Connect with us

Naujienos

ES vidaus reikalų ministrų susitikime – Migracijos ir prieglobsčio pakto bei Europos policijos partnerystės iniciatyvos aptarimas

Avatar

Paskelbta

Reguliuojamajam drenažui (melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams) skirta 10 mln. Eur.  

Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, kuriame dalyvauja valstybės institucijų ir socialinių ekonominių partnerių atstovai, ketvirtadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą.

Prognozuojama, kad Lietuvoje pritaikius reguliuojamąjį drenažą, sumažėtų dėl žemės ūkio veiklos Nemunu į Kuršių marias patenkančių biogeninių medžiagų kiekis, dabar siekiantis apie 5,3 mln. tonų, iš jų 25 tūkst. t azoto ir 2,2 tūkst. t fosforo, tai yra 20 ir 35 proc. viso į upes patenkančio šių medžiagų kiekio.

Drenažo nuotėkio reguliavimo sistemų įrengimas tam tinkamuose plotuose, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, žemės naudotojams leistų gauti papildomą derlių (ir pajamas) net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausrai) ir prisidėtų prie pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimo bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo.

Pasklidoji žemės ūkio tarša, anot mokslininkų, yra intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei, o teršalų šalinimas iš paviršinių vandens telkinių kainuoja daug, todėl kur kas efektyviau ir naudingiau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Reguliuojamo drenažo įrengimas, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose yra patraukli priemonė, galinti padėti ūkininkams labiau prisidėti prie klimato kaitos – trąšos su vandeniu nenuplauktų ir sausos metu drėgmė ilgiau išsilaikytų, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Tai prisidės ir prie pagrindinio Ateities ekonomikos DNR plano tikslo – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – teigia žemės ūkio ministras.

Planuojama, kad paraiškas paramai gauti teiks savivaldybės (kartu su partneriais žemės ūkio veiklos subjektais ir (arba) melioracijos statinių naudotojų asociacijomis), arba žemės ūkio veiklos subjektai (kartu su savivaldybe), arba melioracijos statinių naudotojų asociacija (kartu su savivaldybe).

Savivaldybė bus tiesioginė paramos gavėja arba projekto partnerė, bet kokiu atveju turtas, į kurį yra investuojama ir kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, priklauso valstybei.

Planuojama teikti prioritetą paraiškoms, kuriuose reguliuojamo drenažo įrengimui nereikalingos investicijos į esamas melioracijos sistemas arba tam reikalingos minimalios investicijos, reguliuojamo drenažo įrengimui, kai reguliuojamas drenažas gali būti pritaikytas jau esančioms drenažo sistemoms ir rekonstruojamuose melioracijos grioviuose, kurios sistemos funkcionuoja efektyviai.

„Šiuo metu reguliuojamo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1 000 ha. Tikimės, kad tokių ūkių skaičius Lietuvoje išaugs bent dešimt kartų,“ – teigia ministras.

Veiksmo tvarkos aprašo rengimas numatomas spalio – gruodžio mėn. o veiksmo vystymas ir vykdymas – 2021 metais.

Dėmesys melioracijai auga

Pastaraisiais metais sausinimo sistemų įrengimui ir rekonstravimui skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, o šiemet melioracijai numatyta suma –   apie 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

2020 m., ruošiantis paraiškų surinkimo etapui, buvo pakeistos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos, pirmumo balus suteikiant toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos šiuo metu yra vertinamos.

Bendras sausinamas žemės plotas mūsų šalyje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.

Viso šio turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, tad  reikalingos didelės investicijos.

Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas

Avatar

Paskelbta

Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želdynų specialistų. Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepusi į idėjos autorių prašymą pasiūlyti vietą, kuri tiktų parodomajai želdinimo iniciatyvai – sukurti biologine įvairove pasižyminčią oazę urbanizuotoje teritorijoje, projekto realizavimui skirs ir lėšų. Pasisekus šiam pilotiniam projektui sostinėje galėtų atsirasti daugiau tokių iniciatyvų keliu sukurtų želdynų.

„Džiaugiamės šia iniciatyva taip pat, kaip verslo prisidėjimu prie miesto apželdinimo projektų ar bet kurio gyventojo noru pasodinti medį. Savivaldybė žaliesiems projektams kasmet skiria tikrai reikšmingas sumas, bet dar svarbiau, kad kuo daugiau vilniečių įsitrauktų ir patys prisidėtų prie šių projektų kūrimo, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Šiuo atveju Vilnius gaus galimybę stebėti eksperimentinio parko kūrimą pačiame miesto centre, o žalieji sprendimai, kurie pasiteisins šiame eksperimentiniame parke, galėtų būti panaudoti kitose miesto erdvėse.“

Jono Jablonskio atminimo lentele pažymėtas skveras iki šiol tarnavo daugiausia kaip pėsčiųjų jungtis tarp biurų ir viešojo transporto stotelių ties Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos pr. sankryža. Kraštovaizdžio specialistai ieškos sprendimų, kaip jį padaryti patrauklia aplinkinių administracinių pastatų, tarp kurių ir savivaldybė, darbuotojų atokvėpio ar pietavimo vieta, kaip sukurti čia laisvalaikio erdvę, gyventojų vertinamą ne tik kaip vietą pavedžioti šunims.

Greta brandžių skvero medžių – jie visi išliks, – susiformavusių sedulų guotų, turėtų atsirasti, anot projekto kūrėjų, kol kas ne itin populiariems lietuviškiems augalams „advokataujanti“ želdynų mozaika – pavėsį toleruojantys daugiamečiai žolynai ir gėlės, saulės atokaitoje esančiuose vejos plotuose tarptų šilumą mėgstantys augalai. Šios erdvės turėtų būti ne tik patogiai apžvelgiamos, bet ir jaukios leisti laiką – bent iš dalies sugeriančios gatvės triukšmą ir taršą.

„Transformuodami vieną iš miesto erdvių turime galimybę edukuoti visuomenę apie biologinės įvairovės svarbą ir vietinių augalų naudą gamtos ir žmogaus gerovei, – sakė projekto iniciatorė, įvaizdžio dizainerė Joana Stanionytė. – Ir tai labai dera ne tik prie Vilniaus žaliojo kurso, bet ir pagerbti lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio veiklai – pasirenkant lietuviškus augalus, kuriant vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, puoselėjant lietuviškas floros ir faunos buveines.“

Skvero apželdinimo projektas dar tik pradėtas kurti, bet idėjos autoriai tikisi, kad jau šių metų rudenį vilniečiai pamatys naują skvero įvaizdį, kurio visas grožis atsiskleis per kelerius metus – augant ir bręstant augalams.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt