Connect with us

Naujienos

Senukas Hablas ir toliau džiugina – čia matome bene tikėčiausią vietą Saulės sistemoje rasti gyvybę už Žemės ribų (Foto)

Avatar

Paskelbta

Reguliuojamajam drenažui (melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams) skirta 10 mln. Eur.  

Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, kuriame dalyvauja valstybės institucijų ir socialinių ekonominių partnerių atstovai, ketvirtadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą.

Prognozuojama, kad Lietuvoje pritaikius reguliuojamąjį drenažą, sumažėtų dėl žemės ūkio veiklos Nemunu į Kuršių marias patenkančių biogeninių medžiagų kiekis, dabar siekiantis apie 5,3 mln. tonų, iš jų 25 tūkst. t azoto ir 2,2 tūkst. t fosforo, tai yra 20 ir 35 proc. viso į upes patenkančio šių medžiagų kiekio.

Drenažo nuotėkio reguliavimo sistemų įrengimas tam tinkamuose plotuose, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, žemės naudotojams leistų gauti papildomą derlių (ir pajamas) net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausrai) ir prisidėtų prie pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimo bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo.

Pasklidoji žemės ūkio tarša, anot mokslininkų, yra intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei, o teršalų šalinimas iš paviršinių vandens telkinių kainuoja daug, todėl kur kas efektyviau ir naudingiau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Reguliuojamo drenažo įrengimas, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose yra patraukli priemonė, galinti padėti ūkininkams labiau prisidėti prie klimato kaitos – trąšos su vandeniu nenuplauktų ir sausos metu drėgmė ilgiau išsilaikytų, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Tai prisidės ir prie pagrindinio Ateities ekonomikos DNR plano tikslo – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – teigia žemės ūkio ministras.

Planuojama, kad paraiškas paramai gauti teiks savivaldybės (kartu su partneriais žemės ūkio veiklos subjektais ir (arba) melioracijos statinių naudotojų asociacijomis), arba žemės ūkio veiklos subjektai (kartu su savivaldybe), arba melioracijos statinių naudotojų asociacija (kartu su savivaldybe).

Savivaldybė bus tiesioginė paramos gavėja arba projekto partnerė, bet kokiu atveju turtas, į kurį yra investuojama ir kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, priklauso valstybei.

Planuojama teikti prioritetą paraiškoms, kuriuose reguliuojamo drenažo įrengimui nereikalingos investicijos į esamas melioracijos sistemas arba tam reikalingos minimalios investicijos, reguliuojamo drenažo įrengimui, kai reguliuojamas drenažas gali būti pritaikytas jau esančioms drenažo sistemoms ir rekonstruojamuose melioracijos grioviuose, kurios sistemos funkcionuoja efektyviai.

„Šiuo metu reguliuojamo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1 000 ha. Tikimės, kad tokių ūkių skaičius Lietuvoje išaugs bent dešimt kartų,“ – teigia ministras.

Veiksmo tvarkos aprašo rengimas numatomas spalio – gruodžio mėn. o veiksmo vystymas ir vykdymas – 2021 metais.

Dėmesys melioracijai auga

Pastaraisiais metais sausinimo sistemų įrengimui ir rekonstravimui skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, o šiemet melioracijai numatyta suma –   apie 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

2020 m., ruošiantis paraiškų surinkimo etapui, buvo pakeistos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos, pirmumo balus suteikiant toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos šiuo metu yra vertinamos.

Bendras sausinamas žemės plotas mūsų šalyje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.

Viso šio turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, tad  reikalingos didelės investicijos.

Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė.

Skaityti toliau

Naujienos

Laikinai apriboti renginiai ir susibūrimai viešose vietose

Avatar

Paskelbta

2020 10 28

Jau trečius metus įvairių šalies regionų mokyklose Žemės ūkio ministerijos iniciatyva įgyvendinama pažintinės žuvininkystės programa „Išauginta Europos Sąjungoje“, kurioje dalyvauja 1–4 ir 5–8 klasių mokiniai. Šiemet ir vėl bus apdovanoti geriausi jos dalyvių kūrybiniai darbai.

Programa, kurios ašis – akvakultūra, yra Europos Komisijos iniciatyvos „Išauginta Europos Sąjungoje“ dalis. Jos tikslas – plėsti vaikų žinias apie akvakultūros sektorių, skatinti Lietuvos akvakultūros ūkiuose išaugintų žuvininkystės produktų vartojimą, informuoti apie verslo bei karjeros galimybes akvakultūros sektoriuje.

Įdomių edukacinių veiklų, įtraukiančių vaikus į žuvininkystės pasaulį, projekte tikrai gausu. Be pažintinių pamokų su lektoriumi atrinktose Lietuvos mokyklose, dar buvo organizuojamos pažintinės išvykos į žuvininkystės ūkius, aplankyta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, rengianti akvakultūros specialistus.

Vėliau moksleiviai dalyvavo konkurse ir stengėsi kūrybiškai atskleisti programos metu įgytas žinias. Konkurso dalyviai varžėsi keturiose kategorijose pagal temas: mityba ir maisto ruošimas, komunikacija, mokslas ir technologijos bei menas. Jie pateikė pačius įvairius projektus: piešinius, medžio drožinius, receptų knygeles, sukurtus filmukus, žaidimus, pačių rankomis pagamintus akvariumus, viktorinas ir t. t.

Iš viso buvo gautos 27 mokyklų paraiškos. Pati populiariausia – menų tema (18 paraiškų).

Aktyviausiai projekte dalyvavo Panevėžio “Vilties” progimnazija (5 kūrybiniai darbai), Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija (3 kūrybiniai darbai).

Konkurso komisijos pirmininko žemės ūkio viceministro Petro Narkevičiaus nuomone, visos paraiškos vertos apdovanojimų, nes matosi, kad įdėta tikrai labai daug nuoširdaus darbo.

 

Konkurso nugalėtojų sąrašas:

 

 Meno kategorija, 5-8 klasės

1

 Skuodo r. Mosėdžio gimnazija

2

 Širvintų r. Gelvonų gimnazija

3

 Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla

   
 

Meno kategorija, 1-4 klasės

1

 Alytaus r. Miroslavo gimnazija

2

 Kamajų Antano Strazdo gimnazija

3

 Panevėžio “Vilties” progimnazija

   
 

 Mokslo ir technologijų kategorija, 1-4 klasės

1

 Panevėžio “Vilties” progimnazija

2

 Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

3

 Panevėžio “Vilties” progimnazija

   
 

Komunikacijų kategorija, 5-8 klasės

1

 Skuodo r. Ylakių gimnazija

2

 Skuodo r. Ylakių gimnazija

   
 

Komunikacijų kategorija, 1-4 klasės

1

 Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

   
 

Mitybos ir maisto ruošimo kategorija, 5-8 klasės

1

 Plungės “Ryto” pagrindinė mokykla

2

 Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

3

 Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla

3

 Plungės r. Kulių gimnazija

   
 

Mitybų ir maisto ruošimo kategorija, 1-4 klasės

1

 Alytaus “Sakalėlio” pradinė mokykla

2

 Joniškio “Saulės” pagrindinė mokykla

3

 Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

Skaityti toliau

Naujienos

Rengiamasi skelbti kvietimus mažos galios atsinaujinančios energetikos projektams ir moksliniams tyrimams plėtoti

Avatar

Paskelbta

2020 10 28

Jau trečius metus įvairių šalies regionų mokyklose Žemės ūkio ministerijos iniciatyva įgyvendinama pažintinės žuvininkystės programa „Išauginta Europos Sąjungoje“, kurioje dalyvauja 1–4 ir 5–8 klasių mokiniai. Šiemet ir vėl bus apdovanoti geriausi jos dalyvių kūrybiniai darbai.

Programa, kurios ašis – akvakultūra, yra Europos Komisijos iniciatyvos „Išauginta Europos Sąjungoje“ dalis. Jos tikslas – plėsti vaikų žinias apie akvakultūros sektorių, skatinti Lietuvos akvakultūros ūkiuose išaugintų žuvininkystės produktų vartojimą, informuoti apie verslo bei karjeros galimybes akvakultūros sektoriuje.

Įdomių edukacinių veiklų, įtraukiančių vaikus į žuvininkystės pasaulį, projekte tikrai gausu. Be pažintinių pamokų su lektoriumi atrinktose Lietuvos mokyklose, dar buvo organizuojamos pažintinės išvykos į žuvininkystės ūkius, aplankyta Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija, rengianti akvakultūros specialistus.

Vėliau moksleiviai dalyvavo konkurse ir stengėsi kūrybiškai atskleisti programos metu įgytas žinias. Konkurso dalyviai varžėsi keturiose kategorijose pagal temas: mityba ir maisto ruošimas, komunikacija, mokslas ir technologijos bei menas. Jie pateikė pačius įvairius projektus: piešinius, medžio drožinius, receptų knygeles, sukurtus filmukus, žaidimus, pačių rankomis pagamintus akvariumus, viktorinas ir t. t.

Iš viso buvo gautos 27 mokyklų paraiškos. Pati populiariausia – menų tema (18 paraiškų).

Aktyviausiai projekte dalyvavo Panevėžio “Vilties” progimnazija (5 kūrybiniai darbai), Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija (3 kūrybiniai darbai).

Konkurso komisijos pirmininko žemės ūkio viceministro Petro Narkevičiaus nuomone, visos paraiškos vertos apdovanojimų, nes matosi, kad įdėta tikrai labai daug nuoširdaus darbo.

 

Konkurso nugalėtojų sąrašas:

 

 Meno kategorija, 5-8 klasės

1

 Skuodo r. Mosėdžio gimnazija

2

 Širvintų r. Gelvonų gimnazija

3

 Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla

   
 

Meno kategorija, 1-4 klasės

1

 Alytaus r. Miroslavo gimnazija

2

 Kamajų Antano Strazdo gimnazija

3

 Panevėžio “Vilties” progimnazija

   
 

 Mokslo ir technologijų kategorija, 1-4 klasės

1

 Panevėžio “Vilties” progimnazija

2

 Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

3

 Panevėžio “Vilties” progimnazija

   
 

Komunikacijų kategorija, 5-8 klasės

1

 Skuodo r. Ylakių gimnazija

2

 Skuodo r. Ylakių gimnazija

   
 

Komunikacijų kategorija, 1-4 klasės

1

 Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

   
 

Mitybos ir maisto ruošimo kategorija, 5-8 klasės

1

 Plungės “Ryto” pagrindinė mokykla

2

 Šilalės r. Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija

3

 Tauragės Jovarų pagrindinė mokykla

3

 Plungės r. Kulių gimnazija

   
 

Mitybų ir maisto ruošimo kategorija, 1-4 klasės

1

 Alytaus “Sakalėlio” pradinė mokykla

2

 Joniškio “Saulės” pagrindinė mokykla

3

 Kaišiadorių r. Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma keisti Nacionalinio vėžio instituto statusą

Avatar

Paskelbta

Johnas Myttonas gimė 1796 metais. Jo tėvas mirė sulaukęs 30-ies – berniukui tuomet buvo vos dveji. Kadangi gimė kilmingoje šeimoje, Myttonas turėjo galimybę įgyti geriausią išsilavinimą. Tačiau iš prestižinės Vestminsterio mokyklos jis buvo išmestas už muštynes su direktoriumi. Jis buvo išmestas ir iš dar vienos mokyklos, todėl turėjo būti mokomas privačiai. Tik ir tai sekėsi prastai – Myttonas tiesiog kankino savo mokytojus. Kartą vienas mokytojas savo miegamajame rado arklį – tai buvo vienas iš mėgstamiausių Myttono pokštų.

Kodėl Myttonas buvo toks keistas nenuorama? Nuo pat vaikystės jo pajamos už žemės ūkio paskirties turto siekė 10 tūstančių svarų per metus – šių laikų pinigais tai būtų daugiau nei 800 tūkstančių eurų. Myttonas manė, kad nei mokslai, nei socialinis statutas jam nėra reikalingi – jis turi pinigų ir gali sau leisti viską.

Nepaisant to, kad taip ir neišsilavino, Myttonas buvo priimtas į Kembridžo universitetą. Tiesa, jokio diplomo jis ten negavo. Kalbama, kad studijų metams Myttonas apsirūpino 2000 vyno butelių.

Myttonas pragėrė ir savo karinę tarnybą. Tiesa, jis tarnavo net kelis metus ir kurį laiką netgi buvo Prancūzijoje. Nors turėjo ne vieną galimybę mesti kario duoną, jis ja pasinaudojo ne iš karto.

1818 metais Myttonas vedė pirmą kartą, tačiau jau 1920-aisiais jis tapo našliu. Antrą kartą Myttonas vedė jau 1821-aisiais. Myttonas galiausiai turėjo bent 6 palikuonis – dvi dukras ir keturis sūnus.

1819 metais Myttonas nusprendė tapti parlamentaru. Balsus jis pirko už kiekvieną mokėdamas po 10 svarų. Ir jam pavyko! Tiesa, Bendruomenių rūmuose jis praleido tik pusvalandį – jie jam pasirodį labai nuobodūs. Be to, Myttono klausa buvo suprastėjusi ir jam buvo sunku klausytis politinių diskusijų. 1820 metais parlamentas buvo paleistas ir Myttonas kuriam laikui politiką pastūmė į šalį. Sugrįžti į parlamentą jis bandė 1831 metais, bet pasitraukė, matydamas, kad nelaimės.

Kaip jau supratote, Myttonas mėgo išlaidauti ir gerti. 1830 metais nuo jo pabėgo žmona. Bėgant metams jo išlaidos tik didėjo ir galiausiai 1831 metais jam teko parduoti tėvų dvarą. Bėgdamas nuo kreditorių Myttonas pasitraukė į Prancūziją, su savimi pasiimdamas 20 metų merginą, kuriai pažadėjo 500 svarų per mėnesį.

1833 metais Myttonas sugrįžo į Angliją, kur dėl skolų buvo pasiųstas už grotų. Žmonės sunkiai pažino Myttoną. Jis atrodė kaip stambus ir senas vyras, sunkiai renkantis žodžius. 1834 metais jis kalėjime mirė, jam buvo 37 metai.

Tai kuo Myttonas buvo toks ekscentriškas? Štai keli pavyzdžiai

Myttonas buvo didelis medžioklės entuziastas. Kaip ir kitiems dvarininkams, tai jam buvo svarbi pramoga. Tik ir medžiojo Myttonas kaip tikras keistuolis. Kartais persekiodamas gyvūną Myttonas išsirengdavo nuogai, net jei buvo žiema. Kodėl? Nes… Niekas nežino, kodėl. Myttonas buvo labai užsispyręs medžiotojas – nepasiduodavo net nukritęs nuo žirgo ir susilaužęs šonkaulius. Be to, kartais Myttonas organizuodavo žiurkių medžiokles, kuomet berniukai graužikus vydavosi apsiavę pačiūžas.

Myttonas turėjo apie 2000 šunų – mylimiausi šunys buvo šeriami kepsniais ir šampanu. Tuo tarpu mylimiausias Myttono žirgas Baronetas dažnai vaikštinėjo po rūmus ir miegojo prie didžiojo rūmų židinio. Myttonas dažnai važinėdavo lengva dvirate karieta, su kuria mėgo patekti į avarijas. Perskaitėte teisingai – Myttonas ne tik nevengė avarinių situacijų, bet dar ir tyčia jas sukeldavo. Kartą jo bendrakeleivis pasakė, kad niekada nėra patekęs į jokį incidentą su karietą. Myttonas nustebo ir pasiuntė savo žirgą į kalną, kur karieta apsivertė, išversdama Myttoną ir jo keleivį.

Kartą Myttonas į vakarėlį atjojo ant meškos, pranešdamas, kad tai – naujas medžioklės  pagalbininkas. Svečiai, žinoma, labai išsigando, o Myttonas tik juokėsi.

Myttonas labai mėgo ir lažybas bei žirgų lenktynes. 1826 metais susilažinęs jis žirgu įjojo į viešbutį, nukeliavo į antrą aukštą ir iššoko per balkoną, tiesiai virš pietaujančių svečių.

Kartais Myttonas lankydavosi Velse ir čia organizuodavo keistas varžybas – kviesdavo berniukus nusiridenti nuo labai aukštų vietinių kalvų. Žinoma, už pinigus.

Prancūzijoje keistas Myttono charakteris niekur nedingo. Kartą gydydamasis žagsulį jis padegė savo marškinius. Degantį vyrą užgesino tarnai, o tuomet Myttonas, patenkintas teigiamu gydymo rezultatu, nuogas nuėjo miegoti.

Kai Myttonas mirė, visi kalbėjo, kad jo mirties priežastis – brendis ir kvailumas. Oficialiai pažymėta, kad kilmingo 37 metų amžiaus vyro gyvybę nusinešė baltoji karštligė.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-85326/straipsnis/Isskirtinis-nepakenciamo-ekscentriko-Johno-Myttono-gyvenimas—didziuliai-turtai-pragerta-karine-tarnyba-protu-nesuvokiami-poelgiai-ir-keista-oficiali-mirties-priezastis?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt