Connect with us

Naujienos

Lietuva keičia paveiktų šalių sąrašo sudarymo metodiką

Avatar

Paskelbta

2020 10 09

Nuo pirmadienio, spalio 12 d., izoliuotis nebereikės atvykus iš Estijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Norvegijos, Vokietijos, Farerų salų ir dar keturiolikos valstybių. Nauja tvarka įsigalioja paveiktų šalių sąrašą pradėjus sudaryti kitu principu – nuo šiol į jį įtraukiamos tos šalys, kurių 14 dienų sergamumo koronavirusu (COVID-19) rodiklis yra daugiau nei 10 proc. didesnis negu Lietuvos, o trečiosioms šalims taikomi papildomi kriterijai.

Lietuvos sergamumo rodiklis penktadienio, spalio 9 d. duomenimis, siekia 55,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Į paveiktų šalių sąrašą įtraukiant trečiąsias šalis, atsižvelgiama į tokius papildomus kriterijus kaip testavimo apimčių rodiklis, teigiamų testų rezultatų procentas, informacijos prieinamumas, hospitalizacijos rodiklis ir įvežtinių atvejų iš konkrečios šalies į Lietuvą skaičius.

Penktadienį atnaujintame paveiktų šalių sąraše taip pat nebeliko Bolivijos, Kosovo, Turkijos, Filipinų, Gvatemalos, Jamaikos, Kirgizijos, Namibijos, Surinamo, Mergelių salų, Pietų Afrikos Respublikos, Terkso ir Kaikoso, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos.

Pažymėtina, kad į Lietuvą atvykus iš kaimyninių Baltijos šalių – Latvijos bei Estijos – izoliacija nėra privaloma. Tuo tarpu Lenkija išlieka paveiktų šalių sąraše, tačiau taip pat išlieka šiai šaliai iki šiol taikytos išimtys.

Atvykstantiems iš Lenkijos nereikia izoliuotis tais atvejais, kai keliaujama darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusiais reikalais.

SAM primena, kad izoliacija taip pat nėra privaloma skrendant per paveiktą šalį, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos bei iš koronaviruso nepaveiktos šalies važiuojant per Lenkiją, kai užtikrinami tik būtini sustojimai (degalų papildymui, higienos poreikių užtikrinimui ir kt.).

Primename, kad iš paveiktų ir trečiųjų šalių atvykstantiems užsieniečiams nebereikia turėti ne seniau nei 72 val. laikotarpiu iki atvykimo į Lietuvą atlikto koronaviruso (COVID-19) testo ir gauto neigiamo atsakymo. Norint dėl nustatytų priežasčių palikti izoliavimo vietą ar sutrumpinti izoliacijos terminą – testas būtinas.

Kiekvienas oro, jūrų ar sausumos transportu reguliariais, specialiais ar užsakomaisiais reisais į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas turi elektroniniu būdu užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) užpildydamas anketą. Gautą registracijos patvirtinimą – vadinamąjį QR kodą – keleivis turi pateikti lipdamas į lėktuvą, keltą, autobusą arba traukinį.

Tais atvejais, kai žmogus savarankiškai keliavo žemės transportu, jis privalo ne vėliau kaip per 12 valandų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą momento elektroniniu būdu užsiregistruoti NVSC.

SAM primena, kad labiausiai paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse.

Ministro įsakymą dėl paveiktų šalių sąrašo rasite ČIA.

COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) PAVEIKTŲ ŠALIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Valstybė

  1.  

Airijos Respublika

  1.  

Albanijos Respublika

  1.  

Andoros Kunigaikštystė

  1.  

Argentinos Respublika

  1.  

Armėnijos Respublika

  1.  

Aruba

  1.  

Austrijos Respublika

  1.  

Bahamai

  1.  

Bahreino Karalystė

  1.  

Baltarusijos Respublika

  1.  

Belgijos Karalystė

  1.  

Belizas

  1.  

Bosnija ir Hercegovina

  1.  

Botsvanos Respublika

  1.  

Brazilijos Federacinė Respublika

  1.  

Čekijos Respublika

  1.  

Čilės Respublika

  1.  

Danijos Karalystė

  1.  

Dominikos Respublika

  1.  

Ekvadoro Respublika

  1.  

Gajanos Respublika

  1.  

Gibraltaras*

  1.  

Guamas*

  1.  

Gruzija (Sakartvelas)

  1.  

Hondūro Respublika

  1.  

Indijos Respublika

  1.  

Irako Respublika

  1.  

Irano Islamo Respublika

  1.  

Islandijos Respublika

  1.  

Ispanijos Karalystė

  1.  

Izraelis

  1.  

Jordanija

  1.  

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė 

  1.  

Jungtinės Amerikos Valstijos

  1.  

Jungtiniai Arabų Emyratai

  1.  

Juodkalnija

  1.  

Kanada

  1.  

Kataras

  1.  

Kolumbijos Respublika

  1.  

Kosta Rikos Respublika

  1.  

Kroatijos Respublika

  1.  

Kuveitas

  1.  

Lenkijos Respublika

  1.  

Libano Respublika

  1.  

Libijos Valstybė

  1.  

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

  1.  

Maldyvų Respublika

  1.  

Maltos Respublika

  1.  

Maroko Karalystė

  1.  

Meksikos Jungtinės Valstijos

  1.  

Moldovos Respublika

  1.  

Monako Kunigaikštystė

  1.  

Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika

  1.  

Nyderlandų Karalystė

  1.  

Omano Sultonatas

  1.  

Palestina*

  1.  

Panama

  1.  

Paragvajaus Respublika

  1.  

Peru Respublika

  1.  

Portugalijos Respublika

  1.  

Prancūzijos Polinezija

  1.  

Prancūzijos Respublika

  1.  

Puerto Riko sandrauga

  1.  

Rumunija

  1.  

Rusijos Federacija

  1.  

San Marinas

  1.  

Slovėnijos Respublika

  1.  

Slovakijos Respublika

  1.  

Šiaurės Makedonijos Respublika

  1.  

Švedijos Karalystė

  1.  

Šveicarijos Konfederacija

  1.  

Tunisas

  1.  

Ukraina

  1.  

Vengrijos Respublika

  1.  

Žaliojo Kyšulio Respublika

* Teritorijos, neturinčios valstybės statuso

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Centrinės valdžios deficitas per dešimt mėnesių – 2 993,7 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Naujienos

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Rajonas

Projekt „Sport – to zdrowie” w Szkole Sportowej Samorządu Rejonu Wileńskiego

Avatar

Paskelbta

Od 3 października do 22 listopada b. r. w ramach projektu „Sport – to zdrowie” w soboty i niedziele trwały zajęcia wychowanków Szkoły Sportowej w różnych dziedzinach sportowych. Zajęcia odbyły się w formie zajęć dziennego pobytu, gdzie sportowcy trenowali, grały w gry sportowe i zwiedzały. W ramach projektu w Niemenczynie wzięło udział 21 sportowców, uprawiających, piłkę nożną, lekką atletykę i sporty zimowe z Gimnazjum im. Giedymina i im. K. Parczewskiego w Niemenczynie oraz Gimnazjum im. T. Konwickiego w Bujwidzach i Gimnazjum im. J. Słowackiego w Bezdanach. Pierwsza część projektu odbyła się bez zakłóceń, ale po wprowadzeniu kwarantanny zajęcia zostały wstrzymane tuż przed rozpoczęciem jesiennych wakacji i zostały wznowione na początku listopada.
Sportowcy trenowali na stadionie gimnazjum im. K. Parczewskiego w Niemenczynie, dróżkach leśnych przy biatlonowej strzelnicy, rowerami po lasach w okolicach Niemenczyna, jeździli na nartorolkach drogą Niemenczyn – Bujwidzie i rowerową ścieżką przy drodze Wilno – Niemenczyn. Podczas zajęć grali w różne gry sportowe, uczyli się jeździć na deskach balansowych z dwoma kółkami, co było wyzwaniem dla najmłodszych, ale prawie wszyscy z tym sprawili się. Podczas zgrupowania biatloniści przyszykowywali się do startów zimowych. W ostatnie dni odbyły się sprawdziany w biatlonowym trójboju w różnych kategoriach wiekowych, które przyniosły sporo dodatnich emocji. Młodzież rywalizowała w biegu, jeździe na nartorolkach, rowerami ze strzelaniem z broni pneumatycznej i palnej, wykonywali test na szybkość. Sportowcy za zajęcie 1-3 miejsca zostali nagrodzeni dyplomami, medalami i pucharami.
Zajęcia na świeżym powietrzu spodobały się dla młodzieży, chociaż warunki pogodowe nie zawsze były najlepsze, lecz postanowiliśmy jeszcze raz skorzystać z możliwości kontynuowania projektu w listopadzie i grudniu, robiąc akcent na weekendy z możliwością kilkudniowego wyjazdu trenować na nartach na śniegu.
Intensywnie potrenować niemożliwie byłoby bez finansowego wsparcia przez Samorząd Rejonu Wileńskiego projektu „Sport – to zdrowie”.
     
Dyrektor Szkoły SportowejSamorządu Rejonu WileńskiegoMarian Kaczanowski
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt