinkis prekę lietuvišką“ sutrauks šimtus šalies gamintojų

Avatar

Paskelbta

Šiandien, minint Tarptautinę mokytojų dieną, švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje, Valdovų rūmuose, apdovanojo Metų mokytojus. Nors, pasak ministro A. Monkevičiaus, dėl pandemijos grėsmės šventė šiemet kuklesnė,  nuotaika minint Tarptautinę mokytojų dieną džiugi kaip ir visada.

„Labai didžiuojuosi mūsų mokytojais, kurie puikiai susitvarko dabartinėje sudėtingoje situacijoje. Jie yra pavyzdys Europos ir pasaulio mokytojams. Bet kuris dalykas, ar tai būtų muzika, kūno kultūra, matematika, ugdo visapusišką asmenybę, kai tik užmezgamas mokytojo ir mokinio ryšys. O mokytojas laimingiausias tada, kai mato laimingus mokinius, atradusius savo gyvenimo kelią ir sėkmę“, – renginyje kalbėjo ministras A. Monkevičius.

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas, perdavęs Ministro Pirmininko sveikinimą mokytojams, akcentavo, kad švietimo kokybei ne tiek svarbi aplinka, priemonės, kiek geras mokytojas, be kurio neįmanoma mokymosi pažanga.

Šiemet premijos įteiktos 6 Metų mokytojams. Ne vienas Metų mokytojas, atsiimdamas apdovanojimus, pabrėžė, kad tai ir didžiulis įpareigojimas, ir ne vien jo paties darbo, bet ir visos mokyklos įvertinimas, dėkojo kolegoms, vadovams, šeimos nariams.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos ir ekonomikos mokytoja ekspertė, tuo metu, kai sužinojo esanti išrinkta Metų mokytoja, su mokiniais kaip tik aptarinėjo teiginį: su didele galia ateina didelė atsakomybė. Tad pirmiausia ji ir pagalvojusi apie didelę Metų mokytojo atsakomybę. „Kiekviena diena mokykloje – mokytojui savitas iššūkis, bet einame tuo keliu sąžiningai ir atsakingai, kaip kiekvienas sugebame“, – atsiimdama apdovanojimą sakė mokytoja.

„Niekada nesuabejojau savo pasirinktu gyvenimo keliu. Kiekvieną rytą į mokyklą ateinu su idėja, o vakare tikiuosi grįžti su rezultatu, nors ir mažu“, – prisipažino Aleksandras Ronkus, uostamiesčio „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas.

Apie Metų mokytojo premijos laureatus.

Ramutė Kežienė, Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijos skyriaus Šepetos Almos Adamkienės mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, daug nusipelniusi savo krašto etninei kultūrai, kartu su mokiniais yra inicijavusi nacionalinius projektus, populiarinančius kupiškėnų krašto tradicijas, tarmę, su savo mokiniais aktyviai dalyvavusi etninės kultūros konkursuose ir renginiuose, sukūrusi filmų. Per pamokas ji aktyviai taiko inovatyvius kūrybingumo ugdymo metodus, rengia atviras pamokas, konsultuoja kolegas lituanistus, ypač apie naujų metodų taikymą gerinant skaitymo gebėjimus. Mokytoja yra didelė informacinių technologijų entuziastė.

Jūratė Orlovienė, Tauragės „Versmės“ gimnazijos geografijos, ekonomikos mokytoja ekspertė. Mokytoja išugdžiusi visą būrį olimpiadininkų, prizininkų, jos mokiniai daugiau nei 10 metų iškovoja teisę dalyvauti respublikinėse ir tarptautinėse geografijos olimpiadose, pasiekia puikių rezultatų. Mokiniai įtraukiami į tarptautines iniciatyvas, pvz., dalyvauja Jungtinių Tautų darnaus vystymosi projekte „Global Social Leaders“. Mokytoja Jūratė sugeba atliepti į kiekvieno mokinio mokymosi poreikius, per pamokas sukurti pozityvią ir darbingą bendradarbiavimo atmosferą. Pamokas ji veda ne tik mokykloje, bet ir mieste, pažintiniuose takuose, vyksta ir integruotos geografijos ir biologijos, taip pat – geografijos ir anglų kalbos pamokos. J. Orlovienė vadovauja lauko tyrimo, šiandieninių gyvenimo aktualijų analizės darbams, kuriuos atlieka gimnazijos Tarptautinio bakalaureato programos mokiniai.

Aleksejus Peržu, Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, biologijos mokytojas. Savo pirmas pamokas mokslo metų pradžioje mokytojas pradeda žodžiais: „Niekada nebijokite man pasakyti, kad jūs nežinote. Jeigu jūs kažko nežinote, mes tai būtinai sužinosime. Būtent dėl to ir stoviu prieš jus“. Sudominti mokinius jis stengiasi ir netradiciniais būdais, pvz., per pamokas mokiniai, dažniausiai dirbdami komandomis, naudojasi ne tik kompiuteriais, bet ir stalo žaidimais, siūlais schemoms konstruoti ir pan. Mokytojas veda atviras pamokas, supažindindamas kolegas su informacinių technologijų panaudojimu mokymui diferencijuoti, mokinių įsitraukimui skatinti. Pernai mokytojas Aleksejus demonstravo savo pamokas VU besistažuojantiems Kazachstano doktorantūros studentams. Savo mokiniams geografijos ir pilietiškumo pamokas jis veda Valstybės pažinimo centre, Vingio parke, mokyklos teritorijoje. Mokiniams jis yra sukūręs specialų internetinį portalą, kuriame jie gali rasti visą pamokų medžiagą, papildomos informacijos. Per karantiną mokytojas savo gimnazijoje įdiegė nuotolinio mokymo platformą, konsultavo mokytojus, vaikus, tėvus. Kartu su mokiniais jis aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, šiemet jis yra tarp 20 atrinktų Lietuvos mokytojų, kurie gruodį dalyvaus TIWI projekto „European Schoolnet“ mokymuose Briuselyje.

Aleksandras Ronkus, Klaipėdos „Versmės“ progimnazijos technologijų mokytojas ekspertas. Mokytojas kūrybiškai, estetiškai formuoja ir savo darbo aplinką, ir projektuoja, kuria progimnazijos erdves. Didelį dėmesį jis skiria valstybės etnografiniams simboliams, šventėms, kasmet organizuoja tradicija tapusį respublikinį mokinių technologijų konkursą „Jaunasis meistras“, yra parengęs integruotą technologijų ir informacinių dalykų programą aštuntokams, daugybę vertingos metodinės medžiagos technologijų mokytojams. A. Ronkus yra saugesnio interneto ambasadorius, organizuoja renginius, skaito pranešimus švietimo konferencijose. 2019 m. jam buvo skirta Klaipėdos miesto Metų mokytojo nominacija.

Vaidilutė Šepkauskienė, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos chemijos mokytoja metodininkė. Mokytoja sugeba sudominti mokinius nelengvu chemijos mokslu įtraukdama juos į įdomias ir kūrybingas iniciatyvas, itin skatindama mokytis per praktinius tyrinėjimus. Jos pamokos vyksta ir Karpėnų klinčių karjere, ir Akmenės nuotekų valymo įrenginių teritorijoje, ir Kauno technologijos universitete, ir „Akmenės cemente“. Ji yra išugdžiusi nemažai prizininkų, nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laimėtojų, gimnazijoje rengusi ir eksperimentų mugę, ir chemijos popietę, ir Tyrėjų savaitę, kitus chemiją populiarinančius renginius. Mokytoja yra parengusi užduočių aprašų, kuriais gali naudotis chemijos mokytojai, vedusi seminarų, ji taip pat yra chemijos valstybinio egzamino vertintoja.

Rasa Zubrickienė, Alytaus Jotvingių gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė. Mokytoja vadovauja „VGTU klasės“ biochemikų grupės tiriamajai veiklai, kuri organizuojama Vilniaus Tech universitete, – mokiniai kartu su mokslininkais atlieka tiriamuosius darbus laboratorijose. Jos parengtos edukacinės programos vyksta ir kitose aukštosiose mokyklose, mokslo centruose, pvz., VU Gyvybės mokslų centre, Lietuvos sveikatos mokslų universitete, biotechnologijų bendrovėje „Thermo Fisher Scientific“. Ji taip pat parengė ir įgyvendina pasirenkamojo dalyko „Praktinė biologija“ programą, kuri padeda mokiniams ne tik gilinti gamtamokslines kompetencijas, bet ir ugdytis mokslinį ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; ši programa taip pat padeda pasirengti būsimoms studijoms. Mokytoja veda atviras integruotas pamokas, sudominančias ir motyvuojančias mokinius, daug dėmesio skiria sveikatos temoms, į savo pamokas kviečiasi medikus, kitus sveikatos specialistus. R. Zubrickienė yra sertifikuota švietimo konsultantė, konsultuojanti „Lyderių laikas 3“ projekte dalyvaujančias savivaldybių komandas. Mokytojos veikla neapsiriboja mokykla ir biologijos mokslu – ji dainuoja kameriniame chore, savanoriauja, vaidino dramos studijoje, gal dėl to itin sugeba puoselėti tvirtą mokytojo ir mokinio ryšį – net jos buvę mokiniai, kai kurie galbūt ir mokytojos pavyzdžio paakinti, pasirinkę biomedicinos krypties profesijas, ir dabar apsilanko mokykloje, dalinasi savo sėkmės istorijomis.

Per renginį taip pat buvo įteikta premija šių metų Meilės Lukšienės premijos konkurso laureatui – Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojui Artūrui Adamui Markevič, dirbti į mokyklą atėjusiam per projektą „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai“. Drauge su kolegomis jis įgyvendino „Mokyklos pokyčio projektą“, kuris parodė įtraukiojo ugdymo svarbą, ir ne tik mokyklos bendruomenei. 2018-2020 m. buvo inicijuotos Vilniaus Šilo mokyklos, Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos ir VGTU inžinerijos licėjaus bendros mokinių veiklos, kurių idėja – kiekvienas mokinys turi patirti mokymosi sėkmę. Vaikai drauge keliavo „Draugystės žygyje“, buvo organizuotos bendros pradinių klasių mokinių veiklos, informacinės pamokos-diskusijos apie vaikų, turinčių spec. ugdymosi poreikių, ypatumus, stiprybes VGTU inžinerijos licėjaus mokiniams. Sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu mokytojas Artūras per labai trumpą – 1 savaitės laikotarpį drauge su kitais mokyklos specialistais parengė unikalius nuotolinio ugdymo pamokų rinkinius. Pamokų pavyzdžiais aktyviai naudojosi Lietuvos pedagogai, ugdantys vaikus, turinčius labai didelių ir didelių ugdymosi poreikių. Jis konsultuoja Vilniaus Šilo mokykloje įkurtame konsultaciniame centre, teikiančiame ilgalaikes konsultacijas įstaigoms, ugdančioms vaikus, turinčius specialiuosius ugdymosi poreikius. Kiekvieną savaitę su savo auklėtiniais mokytojas išvyksta už mokyklos ribų, lankosi gamtoje, muziejuose, teatruose, gražiose Lietuvos vietose.

Per renginį apdovanoti bendro Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir portalo „Delfi“ projekto „Ačiū už pamokas“ laimėtojai. Rugsėjo mėnesį esami ir buvę mokiniai tinklalapyje www.aciuuzpamokas.lt galėjo nominuoti savo mėgstamus mokytojus, parašyti jiems padėką arba perduoti „ačiū“ vienu mygtuko paspaudimu. Per keletą savaičių buvo nominuota daugiau nei 250 mokytojų, jiems ištarti per 20 tūkst. „ačiū“. Mokytojams dėkota ne tik už suteiktas žinias, bet ir palaikymą, pastūmėjimą, diegiamas vertybes, šilumą, supratimą ir pokalbius.

Išrinkti 10 daugiausiai „ačiū“ sulaukusių  pedagogų: Vesta Žukienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Vaida Uždavinė, Vilniaus miesto Balsių progimnazija pradinių klasių mokytoja; Saida Šnipienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Inga Kazlauskienė, Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja; Paulius Sungaila, biologijos mokytojas iš Vilniaus; Jelena Ščiglo, Vilniaus Pavilnio pagrindinės mokyklos  pradinių klasių mokytoja; Božena Čenko, Šalčininkų r. Kalesninkų Liudviko Narbuto gimnazijos mokytoja; Greta Rekašienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ ikimokyklinio ugdymo pedagogė; Vaiva Pocevičienė, Šiaulių miesto lopšelio-darželio „Drugelis“ meninio ugdymo pedagogė;  Danguolė Laurenčikienė, Vilniaus Baltupių progimnazijos pradinių klasių mokytoja.

autor. Renata Česnavičienė

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Centrinės valdžios deficitas per dešimt mėnesių – 2 993,7 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Naujienos

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Rajonas

Projekt „Sport – to zdrowie” w Szkole Sportowej Samorządu Rejonu Wileńskiego

Avatar

Paskelbta

Od 3 października do 22 listopada b. r. w ramach projektu „Sport – to zdrowie” w soboty i niedziele trwały zajęcia wychowanków Szkoły Sportowej w różnych dziedzinach sportowych. Zajęcia odbyły się w formie zajęć dziennego pobytu, gdzie sportowcy trenowali, grały w gry sportowe i zwiedzały. W ramach projektu w Niemenczynie wzięło udział 21 sportowców, uprawiających, piłkę nożną, lekką atletykę i sporty zimowe z Gimnazjum im. Giedymina i im. K. Parczewskiego w Niemenczynie oraz Gimnazjum im. T. Konwickiego w Bujwidzach i Gimnazjum im. J. Słowackiego w Bezdanach. Pierwsza część projektu odbyła się bez zakłóceń, ale po wprowadzeniu kwarantanny zajęcia zostały wstrzymane tuż przed rozpoczęciem jesiennych wakacji i zostały wznowione na początku listopada.
Sportowcy trenowali na stadionie gimnazjum im. K. Parczewskiego w Niemenczynie, dróżkach leśnych przy biatlonowej strzelnicy, rowerami po lasach w okolicach Niemenczyna, jeździli na nartorolkach drogą Niemenczyn – Bujwidzie i rowerową ścieżką przy drodze Wilno – Niemenczyn. Podczas zajęć grali w różne gry sportowe, uczyli się jeździć na deskach balansowych z dwoma kółkami, co było wyzwaniem dla najmłodszych, ale prawie wszyscy z tym sprawili się. Podczas zgrupowania biatloniści przyszykowywali się do startów zimowych. W ostatnie dni odbyły się sprawdziany w biatlonowym trójboju w różnych kategoriach wiekowych, które przyniosły sporo dodatnich emocji. Młodzież rywalizowała w biegu, jeździe na nartorolkach, rowerami ze strzelaniem z broni pneumatycznej i palnej, wykonywali test na szybkość. Sportowcy za zajęcie 1-3 miejsca zostali nagrodzeni dyplomami, medalami i pucharami.
Zajęcia na świeżym powietrzu spodobały się dla młodzieży, chociaż warunki pogodowe nie zawsze były najlepsze, lecz postanowiliśmy jeszcze raz skorzystać z możliwości kontynuowania projektu w listopadzie i grudniu, robiąc akcent na weekendy z możliwością kilkudniowego wyjazdu trenować na nartach na śniegu.
Intensywnie potrenować niemożliwie byłoby bez finansowego wsparcia przez Samorząd Rejonu Wileńskiego projektu „Sport – to zdrowie”.
     
Dyrektor Szkoły SportowejSamorządu Rejonu WileńskiegoMarian Kaczanowski
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt