Connect with us

Miestas

Vilniuje atsiras galimybė balsuoti saviizoliacijoje esantiems asmenims

Avatar

Paskelbta

Vilniuje atsiras galimybė balsuoti saviizoliacijoje esantiems asmenims

Siekiant užtikrinti daugiau alternatyvių ir saugių būdų balsuoti gyventojams, esantiems saviizoliacijoje, Vilniaus miesto savivaldybė ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sukūrė tam galimybę – išankstiniam balsavimui bus įrengtas drive-in principu veikiantis balsavimo punktas. Šiandien VRK pritarus, toks balsavimo punktas veiks Savanorių  pr. 124 esančioje „Park and Ride“ aikštelėje. Čia balsuoti neišlipus iš automobilio bus galima jau nuo rytojaus.

„Vilnius koronaviruso epidemijos metu jau ne kartą kūrybiškai sprendė iškilusius iššūkius, tą darome ir toliau. Įvertinus gyventojų, einančių balsuoti, srautus, jau susidarančias eiles Lukiškių aikštėje esančiame punkte, taip pat situaciją su esančiais saviizoliacijoje, radome sprendimą. Balsavimo drive-in punktas, tikiu, sudarys sąlygas atlikti pilietinę pareigą esantiems saviizoliacijoje ir tai padaryti pirmiausia saugiai ir patogiai. Su šiuo punktu Vilniuje turėsime net šešias skirtingas vietas, kuriose šiuo metu galima balsuoti“ – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Naujame balsavimo punkte galės balsuoti galima bus viso išankstinio balsavimo metu – tiek pirmojo turo (iki spalio 8 d.), tiek antrojo turo, kuris vyks spalio 19–22 d. metu. Balsuoti, numatoma, bus galima nuo 7:00 iki 20:00 val., tačiau laikas dar gali būti tikslinamas. Atvykus į šį balsavimo punktą, su savimi reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, tušinuką, taip pat – dėvėti kaukę.

Kol Savanorių pr. 124 esančioje „Statyk ir važiuok“ aikštelėje veiks mobilusis punktas ir išankstinio balsavimo vieta, palikti savo automobilių vairuotojai kaip įprastai čia negalės.

Lukiškių aikštėje susidarant eilėms, gyventojai kviečiami balsuoti dar 4 vietose

Spalio 6 d., 15 val. duomenimis, per pirmąsias išankstinio balsavimo dienas sostinėje savo balsą atidavė beveik 13 tūkst. žmonių. Populiariausia vieta balsuoti – miesto savivaldybės pastatas (daugiau kaip 5 tūkst. balsavusių). Toliau rikiuojasi A. Sacharovo aikštė (2,9 tūkst. balsavusių), Lukiškių aikštė (2,9 tūkst.) bei VU Sveikatos ir sporto centras (beveik 1,9 tūkst.). Savivaldybė kviečia ir toliau aktyviai balsuoti bei rinktis ne tokias lankomas vietas, be to – saugant savo ir aplinkinių sveikatą, rinktis ne tokius populiarius balsavimo laikus (pietų pertraukas, laikus po darbo), o balsuoti pagal galimybes, pavyzdžiui, anksti ryte.

Sostinės savivaldybė primena, kad šiemet yra praplėstas įprastinis balsavimo vietų sąrašas siekiant užtikrinti mažesnį žmonių būriavimąsi ir užtikrinti socialinio atstumo laikymosi galimybes. Iš viso galima balsuoti penkiose skirtingose vietose:

– Vilniaus miesto savivaldybės pastate (Konstitucijos pr. 3),
– Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (Saulėtekio al. 26),
– A. Sacharovo aikštėje prie Spaudos rūmų,
– Lukiškių aikštėje,
– Vilniaus rajono savivaldybės pastate (Rinktinės g. 50).

Esantys saviizoliacijoje balsuoti galės drive-in punkte Savanorių pr. 124 esančioje „Statyk ir važiuok“ aikštelėje.

Visos išankstinio balsavimo vietos pritaikytos žmonėms su negalia.

Svarbiausia – kasdieninė higiena

Užsienio šalių balsavimo patirtis COVID-19 metu rodo, kad pandemija nėra kliūtis balsuoti patogiai ir saugiai. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras (Biuras) teigia, kad efektyviausios koronaviruso prevencijos priemonės išlieka tos pačios: taisyklingas rankų plovimas, kosėjimas ir čiaudėjimas į alkūnės linkį, taisyklingas kaukių dėvėjimas bei saugaus socialinio atstumo laikymasis. Rankoms dezinfekuoti visose balsavimo vietose bus dezinfekcinio skysčio.

Jei visgi jaučiate bent vieną peršalimo simptomą: turite temperatūros, skauda gerklę ar kosite, likite namuose ir nerizikuokite nei savo, nei kitų miesto gyventojų sveikata. Norint balsuoti namuose tereikia užpildyti formą elektroniniu ar popieriniu būdu – ją galima gauti iš rinkimų komisijos narių, kurie nešioja pranešimus apie rinkimus, tinklalapiuose vrk.lt arba rinkejopuslapis.lt. Taip pat tą galima padaryti trumpuoju VRK numeriu 1855. Sostinės savivaldybė einant balsuoti kviečia atsinešti ir savo rašiklį, taip taupant ne tik laiką, skirtą jų dezinfekavimui, bet ir užtikrinant kuo didesnį kiekvieno piliečio saugumą.

Kaukę dėvėkite teisingai

Vilniaus miesto savivaldybė pastebi, kad nors žmonės jau įprato dėvėti apsaugines kaukes, tačiau kai kurie jas nešioja netaisyklingai. Specialistai pabrėžia, kad kaukė turi dengti burną, nosį ir smakrą, šonuose neturi likti tarpų.

Taip pat svarbus vienkartinės apsauginės kaukės dėvėjimo aspektas – jos neliesti, kadangi ant paviršiaus gali likti bakterijų ar virusų. Nusiimti galite tik imdami už gumelių, o laikyti patartina plastikiniame sandariame maišelyje. Jeigu kaukė sudrėko ar prarado formą, neprisiglaudžia sandariai prie veido, ją būtina išmesti į sandarią šiukšliadėžę. Jei nešiojate daugkartinę kaukę, ją sveikatos specialistai rekomenduoja plauti kasdien, nepriklausomai nuo to, ar buvo sudrėkusi, kadangi virusai ir bakterijos po pabuvimo kitoje uždaroje ar atviroje erdvėje ant kaukės paviršiaus gali likti.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt