Connect with us

Naujienos

Sutarta bendradarbiauti skatinant ir remiant jaunųjų miško bičiulių veiklą

Avatar

Paskelbta

Šiandien savo veiklą pradeda Pagalbos verslui fondas (toliau – Fondas), jis padės užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po krizės.

Pagrindinis Fondo tikslas – padėti vidutinėms ir didelėms Lietuvoje veikiančioms įmonėms, susidūrusioms su COVID-19 sukeltais iššūkiais. Fondas investuos į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Taip pat šiuo Fondu siekiama paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu bus siekiama ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Už Fondo valdymą, investicijų vertinimą, atranką, investicijų priežiūrą, rizikos valdymą ir Fondo grąžą atsakinga Finansų ministerijos įsteigta UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA).

„Valstybės prioritetas – investuoti į ekonomikos atsigavimą ir tvarų augimą. Nuo pat karantino pradžios startavome su pagalba smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šiandien pradeda veikti Paramos verslui fondas, kuris skirtas stambesniems. Padėtis dėl COVID-19 pasaulyje negerėja ir panašu, kad tęsis iki to laiko, kol turėsime patikimą vakciną. Todėl neapibrėžtumas ekonomikoje bus dar ilgai. Tai tik parodo, kad dar vasarą suplanuota paramos vidutiniam ir stambiam verslui idėja ir svarba vis dar yra aktuali“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Valstybė į Fondą investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į Fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Taigi planuojama, kad Fondo dydis gali siekti iki 1 mlrd. eurų.

„Suteikę valstybės įnašą į fondą, tikimės, kad tikslingai nukreiptos lėšos pasiektų Lietuvos įmones – kad šis fondas ne tik padėtų verslui atsigauti po koronaviruso pandemijos, bet ir suteiktų galimybę su optimizmu žvelgti į ateitį. Linkime skaidrumo ir  produktyvumo, kad fondo lėšomis finansuojama pagalba verslui ir kapitalo rinkos plėtra atneštų naudos tiek privačiam verslui, tiek valstybei. Juk sėkmingai gyvuojančios įmonės – mūsų visų tikslas, jos moka mokesčius į valstybės biudžetą, o valstybė šias lėšas toliau gali sėkmingai paskirstyti visuomenės poreikiams. Fondas įkurtas pačiu laiku, tad tikiu, kad jis bus patogus ir naudingas įrankis verslui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Vienas iš šio Fondo iniciatorių – Lietuvos bankas užtikrins jo nepriklausomumą, skirdamas atstovus tiek į Fondo, tiek į bendrovių valdymo priežiūrą. Sprendimai dėl investicijų bus priimami vadovaujantis geriausia tarptautine kelių lygių fondų valdymo praktika ir kontrolės sistema. Fondo veikloje keliamas svarbiausias prioritetas – skaidrumas. Informacija apie Fondo sandorius ir veiklos rezultatus bus skelbiama viešai.

„Pagalbos verslui fondas nuo idėjos iki realaus starto gimė per septynis mėnesius, o tai, įvertinus, kad buvo pradėta nuo nulio, tikrai neblogas rezultatas. Lietuvos banko specialistai, bendradarbiaudami su Europos Komisija, sukūrė novatorišką verslo finansavimo mechanizmą, pagrįstą ne subsidijomis, o investicijomis. Sėkmingą naujojo fondo veiklą turėtų garantuoti jo nepriklausomumui ir veiklos skaidrumui užtikrinti numatyti teisiniai saugikliai ir jų kontrolės sistema“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Prioritetas bus teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Fondas savo investicijomis sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagrindinės finansinės priemonės, kurias naudos Fondas, bus paskolos, obligacijos, hibridinės, kapitalo požymių turinčios priemonės ar dalyvavimas valdant įmonių akcinį kapitalą.

„Fondo veiklai keliame aukštus skaidrumo ir profesionalumo reikalavimus, todėl sieksime užtikrinti aktyvią komunikaciją apie Fondo veiklą bei rezultatus. Kartu sieksime, kad Fondas būtų patikimu partneriu įmonėms, kurioms šiuo metu labiausiai to reikia, siekiant atstatyti trūkstamą likvidumą ar kapitalą. Kadangi Fondas investuos į iššūkių patiriančias įmones, ir dažnai bus paskutinė priemonė pritraukti finansavimą, jo investicijų sąlygos atspindės prisiimamą riziką. Nemažiau svarbu, kad Fondas būtų patrauklus ir instituciniams investuotojams, todėl sieksime teigiamos investicijų grąžos“, – sako VIVA generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Lietuvoje veikia apie 4 500 vidutinių ir didelių įmonių (turinčių bent 50 darbuotojų), kurios sukuria daugiau kaip 60 proc. bendrojo vidaus produkto ir daugiau nei pusę visų darbo vietų Lietuvoje. Tokios įmonės sumoka daugiau nei pusę visų pridėtinės vertės, pelno ir kitų mokesčių į valstybės biudžetą. Net ir santykinai nedidelės tokių įmonių dalies veiklos sutrikimas ar bankrotas atsilieptų valstybės ūkiui. Kadangi apie pusę vidutinių ir didelių įmonių trumpalaikių įsipareigojimų (siekiančių apie 10 mlrd. eurų sudaro skolos tiekėjams bei darbuotojų atlyginimams, neigiami efektai sukeltų grandinines reakcijas ir reikšmingai paveiktų įvairius ekonominius klasterius, padarant žalą mažesnėms įmonėms, prarandant darbo vietas bei sumažinant darbuotojų pajamas.

Visa informacija apie Fondo veiklą, investavimo kriterijus, taip pat būdą teikti paraiškas yra pateikta fondo interneto svetainėje (www.lpvf.lt). Šioje svetainėje yra nurodyti ir Fondo darbuotojų kontaktai.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Centrinės valdžios deficitas per dešimt mėnesių – 2 993,7 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Naujienos

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Rajonas

Projekt „Sport – to zdrowie” w Szkole Sportowej Samorządu Rejonu Wileńskiego

Avatar

Paskelbta

Od 3 października do 22 listopada b. r. w ramach projektu „Sport – to zdrowie” w soboty i niedziele trwały zajęcia wychowanków Szkoły Sportowej w różnych dziedzinach sportowych. Zajęcia odbyły się w formie zajęć dziennego pobytu, gdzie sportowcy trenowali, grały w gry sportowe i zwiedzały. W ramach projektu w Niemenczynie wzięło udział 21 sportowców, uprawiających, piłkę nożną, lekką atletykę i sporty zimowe z Gimnazjum im. Giedymina i im. K. Parczewskiego w Niemenczynie oraz Gimnazjum im. T. Konwickiego w Bujwidzach i Gimnazjum im. J. Słowackiego w Bezdanach. Pierwsza część projektu odbyła się bez zakłóceń, ale po wprowadzeniu kwarantanny zajęcia zostały wstrzymane tuż przed rozpoczęciem jesiennych wakacji i zostały wznowione na początku listopada.
Sportowcy trenowali na stadionie gimnazjum im. K. Parczewskiego w Niemenczynie, dróżkach leśnych przy biatlonowej strzelnicy, rowerami po lasach w okolicach Niemenczyna, jeździli na nartorolkach drogą Niemenczyn – Bujwidzie i rowerową ścieżką przy drodze Wilno – Niemenczyn. Podczas zajęć grali w różne gry sportowe, uczyli się jeździć na deskach balansowych z dwoma kółkami, co było wyzwaniem dla najmłodszych, ale prawie wszyscy z tym sprawili się. Podczas zgrupowania biatloniści przyszykowywali się do startów zimowych. W ostatnie dni odbyły się sprawdziany w biatlonowym trójboju w różnych kategoriach wiekowych, które przyniosły sporo dodatnich emocji. Młodzież rywalizowała w biegu, jeździe na nartorolkach, rowerami ze strzelaniem z broni pneumatycznej i palnej, wykonywali test na szybkość. Sportowcy za zajęcie 1-3 miejsca zostali nagrodzeni dyplomami, medalami i pucharami.
Zajęcia na świeżym powietrzu spodobały się dla młodzieży, chociaż warunki pogodowe nie zawsze były najlepsze, lecz postanowiliśmy jeszcze raz skorzystać z możliwości kontynuowania projektu w listopadzie i grudniu, robiąc akcent na weekendy z możliwością kilkudniowego wyjazdu trenować na nartach na śniegu.
Intensywnie potrenować niemożliwie byłoby bez finansowego wsparcia przez Samorząd Rejonu Wileńskiego projektu „Sport – to zdrowie”.
     
Dyrektor Szkoły SportowejSamorządu Rejonu WileńskiegoMarian Kaczanowski
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt