Connect with us

Naujienos

Atnaujinti reikalavimai organizuojant renginius

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgdama į nepalankią epidemiologinę koronaviruso (COVID-19) situaciją, Vyriausybė skelbia karantiną Raseinių rajono savivaldybėje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. spalio 9 d. 00:00 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 24:00 val. 

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į ypač nepalankią epidemiologinę situaciją Raseinių rajono savivaldybėje: per 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų Raseinių rajone siekė 1 108 atvejus, taip pat per pastarąsias 2 savaites buvo nustatyti 4 mirties atvejai, susiję su koronaviruso infekcija.

Šioje savivaldybėje koronaviruso infekcijos protrūkiai nustatomi įvairiose įstaigose ir plinta įvairiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, per 2 savaites nustatyta 17 protrūkių įstaigose ir įmonėse bei 25 protrūkiai šeimose.
Be to, šioje savivaldybėje nustatomos sąsajos su protrūkiais kitose Lietuvos administracinėse teritorijose, o atvejai, nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais ir įvežtiniais atvejais, spalio 1 d. duomenimis, sudarė daugiau kaip 20 proc. visų atvejų.

JUDĖJIMAS. Nustatant karantino režimą savivaldybės teritorijoje, ribojamas keliaujančiųjų tarpmiestinio, priemiestinio ir miesto reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais intensyvumas, t. y. leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu. Taip pat turi būti taikomos ypatingos saugos priemonės – transporto priemonės dezinfekuojamos kiekvieno maršruto pradinėje ir galinėje stotelėse. Jei transporto priemonės nesustoja savivaldybės teritorijoje, pirmiau minėtieji reikalavimai netaikomi.

Visiems gyventojams rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių, t. y. palikti gyvenamąją vietą, tik vykstant į prekybos vietą, darbą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų gavimo, dalyvavimo Seimo rinkimuose.

VIEŠOSIOS VIETOS. Viešosiose vietose būti galima ne didesnėmis nei 2 žmonių grupėmis, nebent tai šeimos nariai. Būtina laikytis ne mažesnio  nei 2 metrų atstumo tarp žmonių ar jų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Netaikoma, kai dalyvaujama laidotuvėse.

Vyresni nei 6 metų amžiaus gyventojai viešosiose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Šis reikalavimas netaikomas žmonėms su negalia, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei. Šiems žmonėms rekomenduojama nešioti veido skydelį.

NUOTOLINIS DARBAS. Taikant karantino režimą viešojo ir privataus sektoriaus veiklai, numatoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.

RENGINIAI. Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus aukšto meistriškumo sporto pratybas. Taip pat draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Vengiant viešų susibūrimų, savivaldybėje veikiančioms religinėms bendruomenėms rekomenduojama karantino laikotarpiu neorganizuoti religinių apeigų.

PASILINKSMINIMO VIETOS. Trumpinamas viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo laikas nuo 8 iki 24 valandos. Pažymėtina, kad darbo laiko ribojimas netaikomas, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais, taip pat kai viešasis maitinimas teikiamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose. Darbo laikas nėra ribojamas lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veiklai, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga.

PREKYBOS VIETOS. Parduotuvių, kioskų ir kitų prekybos vietų patalpose, teritorijose ir (ar) šalia jų turi būti ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas, t. y. turi būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Paslaugų gavėjų ir lankytojų srautas ribojamas ir paslaugų teikimo vietose, t. y. turi būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, arba vienu metu paslaugos teikiamos ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui.

ŠVIETIMAS IR SOCIALINĖS PASLAUGOS. Karantino metu ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose perorganizuojami taip, kad ugdymo procesas būtų vykdomas nuotoliniu būdu.

Karantino metu keisis ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimas. Bus draudžiamas visų stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namų gyventojų lankymas. Bus draudžiama vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centrų veikla, visgi, savivaldybės administracija privalo užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu tokia priežiūra neįmanoma namuose.

Karantinas kaip užkrečiamųjų ligų valdymo priemonė yra numatytas Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse. Jis taikomas ir kitose šalyse, siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą. Karantino paskelbimas leis sustiprinti koronaviruso infekcijos profilaktikos ir kontrolės valdymą, užtikrinti ribojimo priemonių taikymą.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Rząd zdecydował o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego

Avatar

Paskelbta

Ograniczenia dotyczące kwarantanny pomogły spowolnić rozprzestrzenianie się koronawirusa na Litwie, ale wskaźnik zachorowalności jest nadal wysoki. W związku z tym rząd zdecydował w środę o przedłużeniu kwarantanny do 28 lutego. Będzie również obowiązywał zakaz przemieszczania się z jednego samorządu do drugiego.
Wyjazd z samorządu jest możliwy tylko w wyjątkowych przypadkach, np. w przypadku pracy lub opieki zdrowotnej oraz odwiedzanie osób samotnych na zasadach „bańki” społecznej.

Według danych Departamentu Statystyki obecnie wskaźnik zachorowalności w kraju sięga 498,2. przypadków na 100 tysięcy mieszkańców. Według statystyk Europejskiego Centrum Zapobiegania i Kontroli Chorób Litwa nadal pozostaje w czerwonej strefie, wśród krajów najbardziej dotkniętych koronawirusem.
Według epidemiologów rozprzestrzenianie się wirusa nie zostało wystarczająco ograniczone na tyle, aby znieść ograniczenia. Jeśli to zrobić zbyt wcześnie, prawdopodobne jest, że zachorowalność ponownie wzrośnie. Takie jest stanowisko również innych krajów Unii Europejskiej. Niektóre z nich, np. Francja i Niemcy rozważają nie tylko przedłużenie ograniczeń, ale także ich zaostrzenie.

L24.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus biudžetas 2021: papildomi 50 mln. eurų ir nemokamas transportas švietimo darbuotojams

Avatar

Paskelbta

 

Vilniaus miesto savivaldybė šiandien pasitvirtino 2021 m. sostinės biudžetą: po svarstymų Taryboje, jis padidėjo ir buvo papildytas naujais projektais. Iš viso šiems metams suplanuota 842,5 mln. eurų – 52,5 mln. eurų daugiau nei pernai.

Biudžete numatyta, kad savivaldybės pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti sieks 467,9 mln. eurų – beveik 3 proc. daugiau nei pernai. Valstybės biudžeto dotacijos sudarys 234,5 mln. eurų. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšos šiemet sostinės biudžete sudarys 38,3 mln. eurų.

Komitetuose apsvarstytas biudžetas buvo padidintas, į jį įtraukta papildomų projektų. Vienas iš naujų sprendimų – savivaldybei pavaldžių švietimo įstaigų darbuotojams rugsėjį padovanoti po metinį viešojo transporto bilietą.

„Šiuo bandomuoju projektu tikimės pagerinti dvi Vilniui itin svarbias sritis – švietimą ir sklandaus bei tvaraus judėjimo mieste galimybių didinimą. Visų pirma, kompensuodami viešąjį transportą siekiame atsidėkoti švietimo įstaigų darbuotojams už jų itin reikšmingą darbą visuomenei ir juos papildomai motyvuoti. Taip pat siekiame realiais veiksmais paskatinti keliones atsinaujinusiu viešuoju miesto transportu“, – sako Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto meras.

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios 117 mokyklų, 125 darželiai, 32 neformalaus ugdymo įstaigos, jose dirba 19 tūkst. darbuotojų. Visiems jiems bus dovanojami ilgalaikiai bilietai. Tam savivaldybė 2021–2022 m. planuoja skirti apie 4,15 mln. eurų.

Iš viso švietimo sričiai tenka 416,7 mln. eurų – beveik pusė viso sostinės biudžeto. Be ugdymo sistemos finansavimo, planuojama šiais metais toliau rekonstruoti ir plėsti mokyklas, steigti naujus darželius.

Antra didžiausia pagal finansavimą sritis – aplinka ir miesto plėtra. Jai skirta 102,3 mln. eurų. Iš šio biudžeto bus puoselėjami želdynai ir žaliosios erdvės Vilniuje, įrengiamos naujos viešosios erdvės Amatų, Vingrių, Giedraičių gatvėse ir kitose miesto erdvėse.

Patogesniems ir tvaresniems miestiečių judėjimo sprendimams šiemet teko 75,0 mln. eurų. Pirmą kartą daugiau biudžeto skirta dviračių takams bei pėsčiųjų infrastruktūrai, nei automobilių judėjimui.  Planuojama plėsti dviračių takus Naujamiestyje, Naujininkuose, palei Nerį. Numatyta pradėti įrenginėti Užvingio salos tiltą pėstiesiems ir dviratininkams bei pėsčiųjų tunelį po geležinkeliu, Iešmininkų gatvėje. Taip pat ketinama plėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą, rekonstruoti judrias sankryžas, Kernavės gatvę, Nemenčinės plentą.

Dėmesys sveikatai ir žaliosioms erdvėms

Labiausiai biudžetas auga sveikatos ir sveikatingumo srityje – jis šiemet yra 18,0 proc. didesnis ir siekia 45,1 mln. eurų. Numatyta plėsti ir rekonstruoti gydymo įstaigas Antakalnyje, Pilaitėje, Naujojoje Vilnioje, Naujamiestyje bei Salininkuose. Bus tęsiamas sporto aikštynų prie mokyklų įrengimas, planuojama užbaigti Žemynos progimnazijos sporto salių kompleksą. Daug dėmesio bus skiriama programoms, skirtoms psichikos sveikatos stiprinimui.

2021 m. Vilniaus miesto biudžeto plane socialinei apsaugai skirta 78,8 mln. eurų. Ketinama plėsti socialinio būsto prieinamumą, užbaigti nakvynės namų A. Kojelavičiaus gatvėje įrengimą.
Kultūros srityje planuojama tęsti palaikymą kultūros įstaigoms COVID-19 pandemijos metu, organizuojant kultūros rėmimo konkursus, plečiant ir kuriant kultūros įstaigas. Iš viso kultūros finansavimui paskirta 13,3 mln. eurų.

Miesto saugumo reikmėms – 6,6 mln. eurų. Tęsiamas stebėjimo kamerų įrengimas, taip pat numatyta mieste įdiegti ir daugiau kamerų, nuskaitančių automobilių numerius. Miesto administravimo reikmėms ketinama skirti 96,5 mln. eurų. Iš šios sumos 2 mln. eurų – kovos su COVID-19 pandemija reikmėms.

Skaičiuojama, kad šiemet Vilniaus skolintos lėšos sudarys 43,0 mln. eurų. Jos bus skirtos investicijų projektams finansuoti ir paskoloms grąžinti.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus 700 moksleivių idėjų konkursas: daugiau nei 70 idėjų

Avatar

Paskelbta

Vilnius pradėjo pasiruošimą ypatingai šventei – 2023-iesiems metams, kuomet įvyks Vilniaus 700 metų gimtadienis. Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“ pakvietė  visos Lietuvos moksleivius dalyvauti konkurse „Ateities Vilnius“ bei informacinėmis technologijomis vizualizuoti savo idėjas, – kaip Lietuvos sostinė galėtų atrodyti ateityje?

Konkursui paraiškas galėjo teikti įvairaus amžiaus moksleiviai, klasiokai, jų grupės, iš visos Lietuvos. Konkurso esmė: sugalvoti ir kūrybiškai pateikti savo viziją, kaip galėtų atrodyti ateities svajonių Vilnius. Užduočiai įgyvendinti moksleiviai galėjo pasitelkti įvairias informacinių technologijų priemones, pasirinkti jiems priimtiniausius 3D modeliavimo įrankius.


„Vilnius gali būti skraidančiu išradimų bei atradimų miestu. Dažniausiai mus stabdo ne galimybių stoka, o mūsų pačių minties ribos. Tikiu, kad jaunųjų kūrėjų idėjos ateityje sukurs tokią sostinę, kokios šiandien nė negalime įsivaizduoti“, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kurdami idėjas, kandidatai vadovavosi keliais kriterijais – darbuose turėjo atsispindėti Vilniaus simboliai ir atpažįstami objektai, IT pritaikymo įgūdžiai, žaliojo miesto išsaugojimas, apgalvota ir sumani infrastruktūra bei mobilumas, pritaikomumas. Kaip įkvėpimą, moksleiviai galėjo naudoti ir fantastinius filmus, ir kasdienio gyvenimo aspektus.

Idėjų rengimo metu konkurso dalyviai galėjo naudotis specialia nemokama mokomąja vaizdine medžiaga, tiesiogiai susisiekti ir konsultuotis su savo srities profesionalais. Ateities Vilniaus vizijų konkurso nugalėtojai bus išrinkti visuomenei balsuojant už labiausiai patikusį projektą.

„Vilnius – daugybę kultūrų, skirtingų tradicijų ir patirčių apjungiantis miestas, turintis daugybę galimybių augti ir stebinti pasaulį savo inovatyvumu. Džiaugiamės, kad į mūsų kvietimą atsiliepė tiek daug kūrėjų. Net neabejoju, kad Lietuvos moksleiviai yra be galo išradingi ir talentingi, o jų idėjos įkvėps sostinės gyventojus ir svečius pamatyti kitokį Vilnių“, – sako Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.

Konkurso laimėtojų laukia ypatingos dovanos, kurias iš pateikto sąrašo nugalėtojai galės pasirinkti patys. Prizai, kuriuos 3 skirtingo amžiaus grupių moksleiviams (1-4, 5-8, 9-12 klasėms) įsteigė projekto partneriai, moksleivius skatins patirti, mokytis, išmokti ir dalintis savo žiniomis ir patirtimis interaktyviu būdu.

Konkurso kūrinius ir balsavimą už savo mėgiamiausiuosius rasite: www.700vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt