Connect with us

Naujienos

Eksperimentinis vėžio gydymo metodas teikia daug vilčių: vėžinės ląstelės naikinamos be jokių vaistų

Avatar

Paskelbta

Šiandien savo veiklą pradeda Pagalbos verslui fondas (toliau – Fondas), jis padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.

Pagrindinis Fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Fondas investuos į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Taip pat šiuo Fondu siekiama paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu bus siekiama ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Už Fondo valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir Fondo grąžą atsakinga Finansų ministerijos įsteigta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

„Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Nuo pat karantino pradžios startavome su pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šiandien pradeda veikti Paramos verslui fondas, kuris skirtas stambesniems. Padėtis dėl COVID-19 pasaulyje negerėja ir panašu, kad tęsis iki to laiko, kol turėsime patikimą vakciną. Todėl neapibrėžtumas ekonomikoje bus dar ilgai. Tai tik parodo, kad dar vasarą suplanuota paramos vidutiniam ir stambiam verslui idėja ir svarba vis dar yra aktuali“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybė į Fondą investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į Fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Taigi planuojama, kad Fondo dydis gali siekti iki 1 mlrd. eurų.

„Suteikę valstybės įnašą į fondą, tikimės, kad tikslingai nukreiptos lėšos pasiektų Lietuvos įmones – kad šis fondas ne tik padėtų verslui atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet ir suteiktų galimybę su optimizmu žvelgti į ateitį. Linkime skaidrumo ir  produktyvumo, kad fondo lėšomis finansuojama pagalba verslui ir kapitalo rinkos plėtra atneštų naudos tiek privačiam verslui, tiek valstybei. Juk sėkmingai gyvuojančios įmonės – mūsų visų tikslas, jos moka mokesčius į valstybės biudžetą, o valstybė šias lėšas toliau gali sėkmingai paskirstyti visuomenės poreikiams. Fondas įkurtas pačiu laiku, tad tikiu, kad jis bus patogus ir naudingas įrankis verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienas iš šio Fondo iniciatorių – Lietuvos bankas užtikrins jo nepriklausomumą, skirdamas atstovus tiek į Fondo, tiek į bendrovių valdymo priežiūrą. Sprendimai dėl investicijų bus priimami vadovaujantis geriausia tarptautine kelių lygių fondų valdymo praktika ir kontrolės sistema. Fondo veikloje keliamas svarbiausias prioritetas – skaidrumas. Informacija apie Fondo sandorius ir veiklos rezultatus bus skelbiama viešai.

„Pagalbos verslui fondas nuo idėjos iki realaus starto gimė per septynis mėnesius, o tai, įvertinus, kad buvo pradėta nuo nulio, tikrai neblogas rezultatas. Lietuvos banko specialistai, bendradarbiaudami su Europos Komisija, sukūrė novatorišką verslo finansavimo mechanizmą, pagrįstą ne subsidijomis, o investicijomis. Sėkmingą naujojo fondo veiklą turėtų garantuoti jo nepriklausomumui ir veiklos skaidrumui užtikrinti numatyti teisiniai saugikliai ir jų kontrolės sistema“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prioritetas bus teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Fondas savo investicijomis sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos Fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.

„Fondo veiklai keliame aukštus skaidrumo ir profesionalumo reikalavimus, todėl sieksime užtikrinti aktyvią komunikaciją apie Fondo veiklą bei rezultatus. Kartu sieksime, kad Fondas būtų patikimu partneriu įmonėms, kurioms šiuo metu labiausiai to reikia, siekiant atstatyti trūkstamą likvidumą ar kapitalą. Kadangi Fondas investuos į iššūkių patiriančias įmones, ir dažnai bus paskutinė priemonė pritraukti finansavimą, jo investicijų sąlygos atspindės prisiimamą riziką. Nemažiau svarbu, kad Fondas būtų patrauklus ir instituciniams investuotojams, todėl sieksime teigiamos investicijų grąžos“, – sako VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Lietuvoje veikia apie 4 500 vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje. Tokios įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies veiklos sutrikimas ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Kadangi apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų (siekiančių apie 10 mlrd. eurų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams, neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarant žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

Visa informacija apie Fondo veiklą, investavimo kriterijus, taip pat būdą teikti paraiškas yra pateikta fondo interneto svetainėje (www.lpvf.lt). Šioje svetainėje yra nurodyti ir Fondo darbuotojų kontaktai.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Narkotikų platinimu įtariamam vyrui – 3 mėnesių suėmimas

Avatar

Paskelbta

autor. Artūras Žukas

Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 17 d., švietimo įstaigų darbo pobūdis nesikeičia. Kaip ir iki šiol, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ugdomi kontaktiniu įprastu būdu. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokysis, studijuos nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsisprendžia pati mokykla arba jos steigėjas, bendrojo ugdymo mokyklų atveju dažniausiai tai yra savivaldybės.

Primename pagrindinius reikalavimus švietimo įstaigoms.

Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Vaikai gali lankyti tik tą pačią grupę toje pačioje patalpoje, auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu vaikai naudojasi bendromis patalpomis, pvz., muzikos ar sporto sale, po kiekvienos grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos. Vaikai maitinami taip pat grupės patalpose, o jeigu valgykloje, – vienu metu gali valgyti tik viena grupė pagal iš anksto parengtą grafiką.

Pradinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams per pamokas neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu mokiniai naudojasi bendromis patalpomis, po kiekvienos klasės, grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos.

Pailgintos dienos grupę gali lankyti tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniai.

Pradinis ugdymas nuotoliniu būdu gali būti organizuojamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu įvedant įstaigoje infekcijų plitimą ribojantį režimą. Tokiu atveju tėvams yra mokamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos išmokos.

Pagrindinis, vidurinis ugdymas. 5-12 klasių mokiniai mokosi nuotoliniu arba mišriu būdu: dėl mokymosi formos apsisprendžia mokykla arba mokyklos steigėjas – dažniausiai tai savivaldybė. Jei sudėtinga ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, gali būti derinamas nuotolinis ir kontaktinis ugdymas.

Derinant nuotolinį ir kasdienį mokymo būdą mokymo būdai gali būti keičiami  įvairiai: nuotoliniu mokosi klasė, klasių srautas ar vyksta viena ugdymo programa, pavyzdžiui, vidurinis ugdymas (III – IV gimnazijos klasės). Keičiant mokymosi būdus, būtina išlaikyti proporcingumą, pvz., 5, 6 klasės mokiniai dvi savaites mokosi nuotoliniu būdu, kitą tokį patį laiko tarpą kasdieniu būdu.

Kai mokomasi ne nuotoliniu būdu, o mokykloje, turi būti maksimaliai ribojami skirtingų mokinių kontaktai tiek per pamokas, tiek po pamokų. Mokiniai turi mokytis toje pačioje klasėje, mokytojai turi ateiti į klasę, o ne mokiniai eiti pas mokytojus. Taip pat laikomasi kitų operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.

Per karantiną rekomenduojama nevykdyti kontaktiniu būdu aktyvių veiklų, kurių negalima atlikti dėvint kaukes (pvz., susijusių su sportu, dainavimu, šokimu ir pan.). O jei jos vyksta, tarp dalyvių turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas.

Neformalusis švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo programos gali vykti įprastai kontaktiniu būdu šiais atvejais:

  • tose mokyklose, kuriose neformalusis švietimas yra arba tos mokyklos ugdymo plano, arba pailgintos dienos grupių, arba visos dienos mokyklos veiklos dalis;
  • jeigu užsiėmimai organizuojami lauke, užtikrinant dviejų metrų atstumą. Šiuo atveju dalyvių skaičius neribojamas;
  • per individualius mokytojo ir mokinio užsiėmimus, laikantis 2 m atstumo, kitų saugos reikalavimų;
  • kai programos vykdomos mokytojo, dirbančio tik su viena, ne didesne kaip 5 mokinių grupe, ir tik vienoje įstaigoje, patalpose užtikrinant 10 m2 plotą vienam mokiniui.

Neformaliojo vaikų švietimo veiklos, jeigu jos vyksta kontaktiniu būdu, turi būti vykdomos laikantis grupių izoliacijos principo: užtikrinama, kad vaikai nuolatos dalyvautų tos pačios grupės veiklose, būtų išvengiama skirtingų grupių vaikų kontakto bei vaikų kontakto su pašaliniais, veiklose nedalyvaujančiais asmenimis. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti ribojamas kontakto laikas ne ilgiau nei 15 min.

Švietimo pagalba. Švietimo pagalbos specialistų konsultacijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu, ir įprastai. 

Kai švietimo pagalbos specialistai konsultuoja tiesiogiai, konsultacijos turi būti teikiamos tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniams. Po kiekvienos konsultacijos patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojami liečiami paviršiai ir naudotos priemonės.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, daroma išimtis  – specialiąsias mokyklas, bendrojo ugdymo mokyklų specialiąsias klases ar pirminio profesinio mokymo kartu su socialinių įgūdžių programas – jie lanko įprastai.

Preliminariais iš mokyklų ir savivaldybių gautais duomenimis, šiuo metu daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų (58 proc.) yra pasirinkusios mišrų ugdymo būdą, daugiausia tos, kurios turi pradinių klasių. Tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, daugiausiai iš jų keturmetės gimnazijos, tik kontaktiniu – 12 proc., dauguma iš jų pradinės ir specialiosios mokyklos. 

Mokyklų pateiktais duomenimis, šiuo metu serga apie 700 mokinių, tai sudaro 0,2 proc. nuo bendro 450 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokinių, ir apie 600 pedagogų, t.y. apie 1,3 proc. nuo visų 45 tūkst. pedagogų.

Komunikacijos skyrius

El. p. info@smm.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Nuotoliniame Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimai švietimo, turto, socialinių paslaugų ir teritorijos planavimo srityse

Avatar

Paskelbta

Tradiciškai, kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nariai susirinko priimti aktualių ir svarbių gyventojams sprendimų. Dėl įvesto karantino šalyje, tarybos nariai posėdžiavo nuotoliniu būdu ir elektroninių ryšių pagalba priėmė 23 sprendimo projektus.
Prie virtualaus posėdžio taip pat prisijungė ir Vyriausybės atstovas Julius Arlauskas bei vyr. patarėjas Rokas Jonikas, kiti Savivaldybės administracijos darbuotojai. Nuotoliniame posėdyje dalyvavo ir bendrovės „Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostraukas, kuris tarybos posėdžio pabaigoje papasakojo apie planuojamą bendrovės veiklą Pagiriuose. Tiesioginę transliaciją galima buvo stebėti Savivaldybės YouTube kanale.
Patikslintame 2020-2022 m. strateginiame veiklos plane – naujos priemonės švietimo srityje
Tarybos posėdžio pradžioje tarybos nariai patvirtino papildytą Vilniaus rajono savivaldybės 2020-2022 m. strateginį veiklos planą. Švietimo kokybės ir prieinamumo gerinimo programos 1 tikslo ,,Užtikrinti sklandų ugdymo procesą rajono ugdymo įstaigose“ 1 uždavinys „Užtikrinti, kad rajono ugdymo įstaigų tinklas patenkintų gyventojų poreikius“ buvo papildytas priemonėmis 02.01.01.39 „Kokybės krepšelis“ ir 02.01.01.40 „Skaitmeninio ugdymo plėtra“.
Įgyvendinant priemonę „Kokybės krepšelis“, siekiama gerinti Vilniaus rajono savivaldybės mokyklų mokinių pasiekimus, organizuojant mokinių konsultacijas, kitą mokymosi pagalbą, ugdymo aplinką, tiriamąją ir kūrybinę mokinių veiklą bei tobulinant mokytojų kvalifikaciją ir kt. Šios priemonės įgyvendinime dalyvaus 10 Vilniaus rajono švietimo įstaigų.
Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl Covid-19 metu išryškino skaitmeninimo ir informacinio raštingumo svarbą. Siekiant pagerinti nuotolinio ugdymo kokybę, savivaldybėms yra skiriamos mokymo lėšos skaitmeninio ugdymo plėtrai. Įgyvendinant priemonę „Skaitmeninio ugdymo plėtra“ bus įgyti skaitmeniniai mokymo(si) ištekliai, priemonės bei informacinių ir komunikacinių technologijų įranga, nemažas dėmesys bus ir mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetencijai tobulinti pagal skaitmeninio raštingumo programas.
Papildomos patalpos Vilniaus r. PPT veiklai
Siekiant didinti Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) teikiamų paslaugų kokybę, įstaigai bus perduotos papildomos patalpos – bendrabučio, esančio Vilniaus r., Nemenčinės m., A. Mickevičiaus g. 16, dalis. Šiuo metu pasitikėjimo teise turtą valdo Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazija, tačiau šios patalpos švietimo įstaigos funkcijoms vykdyti nereikalingos.
PPT dalyvauja projekto „Vilniaus rajono savivaldybės klientų aptarnavimo, paslaugų kokybės gerinimo ir piliečių chartijos parengimo paslaugos“ III dalyje „VRPPT teikiamų švietimo pagalbos paslaugų organizavimo ir klientų aptarnavimo proceso tobulinimas ir optimizavimas“, todėl perduotos patalpos yra reikalingos užtikrinti tinkamą teikiamų paslaugų kokybę.
Patalpos, kurių plotas 37,97 kv. m, bus suremontuotos. Čia bus įrengta erdvė, tinkanti vaikų užsiėmimas ir mokymams vykdyti.
Pakeistas mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas, patvirtinta kaina už dienos socialinę globą
Nuotoliniu būdu balsavę tarybos nariai pritarė 2015 m. sprendimu Nr. T3-95 patvirtinto Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo pakeitimams. Vadovaujantis socialinių paslaugų valdymo, skyrimo ir teikimo socialinio teisingumo principu, asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas neturi įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, tad patvirtinti tvarkos aprašo pakeitimai numato mokėjimų už paslaugas diferencijavimą: mažesnes pajamas gaunančių paslaugų gavėjų mokėjimai bus mažesni nei dideles pajamas gaunančių asmenų.
Pagal naują tvarką, mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:
– 10 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį;
– 15 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
– 20 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
– 25 procentai asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos yra didesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį, bet mažesnės už šešis valstybės remiamų pajamų dydžius;
– 30 procentų asmens pajamų, kai asmens gaunamos pajamos viršija šešis remiamų pajamų dydžius.
Mokėjimo dydis už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas asmeniui, gyvenančiam šeimoje:
– 20 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį;
– 30 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už keturgubą valstybės remiamų pajamų dydį;
– 40 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį;
– 50 procentų asmens pajamų, kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už penkiagubą valstybės remiamų pajamų dydį.
Skirtumą tarp dienos socialinės globos kainos ir asmens mokėjimo už dienos socialinę globą padengia Savivaldybė iš savivaldybės biudžeto lėšų arba savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinėms paslaugoms organizuoti, bet ne daugiau kaip Savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas maksimalus dienos socialinės globos išlaidų finansavimo dydis.
Atsižvelgiant į padidėjusias išlaidas teikiant dienos socialinės globos paslaugas, tarybos nariai taip pat pritarė naujai nustatytai dienos socialinės globos kainai. Dienos socialinės globos paslaugą teikia Juodšilių seniūnijos bendruomenės socialinių paslaugų centro darbuotojai paslaugų gavėjų namuose. Šios paslaugos kaina padidinta iki 5,15 Eur per valandą, tačiau paslaugos kainos nustatymas neturės įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti dienos socialinės globos paslaugas.
Socialinė globa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto tikslinės dotacijos lėšų, skirtų asmenims su sunkia negalia socialinei globai organizuoti ir iš savivaldybės biudžeto lėšų.
Sprendimai teritorijų planavimo srityje
Tarybos posėdžio metu buvo patvirtintas siūlymas suteikti Rūdninkų gatvės pavadinimą Keturiasdešimt Totorių k., Pagirių sen.. Toks pats pavadinimas yra įregistruotas Melekonių k. ir Pagirių k. Gatvės pavadinimas suteiktas atsižvelgiant į tai, kad kai gatvė sutampa su kitos gyvenamosios vietovės riba ir pastatai, jų kompleksai ar korpusai yra abiejose gatvės pusėse, tokiai gatvei suteikiamas toks pats pavadinimas abiejose gyvenamosiose vietovėse.
Tarybos nariai taip pat patvirtino sprendimo projektą dėl Pievų g. trasos pertvarkymo bei pratęsimo Maišiagalos mstl. Trasa bus pertvarkyta ir pratęsta tam, kad būtų įmanoma suteikti adresus nuo artimiausiai esančios gatvės bei kad gatvės ašinė linija patektų į gatvės kontūrą.
Pristatyta bendrovės „Homanit Lietuva“ planuojama veikla Pagiriuose
Posėdžio pabaigoje bendrovės „Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostraukas papasakojo apie planuojamą bendrovės veiklą Pagiriuose. Bendrovė „Homanit“ Pagirių kaime įsigijo 77 ha sklypą, kuriame artimiausiu metu pradės medžio plaušų plokščių gamyklos projektavimo darbus. Planuojama, kad gamykla Pagiriuose savo veiklą pradės 2022 m.
Bendrovės direktorius tarybos nariams išsamiai papasakojo ir apie visų reikiamų procedūrų atlikimą, teigdamas, kad bendrovės veikla netrukdys bendruomenės gyventojų gerbūviui. Prieš statybą bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Taip pat planuojama įrengti aplinkkelį – atskirą kelią, kuris vestų į gamyklos teritoriją, kad važiuojantis sunkiasvoris transportas nekeltų gyventojams triukšmo ar kitų nepatogumų.
A. Ostraukas pabrėžė, kad planuojant veiklą svarbu įtraukti vietos gyventojus ir juos gerai informuoti, todėl gruodžio 2 d., trečiadienį, 17 val. kviečia Pagirių gyventojus ir kitus suinteresuotus asmenis į susitikimą su „Homanit Lietuva“ atstovais dėl planuojamos bendrovės veiklos Pagiriuose. Susitikimo metu bus pristatyta bendrovės veikla ir istorija, aptarti planai ir artimiausių veiksmų eiga, tarp kurių – ir įsipareigojimas atlikti skaidrų ir išsamų poveikio aplinkai vertinimą. Susitikimo tikslas – užmegzti ir toliau stiprinti tvarų dialogą su bendruomenės nariais, todėl jo metu bendrovės atstovai taip pat atsakys į Jums rūpinčius klausimus.
Daugiau informacijos apie planuojamą susitikimą rasite čia.
 
Primename, kad daugiau informacijos apie Tarybos posėdžio metu priimtus sprendimus, jų vykdymą bei kitas aktualijas galite rasti Savivaldybės internetinėje svetainėje www.vrsa.lt.
Nespėjusius pamatyti tiesioginės Tarybos posėdžio transliacijos, kviečiame įrašą žiūrėti čia. 

Skaityti toliau

Naujienos

Valstybinė kalbos inspekcija kviečia pasidžiaugti per visus Nepriklausomybės metus veikiančiomis įmonėmis, turinčiomis lietuviškus pavadinimus

Avatar

Paskelbta

autor. Artūras Žukas

Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 17 d., švietimo įstaigų darbo pobūdis nesikeičia. Kaip ir iki šiol, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ugdomi kontaktiniu įprastu būdu. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokysis, studijuos nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsisprendžia pati mokykla arba jos steigėjas, bendrojo ugdymo mokyklų atveju dažniausiai tai yra savivaldybės.

Primename pagrindinius reikalavimus švietimo įstaigoms.

Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Vaikai gali lankyti tik tą pačią grupę toje pačioje patalpoje, auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu vaikai naudojasi bendromis patalpomis, pvz., muzikos ar sporto sale, po kiekvienos grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos. Vaikai maitinami taip pat grupės patalpose, o jeigu valgykloje, – vienu metu gali valgyti tik viena grupė pagal iš anksto parengtą grafiką.

Pradinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams per pamokas neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu mokiniai naudojasi bendromis patalpomis, po kiekvienos klasės, grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos.

Pailgintos dienos grupę gali lankyti tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniai.

Pradinis ugdymas nuotoliniu būdu gali būti organizuojamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu įvedant įstaigoje infekcijų plitimą ribojantį režimą. Tokiu atveju tėvams yra mokamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos išmokos.

Pagrindinis, vidurinis ugdymas. 5-12 klasių mokiniai mokosi nuotoliniu arba mišriu būdu: dėl mokymosi formos apsisprendžia mokykla arba mokyklos steigėjas – dažniausiai tai savivaldybė. Jei sudėtinga ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, gali būti derinamas nuotolinis ir kontaktinis ugdymas.

Derinant nuotolinį ir kasdienį mokymo būdą mokymo būdai gali būti keičiami  įvairiai: nuotoliniu mokosi klasė, klasių srautas ar vyksta viena ugdymo programa, pavyzdžiui, vidurinis ugdymas (III – IV gimnazijos klasės). Keičiant mokymosi būdus, būtina išlaikyti proporcingumą, pvz., 5, 6 klasės mokiniai dvi savaites mokosi nuotoliniu būdu, kitą tokį patį laiko tarpą kasdieniu būdu.

Kai mokomasi ne nuotoliniu būdu, o mokykloje, turi būti maksimaliai ribojami skirtingų mokinių kontaktai tiek per pamokas, tiek po pamokų. Mokiniai turi mokytis toje pačioje klasėje, mokytojai turi ateiti į klasę, o ne mokiniai eiti pas mokytojus. Taip pat laikomasi kitų operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.

Per karantiną rekomenduojama nevykdyti kontaktiniu būdu aktyvių veiklų, kurių negalima atlikti dėvint kaukes (pvz., susijusių su sportu, dainavimu, šokimu ir pan.). O jei jos vyksta, tarp dalyvių turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas.

Neformalusis švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo programos gali vykti įprastai kontaktiniu būdu šiais atvejais:

  • tose mokyklose, kuriose neformalusis švietimas yra arba tos mokyklos ugdymo plano, arba pailgintos dienos grupių, arba visos dienos mokyklos veiklos dalis;
  • jeigu užsiėmimai organizuojami lauke, užtikrinant dviejų metrų atstumą. Šiuo atveju dalyvių skaičius neribojamas;
  • per individualius mokytojo ir mokinio užsiėmimus, laikantis 2 m atstumo, kitų saugos reikalavimų;
  • kai programos vykdomos mokytojo, dirbančio tik su viena, ne didesne kaip 5 mokinių grupe, ir tik vienoje įstaigoje, patalpose užtikrinant 10 m2 plotą vienam mokiniui.

Neformaliojo vaikų švietimo veiklos, jeigu jos vyksta kontaktiniu būdu, turi būti vykdomos laikantis grupių izoliacijos principo: užtikrinama, kad vaikai nuolatos dalyvautų tos pačios grupės veiklose, būtų išvengiama skirtingų grupių vaikų kontakto bei vaikų kontakto su pašaliniais, veiklose nedalyvaujančiais asmenimis. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti ribojamas kontakto laikas ne ilgiau nei 15 min.

Švietimo pagalba. Švietimo pagalbos specialistų konsultacijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu, ir įprastai. 

Kai švietimo pagalbos specialistai konsultuoja tiesiogiai, konsultacijos turi būti teikiamos tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniams. Po kiekvienos konsultacijos patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojami liečiami paviršiai ir naudotos priemonės.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, daroma išimtis  – specialiąsias mokyklas, bendrojo ugdymo mokyklų specialiąsias klases ar pirminio profesinio mokymo kartu su socialinių įgūdžių programas – jie lanko įprastai.

Preliminariais iš mokyklų ir savivaldybių gautais duomenimis, šiuo metu daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų (58 proc.) yra pasirinkusios mišrų ugdymo būdą, daugiausia tos, kurios turi pradinių klasių. Tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, daugiausiai iš jų keturmetės gimnazijos, tik kontaktiniu – 12 proc., dauguma iš jų pradinės ir specialiosios mokyklos. 

Mokyklų pateiktais duomenimis, šiuo metu serga apie 700 mokinių, tai sudaro 0,2 proc. nuo bendro 450 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokinių, ir apie 600 pedagogų, t.y. apie 1,3 proc. nuo visų 45 tūkst. pedagogų.

Komunikacijos skyrius

El. p. info@smm.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt