Connect with us

Naujienos

R. Tamašunienės sveikinimas Vietos savivaldos dienos proga: „Dirbkime išvien ir siekime bendro tikslo – stiprios ir klestinčios Lietuvos.“

Avatar

Paskelbta

Reguliuojamajam drenažui (melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams) skirta 10 mln. Eur.  

Investicinis komitetas, sudarytas finansų ministro įsakymu, kuriame dalyvauja valstybės institucijų ir socialinių ekonominių partnerių atstovai, ketvirtadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, kuria siekiama didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, keičiantis klimato sąlygoms, užtikrinti tvarią maisto tiekimo grandinę ir didinti derlingumą.

Prognozuojama, kad Lietuvoje pritaikius reguliuojamąjį drenažą, sumažėtų dėl žemės ūkio veiklos Nemunu į Kuršių marias patenkančių biogeninių medžiagų kiekis, dabar siekiantis apie 5,3 mln. tonų, iš jų 25 tūkst. t azoto ir 2,2 tūkst. t fosforo, tai yra 20 ir 35 proc. viso į upes patenkančio šių medžiagų kiekio.

Drenažo nuotėkio reguliavimo sistemų įrengimas tam tinkamuose plotuose, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, žemės naudotojams leistų gauti papildomą derlių (ir pajamas) net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms (sausrai) ir prisidėtų prie pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimo bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo.

Pasklidoji žemės ūkio tarša, anot mokslininkų, yra intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei, o teršalų šalinimas iš paviršinių vandens telkinių kainuoja daug, todėl kur kas efektyviau ir naudingiau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

„Reguliuojamo drenažo įrengimas, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose yra patraukli priemonė, galinti padėti ūkininkams labiau prisidėti prie klimato kaitos – trąšos su vandeniu nenuplauktų ir sausos metu drėgmė ilgiau išsilaikytų, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas. Tai prisidės ir prie pagrindinio Ateities ekonomikos DNR plano tikslo – sparčiai ir efektyviai investuoti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, siekiant ją transformuoti į tvarią, inovatyvią ir aukštą pridėtinę vertę kuriančią ekonomiką“, – teigia žemės ūkio ministras.

Planuojama, kad paraiškas paramai gauti teiks savivaldybės (kartu su partneriais žemės ūkio veiklos subjektais ir (arba) melioracijos statinių naudotojų asociacijomis), arba žemės ūkio veiklos subjektai (kartu su savivaldybe), arba melioracijos statinių naudotojų asociacija (kartu su savivaldybe).

Savivaldybė bus tiesioginė paramos gavėja arba projekto partnerė, bet kokiu atveju turtas, į kurį yra investuojama ir kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, priklauso valstybei.

Planuojama teikti prioritetą paraiškoms, kuriuose reguliuojamo drenažo įrengimui nereikalingos investicijos į esamas melioracijos sistemas arba tam reikalingos minimalios investicijos, reguliuojamo drenažo įrengimui, kai reguliuojamas drenažas gali būti pritaikytas jau esančioms drenažo sistemoms ir rekonstruojamuose melioracijos grioviuose, kurios sistemos funkcionuoja efektyviai.

„Šiuo metu reguliuojamo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1 000 ha. Tikimės, kad tokių ūkių skaičius Lietuvoje išaugs bent dešimt kartų,“ – teigia ministras.

Veiksmo tvarkos aprašo rengimas numatomas spalio – gruodžio mėn. o veiksmo vystymas ir vykdymas – 2021 metais.

Dėmesys melioracijai auga

Pastaraisiais metais sausinimo sistemų įrengimui ir rekonstravimui skiriamos vis didesnės lėšos. 2019 m. tam skirta beveik 52 mln. Eur, o šiemet melioracijai numatyta suma –   apie 60 mln. Eur – bus didžiausia per 25 metus.

2020 m., ruošiantis paraiškų surinkimo etapui, buvo pakeistos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos, pirmumo balus suteikiant toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos šiuo metu yra vertinamos.

Bendras sausinamas žemės plotas mūsų šalyje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.

Viso šio turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, tad  reikalingos didelės investicijos.

Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė – 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Avatar

Paskelbta

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose. Vyriausybės sprendimas įsigalios sausio 21 d., taigi namuose mokytis sąlygų neturintys vaikai į mokyklas galės grįžti jau šią savaitę.
Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, šis Vyriausybės sprendimas ypač aktualus šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdymuisi namuose.
„Kiekvienos šeimos situacija yra skirtinga, susiduriama su skirtingomis problemomis. Valstybė ir savivaldybės privalo sudaryti visiems vaikams kuo geresnes sąlygas lygiavertiškai mokytis, nepalikti nuošaly“, – sako ministrė.
Sprendimus, kurie vaikai nuotoliniu būdu mokysis mokyklose ar kitose savivaldybės paskirtose įstaigose priims mokyklų vaiko gerovės komisijos. Vaikai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir toliau mokysis nuotoliniu būdu, tačiau tai darys būdami mokyklose ar vaikų dienos centruose ir gaudami jiems reikalingą pagalbą. Savivaldybių administracijos organizuos, kad vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų objektyvių priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas mokyklose ar kitose savivaldybių paskirtose įstaigose.
Savivaldybių administracijų švietimo padaliniai praėjusią savaitę jau buvo informuoti apie dalies vaikų sugrąžinimą į mokyklas, kur jie toliau mokysis nuotoliniu būdu.
Įstaigos, kuriose rinksis mokiniai, laikysis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinųjų sąlygų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau įtraukė šią pagalbos mokiniams priemonę į pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.
ŠMSM atliko bendrojo ugdymo mokyklų (išskyrus specialiųjų, suaugusiųjų, ligoninių, sanatorinių mokyklų paskirčių grupės įstaigas) mokinių apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos ir/ar gauna socialinę paramą.
Pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir/ar interneto ryšiu. Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Sostinėje pradedami ledo arenos projektavimo darbai

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Jotvingių gatvėje iškilsiančios ledo arenos architektūrinio projektavimo paslaugų. Ledo areną sostinei projektuos UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, o projekto valdytoja paskirta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

„Sporto infrastruktūros plėtra jau ne pirmus metus yra vienas Vilniaus prioritetų – mieste nuolat dygsta didesni ar mažesni sporto objektai, tačiau ledo arena bus iš tiesų išskirtinis projektas. Jau kurį laiką jautėme, kad sostinei trūksta žiemos sportui skirtų objektų. Nauji, šiuolaikiški ledo rūmai pirmiausia prisidės prie neformaliojo ugdymo galimybių spektro išplėtimo ir aukšto meistriškumo sportininkų tobulėjimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir prie ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir akmenslydžio populiarinimo šalyje“, – sakė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujininkų mikrorajone projektuojama arena talpins dvi ledo ritulio aikštes. Viena jų bus skirta ledo ritulio treniruotėms, kita bus pritaikyta ir dailiajam čiuožimui. Pastarosios prieigose planuojama įkurdinti žiūrovų tribūnas, tad joje sportininkai galės ne tik treniruotis, bet ir rengti varžybas. Arenoje taip pat bus numatyta erdvė akmenslydžio aikštelei bei apšilimo ir dailiojo čiuožimo choreografijos salėms.

Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas. Jotvingių g. 1 adresą turėsiančiame pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9500 kv. m ir talpinti vienu metu apie 100 sportininkų.

Konkursą laimėjusi ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ grupė turės parengti techninį statybos projektą. Įmonės taip pat rengs darbo projekte numatytas sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, interjero dalis, sukurs statinio informacinį modelį bei turės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konkurso laimėtojos įsipareigojo paslaugas suteikti per 270 darbo dienų su galimybe pratęsti terminus ne daugiau kaip 120 darbo dienų. Techninis statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2022 m.

Projektuotojai atliks ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šių paslaugų teikimas tęsis iki statybos darbų užbaigimo. Bendra pasirašytos sutarties vertė – 330 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Rajonas

Daugiau smulkiųjų ūkininkų gali tapti kompensacinio PVM priedo gavėjais

Avatar

Paskelbta

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d., daugiau ūkininkaujančių asmenų, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai, gali pateikti prašymą per Mano VMI tapti ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema. Pateikus tokį prašymą jie galės gauti 6 proc. kompensacinį priedą nuo parduotos žemės ūkio produkcijos ir suteiktų žemės ūkio paslaugų kainos. Kompensacinio PVM gavėjais Mokesčių inspekcijoje gali įsiregistruoti ūkininkai, kurių registruotas žemės plotas neviršija 20 hektarų, ūkininko ir jo partnerių atlygis už Lietuvoje vykdomą ekonominę veiklą per paskutinius 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eur.
Iki šiol teisę tapti kompensacinio PVM tarifo mokėtojais turėjo tik tie ūkininkai ar kiti žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys, kurių registruotas žemės plotas neviršijo 7 hektarų. Tačiau pasikeitus reikalavimams, lengvata galės pasinaudoti daugiau ūkininkų. Apie tai šių metų pradžioje informuota virš 18,3 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė informaciniai pranešimai Mano VMI.
Pasinaudoti PVM kompensaciniu priedu yra ne tik paprasta, bet ir naudinga smulkiems ūkiams. Gauto priedo ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, į biudžetą neturi mokėti, tačiau neturi teisės įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM traukti į PVM atskaitą. Primename, kad ūkininkai savo patiektos žemės ūkio produkcijos ir/ar paslaugų apskaitą gali savarankiškai ir nesudėtingai tvarkyti pagal nustatytas apskaitos taisykles laisvos formos žurnaluose ar kompiuterinėse laikmenose, kur turi būti nurodyta produkcijos ir / ar suteiktų paslaugų apskaitos forma.
Pažymėtina ir tai, kad įsigytų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių prekių vertė (išskyrus naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamas prekes) per praėjusius kalendorinius metus turi neviršyti 14 tūkst. Eur.
Kaip registruotis?
Fizinis asmuo, norintis įsiregistruoti ūkininku, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turi užpildyti formą REG815 ir ją pateikti VMI. Paprasčiausia tai padaryti prisijungus prie Mano VMI e. paslaugų erdvės.
www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Pridėtinės vertės mokestis > Specialios apmokestinimo PVM taisyklės > Kompensacinio PVM tarifo schemos taikymas ūkininkams (97-100 str.)
Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais gyventojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Aktualią asmeninę informaciją gyventojai gali sužinoti ir prisijungę prie Mano VMI – elektroniniu būdu gauti priminimus iš VMI apie mokėtinus mokesčius ir permokas, el. būdu mokesčių administratoriui teikti dokumentus ar juos gauti, įsigyti verslo liudijimą, jį pratęsti, o prireikus ir nutraukti ir kt. Primename, kad šiuo metu visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt