Connect with us

Naujienos

Spalio 9-ąją Raseinių rajono savivaldybėje skelbiamas karantinas

Avatar

Paskelbta

2020 10 07

Atsižvelgdama į nepalankią epidemiologinę koronaviruso (COVID-19) situaciją, Vyriausybė skelbia karantiną Raseinių rajono savivaldybėje. Karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. spalio 9 d. 00:00 val. iki 2020 m. spalio 23 d. 24:00 val. 

Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į ypač nepalankią epidemiologinę situaciją Raseinių rajono savivaldybėje: per 14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų Raseinių rajone siekė 1 108 atvejus, taip pat per pastarąsias 2 savaites buvo nustatyti 4 mirties atvejai, susiję su koronaviruso infekcija.

Šioje savivaldybėje koronaviruso infekcijos protrūkiai nustatomi įvairiose įstaigose ir plinta įvairiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, per 2 savaites nustatyta 17 protrūkių įstaigose ir įmonėse bei 25 protrūkiai šeimose.
Be to, šioje savivaldybėje nustatomos sąsajos su protrūkiais kitose Lietuvos administracinėse teritorijose, o atvejai, nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais ir įvežtiniais atvejais, spalio 1 d. duomenimis, sudarė daugiau kaip 20 proc. visų atvejų.

JUDĖJIMAS. Nustatant karantino režimą savivaldybės teritorijoje, ribojamas keliaujančiųjų tarpmiestinio, priemiestinio ir miesto reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais intensyvumas, t. y. leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu. Taip pat turi būti taikomos ypatingos saugos priemonės – transporto priemonės dezinfekuojamos kiekvieno maršruto pradinėje ir galinėje stotelėse. Jei transporto priemonės nesustoja savivaldybės teritorijoje, pirmiau minėtieji reikalavimai netaikomi.

Visiems gyventojams rekomenduojama riboti judėjimą dėl nebūtinų priežasčių, t. y. palikti gyvenamąją vietą, tik vykstant į prekybos vietą, darbą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų gavimo, dalyvavimo Seimo rinkimuose.

VIEŠOSIOS VIETOS. Viešosiose vietose būti galima ne didesnėmis nei 2 žmonių grupėmis, nebent tai šeimos nariai. Būtina laikytis ne mažesnio  nei 2 metrų atstumo tarp žmonių ar jų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų. Netaikoma, kai dalyvaujama laidotuvėse.

Vyresni nei 6 metų amžiaus gyventojai viešosiose vietose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), išskyrus valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose, taip pat paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke. Šis reikalavimas netaikomas žmonėms su negalia, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatos būklei. Šiems žmonėms rekomenduojama nešioti veido skydelį.

NUOTOLINIS DARBAS. Taikant karantino režimą viešojo ir privataus sektoriaus veiklai, numatoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje. Privaloma užtikrinti būtinųjų neatidėliotinų funkcijų atlikimą. Privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje. 

RENGINIAI. Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus aukšto meistriškumo sporto pratybas. Taip pat draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai. Vengiant viešų susibūrimų, savivaldybėje veikiančioms religinėms bendruomenėms rekomenduojama karantino laikotarpiu neorganizuoti religinių apeigų.

PASILINKSMINIMO VIETOS. Trumpinamas viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų darbo laikas nuo 8 iki 24 valandos. Pažymėtina, kad darbo laiko ribojimas netaikomas, kai maistas tiekiamas išsinešti arba pristatomas fiziniams ir juridiniams asmenims kitais būdais, taip pat kai viešasis maitinimas teikiamas įmonių, įstaigų ar organizacijų, kuriose vykdomas pamaininis darbas, darbuotojams šių įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose ir (ar) patalpose. Darbo laikas nėra ribojamas lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veiklai, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga.

PREKYBOS VIETOS. Parduotuvių, kioskų ir kitų prekybos vietų patalpose, teritorijose ir (ar) šalia jų turi būti ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų srautas, t. y. turi būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas.
Paslaugų gavėjų ir lankytojų srautas ribojamas ir paslaugų teikimo vietose, t. y. turi būti užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. metrų paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, arba vienu metu paslaugos teikiamos ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui.

ŠVIETIMAS IR SOCIALINĖS PASLAUGOS. Karantino metu ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose perorganizuojami taip, kad ugdymo procesas būtų vykdomas nuotoliniu būdu.

Karantino metu keisis ir socialines paslaugas teikiančių įstaigų darbo organizavimas. Bus draudžiamas visų stacionarių socialinių paslaugų įstaigų, šeimynų, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namų gyventojų lankymas. Bus draudžiama vaikų, žmonių su negalia ir pagyvenusių žmonių dienos ir užimtumo centrų veikla, visgi, savivaldybės administracija privalo užtikrinti vaikų ir žmonių su negalia priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, jeigu tokia priežiūra neįmanoma namuose.

Karantinas kaip užkrečiamųjų ligų valdymo priemonė yra numatytas Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinėse sveikatos priežiūros taisyklėse. Jis taikomas ir kitose šalyse, siekiant suvaldyti koronaviruso infekcijos plitimą. Karantino paskelbimas leis sustiprinti koronaviruso infekcijos profilaktikos ir kontrolės valdymą, užtikrinti ribojimo priemonių taikymą. 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Pamatykite, kaip žiemos šventėms išpuoštos Vilniaus gatvės

Avatar

Paskelbta

Vilniaus gatvės nuo šio vakaro jau šviečia šventiškai – pirmąkart tokį miesto papuošimą kartu su savivaldybe konkurse balsuodami rinko ir patys vilniečiai.  Naujomis šventinėmis dekoracijomis jau išpuoštos ne vien centrinės miesto gatvės – ir įvažiavimai į miestą, tiltai bei kitos atokesnės nuo centro miesto erdvės.

Pasak konkursą laimėjusios bendrovės „Adam decoligh“ vadovo Nerijaus Chmieliausko, šįmet miesto puošyboje atsirado daugiau žalumos, eglišakių, kalėdinių žaisliukų, šviečiančių burbulų ir kitų tradicinių kalėdinių akcentų. Visa tai kuria pozityvią jaukią nuotaiką, šventinė aplinka traukia vaikščioti ir mėgautis Vilniumi.

„Stengėmės, kad miesto gatvių dekoracijas išvydęs žmogus įžvelgtų jose tokį jaukumą, kokį kuriame puošdami savo kalėdines eglutes namuose. Naujomis dekoracijomis siekiame, kad ir miesto svečiai, ir patys vilniečiai, iš naujo atrastų koks Vilnius jaukus, mielas ir daugiatautis: čia draugiškai sugyvena ir Kalėdas švenčia skirtingų tautų bendruomenės. Senamiesčio erdvėse dekoracijos ir prabyla apie tai“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Šventinėmis dekoracijomis papuoštos ne tik centrinės Vilniaus miesto gatvės Gedimino pr., Konstitucijos pr., Rotušės a., Vokiečių g., Vrublevskio g., Šventaragio g., Pilies g., Stiklių g., Aušros Vartų gatvė nuo Šv. Teresės bažnyčios iki Aušros Vartų koplyčios, Aušros Vartų gatvė ties dr. Jono Basanavičiaus paminklu, bet ir kitos miesto erdvės, kuriose atsikartoja tie patys puošybos akcentai, išlaikant kalėdinės puošybos vientisumą. Šventinės dekoracijos pasitiks ir miesto svečius įvažiuojant į miestą: Gariūnų g. (nuo Gariūnų turgaus iki tilto per Nerį), Savanorių pr., Ukmergės g. (nuo Tarandės g. iki šviesoforo ties M. Lietuvio g.), Molėtų pl. (nuo Skersinės g. iki Mokslininkų g.), Nemenčinės pl. (nuo Svajonių g. iki O. Milašiaus g.), Dariaus ir Girėno g. (nuo Eišiškių pl. iki Kapsų g.) bei Galvės g. (nuo Žarijų g. iki Kirtimų g.).

Pasak N. Chmieliausko, kiekvienam miestui stengiamasi kurti savitą sprendimą, todėl Vilniui buvo sukurtos dekoracijos, kurios nebūtų plačiai paplitusios.Pagrindinę idėją puošybos įmonės „Adam decolight” kūrybinė komanda kūrė drauge su menininke ir Senamiesčio kūrybingos bendruomenės vietokūros asociacijos „Miesto kvartalas” pirmininke Julija Janus.  Bendrovė „Adam decolight” miestų erdves bei pastatus Lietuvoje puošia apie keturiolika metų.

Kalėdiniam Vilniaus papuošimui metams skirta daugiau kaip 179 tūkst. Eur, o puošybos konkursą laimėjusi įmonė Vilnių puoš trejus metus.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė  

Avatar

Paskelbta

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną12 m skersmens eglės figūrą.

Šios eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš šimtą metų kilusį siurrealizmą. Nejučiomis jis įtakojo kūrybinius procesus ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir tuo pačiu autentišką kalėdinės eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia, nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir „išėjo“ už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą“, – pasakoja „Švenčių studija“ atstovas, Kalėdų eglės autorius Dominykas Koncevičius.

Kalėdų eglė Katedros aikštėje – moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.

25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos  montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.

Vilniaus Kalėdų eglę įžiebęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino vilniečius ir miesto svečius. 

 

Siurreali eglė – pačiu laiku, nes kai realybė tampa pernelyg dygliuota ir sudėtinga, išsigelbėjimas slypi mūsų visų kūrybiškume, vaizduotėje. Švęskime šias Kalėdas skirdami jas atradimams ir pažinimui. Kai negali skirti pasimatymo mieste, skirk pasimatymą miestui!“ – sveikino meras.  
Vilniaus Kalėdų eglė stebina ne tik išore  ne mažiau įspūdingas ir jos vidus. Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena, kuri yra visiškai priešinga išorės įvaizdžiui. Čia pasitinka klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė, kuri sukuria jaukią Kalėdų namuose atmosferą. Lyg kelionėje laiku perkelia į praėjusį šimtmetį, primeną senąsias tradicijas. 

Prie sostinės Kalėdų eglės apšvietimo šiais metais prisideda kavos gamintoja „Paulig“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, kurie jau ketvirtus metus Lietuvoje įgyvendina tvarios energijos iniciatyvą: iš didžiųjų sostinės verslo ir prekybos centrų renkami kavos tirščiai biodujų jėgainėje perdirbami į aplinkai draugišką elektros energiją. Sostinės Kalėdų eglei apšviesti visu šventiniu laikotarpiu prireiks daugiau nei 21 t arba daugiau nei 2,1 mln. kavos puodelių tirščių, kurie bus paversti tvaria elektra.

Kalėdų eglė stebins ir šventinę nuotaiką kurs iki pat sausio 7 d.  Antroji eglė gruodžio 5 d. nušvis ir Rotušės aikštėje. Nors kasmet Kalėdų eglutę supančio tradicinio Kalėdų miestelio Katedros aikštėje šįmet nėra, „Kalėdos sostinėje“ organizatoriai kviečia išsirinkti dovanas iš daugybės siūlomų gėrybių virtualioje kalėdinėje mugėje – E-Kalėdų miestelis, kuris lankytojų lauks nuo gruodžio 1 d. www.kaledossostineje.lt

Vilniečiai ir miesto svečiai, atvykę pasigrožėti Kalėdų egle, kaip ir kitose viešose erdvėse, kviečiami elgtis atsakingai – nesibūriuoti, dėvėti veido kaukes bei laikytis saugaus bent 2 metrų atstumo vieniems nuo kitų.

Vilnius kviečia saugoti save ir aplinkinius, pasitikti šventes optimistiškai ir jaukiai arčiau namų!

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt   

Skaityti toliau

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt