Connect with us

Naujienos

To mokykloje jūsų tikrai nemokė: pasiruoškite nustebti – 11 mažiau žinomų istorinių faktų

Avatar

Paskelbta

Koronaviruso pandemijai keliant bado pavojų dar milijonams pasaulio gyventojų, šia prestižine premija pripažįstamos WFP „pastangos kovoti su badu, jos indėlis gerinant sąlygas taikai konfliktų veikiamuose rajonuose ir buvimas varomąja jėga siekiant užkirsti kelią bado kaip karų ir konfliktų ginklo, naudojimui“, Osle skelbdama nugalėtoją sakė Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen.

Ar gabentų maistą sraigtasparniais, ar ant dramblių ir kupranugarių, WFP didžiuojasi būdama „pirmaujanti humanitarinė organizacija“ pasaulyje, kur, jos apskaičiavimu, maždaug 690 mln. žmonių – vienas iš 11 – eina miegoti tuščiu skrandžiu.

„Šiemetine premija Norvegijos Nobelio komitetas nori nukreipti pasaulio žvilgsnį į milijonus žmonių, kenčiančių badą ar susiduriančių su jo pavojumi“, – sakė B. Reiss-Andersen.

WFP savo ruožtu paskelbė, kad jai paskirta Nobelio taikos premija „įtaigiai primena“, kad bado išnaikinimas pasaulyje yra neatsiejamas nuo karų ir konfliktų užbaigimo.

„Tai įtaigiai primena pasauliui, kad taika ir bado išnaikinimas eina kartu“, – tviteryje parašė Romoje įsikūrusi WFP.

WFP yra didžiausia pasaulyje su badu kovojanti ir maisto saugumą propaguojanti humanitarinė organizacija. 1961 metais įsteigta ši Jungtinių Tautų organizacija pernai suteikė pagalbą beveik 100 mln. žmonių 88 valstybėse.

Skaičiai yra didžiuliai, bet iš tikrųjų patenkinama tik nedidelė poreikių dalis.

Nors per pastaruosius tris dešimtmečius buvo padaryta pažanga, JT tikslas iki 2030 metų išnaikinti badą atrodo nepasiekiamas, jei dabartinės tendencijos tęsis, sako ekspertai.

Didžiausias bado pavojus paprastai gresia moterims ir vaikams.

Badas gali nulemti karą, bet badas taip pat yra karo pasekmė. Tikimybė konfliktų zonose gyvenantiems žmonėms maitintis nepakankamai yra tris kartus didesnė, nurodo WFP.

„Negalime nutraukti bado, jei nenutraukiame konflikto“, – rugsėjo 21 dieną sakė WFP vykdomasis direktorius Davidas Beasley.

„Biblinio masto badmečiai“

Jemenas, šiuo metu patiriantis, JT vertinimu, didžiausią humanitarinę krizę pasaulyje, yra akivaizdus pavyzdys.

JT ir pagalbos agentūros ne kartą ragino atkreipti dėmesį į katastrofiškas šio konflikto, nuo 2015 metų nusinešusio dešimtis tūkstančių gyvybių, pasekmes.

2015-aisiais galingai Saudo Arabijos vadovaujamai karinei koalicijai prisidėjus prie Jemeno vyriausybės kovos su Irano remiamais husių sukilėliais, savo namus turėjo palikti 3 mln. žmonių, šalis atsidūrė prie bado slenksčio.

Du trečdaliai iš 30 mln. Jemeno gyventojų nežino, iš kur kitą kartą gaus pavalgyti, rodo WFP skaičiai.

Pasaulio padėtis dar labiau pablogėjo šiemet dėl COVID-19 pandemijos, nulėmusios pajamų praradimą, maisto pabrangimą ir tiekimo grandinių sutrikimą.

„Koronaviruso pandemija prisidėjo prie didelio badą kenčiančių žmonių skaičiaus padidėjimo pasaulyje“, – nurodė Nobelio komitetas.

„Tokiose šalyse kaip Jemenas, Kongo Demokratinė Respublika, Nigerija, Pietų Sudanas ir Burkina Fasas smurtinių konfliktų ir pandemijos derinys nulėmė didelį žmonių, gyvenančių ties bado riba, skaičiaus padidėjimą“, – sakoma pranešime.

Balandžio mėnesį D. Beasley įspėjo: „Po kelių trumpų mėnesių gali laukti daug biblinio masto badmečių.“

Dėl viruso sukeltos pasaulinės recesijos badas gresia dar 83–132 mln. žmonių, sakoma liepos viduryje paskelbtoje JT ataskaitoje.

Tai jau dvyliktas kartas, kai Nobelio taikos premija atiteko JT, kuriai nors iš šios pasaulinės organizacijos agentūrų ar darbuotojų. Niekas kitas nėra gavęs tiek šių premijų.

Šiemetiniame pretendentų sąraše netrūko kilnių tikslų ir kandidatūrų: iki vasario 1-osios termino buvo nominuota 211 asmenų ir 107 organizacijos.

Prestižinę Nobelio premiją sudaro aukso medalis, diplomas ir 10 mln. Švedijos kronų (959 tūkst. eurų).

Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko Etiopijos premjerui Abiy Ahmedui. Jis buvo pagerbtas už pastangas išspręsti ilgametį konfliktą su kaimynine Eritrėja.

Pandemija paveikė ir Nobelio taikos premijos įteikimo ceremoniją, planuojamą Osle gruodžio 10 dieną – per premijų įkūrėjo, švedų pramonininko ir filantropo Alfredo Nobelio mirties 1896-aisiais metines.

Priklausomai nuo to, kokie tuo metu galios suvaržymai dė koronaviruso, premija bus įteikta asmeniškai per kuklią ceremoniją Norvegijos sostinėje arba nuotoliniu būdu per internetu transliuojamą ceremoniją.

Šiemetinis Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskirta medicinos premija. Ji atiteko amerikiečiams Harvey J. Alteriui ir Charlesui M. Rice’ui, taip pat britui Michaelui Houghtonui.

Šie virusologai buvo bendrai pagerbti „už hepatito C viruso atradimą“.

Antradienį Nobelio fizikos premija atiteko trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Viena premijos pusė buvo paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose’ui, o kita pusė – bendrai vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez.

Trečiadienį Nobelio chemijos premija paskirta prancūzei Emmanuelle Charpentier ir amerikietei Jennifer A. Doudnai už genomo redagavimo technologijos CRISPR-Cas9 sukūrimą.

Pasak ekspertų, į pastarąją premiją taip pat pretendavo Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto vadovas profesorius Virginijus Šikšnys, bet Nobelio komitetas į jo indėlį neatsižvelgė.

Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija atiteko žydų kilmės amerikietei poetei ir eseistei Louise Glueck.

Šių metų Nobelio premijų sezoną pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.

www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/S-84980/straipsnis/Paskelbta-Nobelio-taikos-premija-milijonus-zmoniu-nuo-bado-isgelbejusi-organizacija-dekoja-ir-dar-karta-ispeja-apie-biblinio-masto-badmecius?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

M. Rekst: Vyriausybės sprendimas dėl kelių finansavimo – diskriminacinis ir neproporcingas

Avatar

Paskelbta

Vakar, sausio 27 d., Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas, pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybei bus skiriamas daug mažesnis finansavimas kelių priežiūrai ir plėtrai. Mūsų savivaldybės gyventojams tai reiškia vieną – planai išasfaltuoti kelius ir gatves, sutvarkyti senąją kelių infrastruktūrą ar tinkamai prižiūrėti žvyro dangos kelius, kad jie būtų patogūs ir, svarbiausia, saugūs – vėl nukeliami neapibrėžtam laikotarpiui.
„Vyriausybės sprendimas buvo priimtas vienašališkai, su savivaldybe nebuvo diskutuota. Tai yra Vilniaus rajono gyventojus diskriminuojantis sprendimas, dėl kurio neteksime maždaug 577 tūkst. eurų. Tai nesąžininga mūsų gyventojų atžvilgiu“, – apie Susisiekimo ministerijos iniciatyva priimtą sprendimą Vilniaus rajono savivaldybei nebetaikyti žiedinių savivaldybių prioriteto kalbėjo merė Marija Rekst.
Savo sprendimu Vyriausybė išbraukė Vilniaus rajono savivaldybę iš žiedinių savivaldybių sąrašo, pagal kurį skiriamos papildomos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. Tačiau kaip ir anksčiau, prie žiedinių savivaldybių lieka priskiriamos Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Alytaus rajono savivaldybės. O Vilniaus rajono savivaldybė, skirstant finansavimą, tampa nebe žiedine, nors juosia šalies sostinę ir aptarnauja didžiausius transporto srautus.
Anot Susisiekimo ministerijos, taip neva siekiama išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų ir suteikti lygesnes finansavimo galimybes kitoms savivaldybėms.
Vilniaus rajonas – didžiausias šalies rajonas, sparčiai urbanizuojamas ir apgyvendinamas
Vilniaus rajonas – vienas didžiausių šalies rajonų, kurio plotas sudaro 2 129 kv. km, gyventojų skaičius siekia virš 107 tūkst. Vyksta sparti teritorijų urbanizacija. Kiekvienais metais vidutiniškai išduodama per 1 500 statybos leidimų (2020 m. išduota 1 700).
Kitaip nei kitose savivaldybėse, Vilniaus rajono gyventojų skaičius kasmet auga, jau 2013 metais buvo peržengta 100 tūkst. gyventojų riba. Sparčiai besivystančios gyvenvietės, kuriose nebuvo išvystytos infrastruktūros, išauga į kompaktiškus miestelius. Rajonas tampa poilsio vieta, žmonės čia noriai atvyksta pailsėti į paežeres, aplankyti žymias kultūrines vietas.
Taip pat verta pažymėti, kad per rajoną driekiasi tranzito keliai į pasienio zonas, kuriasi verslo įmonės.
Minėti faktoriai nulemia, kad didėja eismo intensyvumas, o esama rajono transporto infrastruktūra nebeužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, nebepateisina gyventojų lūkesčių.
„Poreikis infrastruktūros plėtrai vis auga ir viršija savivaldybės finansines galimybes. Nuolat gauname bendruomenių ir gyventojų prašymų dėl kelių, žvyrkelių, gatvių tvarkymo. Visada stengiamės išnaudoti kiekvieną progą papildomam finansavimui gauti, kai buvo paskelbtas paraiškų priėmimas dėl Covid-19 programos, teikėme paraiškas Susisiekimo ministerijai. Tik mūsų pastangų ir įdirbio dėka galime džiaugtis jau įgyvendintais projektais visose 23 rajono seniūnijose, bet daug darbų dar laukia, o tam reikia lėšų“, – sakė Marija Rekst.
Neobjektyvūs lėšų paskirstymo kriterijai
Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) mūsų rajono, kaip priemiestinio, plėtros tendencijos yra nepakankamai objektyviai įvertinamos.
Aprašas numato, kad savivaldybėms skiriama lėšų suma vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti bei prižiūrėti tokiu principu: pusė sumos – pagal savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių; pusė sumos – pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį.
Mūsų manymu, lemiamą reikšmę skirstant lėšas turi turėti eismo intensyvumas, kelių (gatvių) apkrova ir nusidėvėjimas, infrastruktūros plėtra bei demografiniai rodikliai, t. y. realus poreikis, kylantis dėl transporto priemonių srautų
Kadangi Vilniaus rajonas yra priemiestinis ir juosia žiedu sostinę, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietinių kelių tinklu, kurį sudaro 2 538 km., iš jų su asfalto danga – apie 21 proc. visų kelių, likę keliai yra su žvyro ar grunto danga. Vilniaus rajono keliai ir gatvės yra vienos iš daugiausiai pravažiuojamų sunkiasvorėmis ir lengvosiomis transporto priemonėmis, o tai lemia greitesnį jų nusidėvėjimą.
Sprendimas turės įtakos savivaldybės planams
Dabartiniu metu seniūnijose vyksta išplėstinės seniūnaičių sueigos, kurių metu svarstomi ir planuojami 2021 metų kelių ir gatvių tvarkymo darbai. Akivaizdu, KPPP lėšų sumažinimas ženkliai koreguos seniūnijų veiklos planus, neigiamai paveiks bendruomenių požiūrį į šalyje vykstančius neapgalvotus procesus.
Teks koreguoti savivaldybės strateginiame plane numatytus ir šiems metams suplanuotus tęstinius kelių tvarkymo projektus. Gavus mažesnį finansavimą, greičiausiai sulėtės arba visiškai sustos sodininkų bendrijų tranzitinių kelių priemiestinėse seniūnijose priėmimas į savivaldybės balansą ir kiti darbai.
„Po tokio Vyriausybės akibrokšto būsime priversti su tarybos nariais svarstyti, kurių projektų atsisakyti. Tokiu sprendimu savivaldybė su didžiausiu šalyje vietinių kelių tinklu Vyriausybės paliekama be atitinkamo finansavimo, o gyventojų pelnyti lūkesčiai liks neišpildyti“, – apgailestavo merė Marija Rekst ir pridūrė, kad savivaldybė dės pastangas, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.

Skaityti toliau

Rajonas

Nauja paslauga Lietuvoje – Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Avatar

Paskelbta

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, busimiems ir esamiems globėjams, įtėviams bei budintiems globotojams suteikti pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas rūpimais klausimais bei kartu įveikti iškilusius iššūkius, įkurta nemokama Įvaikinimo ir globos skambučių linija 8 800 00207.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. patyrę globos ir įvaikinimo srities specialistai nemokamu telefono numeriu 8 800 00207, el. paštu: klausk@viskasapiegloba.lt ir internetine pokalbių programa svetainėje www.globoscentrai.lt teiks informavimo bei konsultavimo paslaugas.
Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.
Šias paslaugas kartu su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos: https://www.viskasapiegloba.lt/
 
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 
 

Skaityti toliau

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt