Connect with us

Naujienos

SAM primena: kokiais atvejais reikėtų skambinti į Karštąją liniją 1808

Avatar

Paskelbta

Reguliuojamajam drenažui (melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams) skirta 10 mln. Eur.  

Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, kuriame dalyvauja valstybės institucijų ir socialinių ekonominių partnerių atstovai, ketvirtadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą.

Prognozuojama, kad Lietuvoje pritaikius reguliuojamąjį drenažą, sumažėtų dėl žemės ūkio veiklos Nemunu į Kuršių marias patenkančių biogeninių medžiagų kiekis, dabar siekiantis apie 5,3 mln. tonų, iš jų 25 tūkst. t azoto ir 2,2 tūkst. t fosforo, tai yra 20 ir 35 proc. viso į upes patenkančio šių medžiagų kiekio.

Drenažo nuotėkio reguliavimo sistemų įrengimas tam tinkamuose plotuose, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, žemės naudotojams leistų gauti papildomą derlių (ir pajamas) net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausrai) ir prisidėtų prie pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimo bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo.

Pasklidoji žemės ūkio tarša, anot mokslininkų, yra intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei, o teršalų šalinimas iš paviršinių vandens telkinių kainuoja daug, todėl kur kas efektyviau ir naudingiau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Reguliuojamo drenažo įrengimas, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose yra patraukli priemonė, galinti padėti ūkininkams labiau prisidėti prie klimato kaitos – trąšos su vandeniu nenuplauktų ir sausos metu drėgmė ilgiau išsilaikytų, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Tai prisidės ir prie pagrindinio Ateities ekonomikos DNR plano tikslo – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – teigia žemės ūkio ministras.

Planuojama, kad paraiškas paramai gauti teiks savivaldybės (kartu su partneriais žemės ūkio veiklos subjektais ir (arba) melioracijos statinių naudotojų asociacijomis), arba žemės ūkio veiklos subjektai (kartu su savivaldybe), arba melioracijos statinių naudotojų asociacija (kartu su savivaldybe).

Savivaldybė bus tiesioginė paramos gavėja arba projekto partnerė, bet kokiu atveju turtas, į kurį yra investuojama ir kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, priklauso valstybei.

Planuojama teikti prioritetą paraiškoms, kuriuose reguliuojamo drenažo įrengimui nereikalingos investicijos į esamas melioracijos sistemas arba tam reikalingos minimalios investicijos, reguliuojamo drenažo įrengimui, kai reguliuojamas drenažas gali būti pritaikytas jau esančioms drenažo sistemoms ir rekonstruojamuose melioracijos grioviuose, kurios sistemos funkcionuoja efektyviai.

„Šiuo metu reguliuojamo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1 000 ha. Tikimės, kad tokių ūkių skaičius Lietuvoje išaugs bent dešimt kartų,“ – teigia ministras.

Veiksmo tvarkos aprašo rengimas numatomas spalio – gruodžio mėn. o veiksmo vystymas ir vykdymas – 2021 metais.

Dėmesys melioracijai auga

Pastaraisiais metais sausinimo sistemų įrengimui ir rekonstravimui skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, o šiemet melioracijai numatyta suma –   apie 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

2020 m., ruošiantis paraiškų surinkimo etapui, buvo pakeistos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos, pirmumo balus suteikiant toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos šiuo metu yra vertinamos.

Bendras sausinamas žemės plotas mūsų šalyje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.

Viso šio turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, tad  reikalingos didelės investicijos.

Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Virtualus sausio 13-osios pagarbos bėgimas

Avatar

Paskelbta

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis
Mokytoja Anna Černiavska
Gyvendami šių dienų realijomis, bet vis dėlto norėdami pademonstruoti valią ir ryžtą, iškėlėme sau ir kitiems tikslą: didinti ištvermę bei fizinį aktyvumą ir visus asmeninius sportinius pasiekimus skirti Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečiui pažymėti. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos fizinio ugdymo mokytojai inicijavo virtualų Pagarbos bėgimą mokiniams, tėveliams, mokytojams.
Prie iniciatyvos prisijungė Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos gimnazija (13 mok.), mokytoja Anna Černiavska, Vilniaus r. Paberžės ,,Verdenės“ gimnazija (45 mok.), mokytojas Valdemar Šaveiko, Vilniaus r. Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija (6 mok.), mokytojas Eduard Špakov, Vilniaus r. Valčiūnų gimnazija (22 mok), mokytoja Nelli Muchlajeva, Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija (7 mok.), mokytoja Roma Graužinytė, Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija (20 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla (6 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Vilniaus r. Avižienių gimnazija (10 mok.), Viačeslav Verbovik bei Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokiniai 5-6 klasės (90 mok.), 7-8 klasės (70 mok), gimnazijos I – IV klasės (90 mok.), mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė, V. Tubelienė. Visi Pagarbos bėgimo dalyviai apdovanoti renginio sertifikatais.
Džiaugiamės, kad pavyko suburti mokinius ir mokytojus bendram, neįprastam Pagarbos bėgimui, kad visi anksčiau minėtieji žmonės skyrė laiko ir jėgų. Nuostabu, kai supranti, kad prabėgus trisdešimčiai metų po sausio 13-osios įvykių yra neabejingų gražioms idėjoms ir susitelkimui.  Todėl norisi pažymėti įsimintiniausius Pagarbos bėgimo momentus. Jauniausias dalyvis – antrokas Martin Verbovik (Avižienių gimnazija), kuris nubėgo 2,33 km. Ilgiausią 11,04 km distanciją nubėgo Erik Černiavski (Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija) bei Evelina Rubanova (10,02 km, Valčiūnų gimnazija). Net 16,26 km nuėjo Julia Buriak (Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija) ir  Kšyštof Bogdanovič (Pagirių gimnazija).
Savo asmeniniu pavyzdžiu, eidami, bėgdami ar čiuoždami slidėmis mokinius motyvavo mokytojai V. Verbovik ir V. Šumskis iš Avižienių gimnazijos, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja R. Korotkovienė bei fizinio ugdymo mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė ir kiti mokytojai iš Pagirių gimnazijos.
Pagarbos bėgimu siekėme skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei, prisimenant kovas už jos Laisvę ir Nepriklausomybę, bei ugdyti ištvermę ir sąmoningą požiūrį į sveikatinimo užsiėmimus. Tik sąmoningi ir sveiki piliečiai geba išlaikyti/išsaugoti iškovotus siekius, todėl šis Pagarbos bėgimas – įrodymas, kad laisvė ir nepriklausomybė tvirtose ateities jaunuolių rankose.
Dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, kad pirmą kartą organizuotas renginys Virtualus Sausio 13-osios Pagarbos bėgimas Vilniaus rajono mokykloms taps tradicija, įprasminanti istorinius įvykius bei sąmoningą požiūrį į bėgimą ir sveikatą.
Pagarbos bėgimo koordinatorė Nijolė Ilgevičienė

Skaityti toliau

Naujienos

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins 46 km ilgio kelią saugomoms žuvims

Avatar

Paskelbta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuoti 1265 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 82 180 asmenų.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 45 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Šiuo metu pradėta, bet dar nebaigta 438 atvejų epidemiologinė diagnostika, kadangi šie atvejai į sistemą pateko vėlai vakare.

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Pirmadienį registruoti koronaviruso atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kretingos rajone įsikūrusiuose Padvarių socialinės globos namuose, Vilniaus Valakupių reabilitacijos centre, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje.

Taip pat patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Giliukas“, kur iš viso patvirtinti trys infekcijos atvejai, taip pat Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje ,,Pušelė“ – su šiuo protrūkiu siejami 24 COVID-19 ligos atvejai, įskaitant antrinius, t. y. šeimose.

Vakarykštę parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiai Klaipėdoje veikiančioje baldų gamybos įmonėje, maisto gamybos ir tiekimo įmonėje Vilniuje, langų gamybos įmonėje Vilniaus rajone, Ukmergėje veikiančiame automobilių servise.

Taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Kaune veikiančioje žaliavas konditerijos ir duonos gaminiams tiekiančioje įmonėje, Kauno maisto pramonės įmonėse, trąšų gamybos įmonėje Kėdainiuose, plastiko ir gumos gamybos įmonėje Biržuose, statybų įmonėje Panevėžyje, metalo apdirbimo įmonėje Šiauliuose, dviračių gamybos įmonėje Šiauliuose, pakavimo įmonėje Telšiuose.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 33.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt