Connect with us

Miestas

Vilniuje centriniai Neries tiltai švies žalia spalva – palaikoma organų donorystė

Avatar

Paskelbta

Spalio 10-ąją visame pasaulyje ir Europos įvairiais renginiais ir akcijomis minima organų donorystės ir transplantacijos diena – taip siekiama atkreipti žmonių dėmesį į organų donorystės temą ir prasmę, nes be gyventojų pritarimo, sudėtingas donorystės procesas negalėtų vykti.

Vilniuje vakare bus apšviesti centriniai Neries (Karaliaus Mindaugo, Žaliasis, baltasis, Žvėryno) tiltai, Lietuvoje, pažymint pasaulio ir Europos organų donorystės dieną, organizuotas žurnalistų kūrybinis konkursas transplantacijai viešinti, meninių darbų organų donorystės tema paroda, renginys sostinėje visuomenei pristatant tarpinstitucinį bendradarbiavimą transplantacijos proceso metu bei kviečiant pasirašyti sutikimus Donoro kortelei gauti.

Organų donorystei ir transplantacijai palaikyti šiais metais aštuoni didieji Lietuvos miestai vienijasi ir žalia (organų donorystės) spalva apšviečia savo miesto reikšmingus pastatus, tiltus bei alėjas, siekiant atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį į šią jautrią medicinos sritį, kurios sėkmė didele dalimi priklauso nuo visuomenės palankaus požiūrio.

Nuolat tobulėjanti medicina randa įvairiausių būdų kaip padėti žmonėms ir išgelbėti jų gyvybes, organų transplantacija – vienas iš didžiausių pasiekimų medicinoje, tačiau ši sritis negalėtų būti įgyvendinama be piliečių geranoriškumo ir teigiamo požiūrio.

Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius atkreipia dėmesį, kad organų donorystės klausimas svarbus visų miestų gyventojams, transplantacijos laukiantys liginiai išsibarstę po visą Lietuvą, o svarbus yra kiekvienas organų donorystei pritariantis balsas: „Kuo daugiau žmonių išreiškia geranorišką valią pasirašydami sutikimą Donoro kortelei gauti, tuo svaresnis pritariančiųjų balsas, tuo ryškesnė bendra teigiama visuomenės nuomonė ir tuo, žinoma, daugiau transplantacijų yra atliekama, o kiekviena operacija – išgelbėtas žmogaus gyvenimas, kuris vėl gali būti pilnavertis.“

Šiuo metu Lietuvoje organų ar audinių transplantacijos laukia 401 žmogus, tarp jų – 18 vaikų. Didžiausia laukiančių pacientų dalis laukia inksto bei ragenos transplantacijos. Jų persodinimo operacijų ir yra atliekama daugiausiai. Lietuvoje transplantuojami šie organai ir audiniai: inkstai, širdis, kepenys, plaučiai, ragenos bei širdies ir plaučių, kasos ir inksto kompleksai. Vienas organų donoras gali išgelbėti iki 7 sergančiųjų.

Iki šių metų spalio 1 d. turėjome 31 efektyvų donorą, iš kurių transplantacijai paimtas bent vienas organas ar audinys. Šio 31 donoro dovanoti organai išgelbėjo gyvybes ar gyvenimo kokybę pagerino daugiau kaip 90-čiai recipientų. Tai – 93 Lietuvos šeimos, kurios, gavusios neįkainojamą dovaną iš geros valios nepažįstamųjų, vėl galės grįžti prie kokybiško ir pilnaverčio gyvenimo.

Organų donorystę simbolizuojančia žalia spalva miestas nušvis spalio 10 dieną, 19 val.

 

Miestas

Draugiškas ir saugus judumas: Vilnius kviečia susipažinti su ramaus eismo gatvėmis

Avatar

Paskelbta

 

Saugesnės ir gyvesnės gatvės gyvenamųjų namų, įmonių apsuptyje, kur kasdien įvairiai juda daugybė žmonių – Vilniuje pradedamos įrengti ramaus eismo zonos. Pilotiniam projektui pasirinkta Naugarduko gatvė, kur automobiliai jau juda lėčiau, o pati gatvė žingsnis po žingsnio formuojama kaip viešoji erdvė, atveriant ją dviratininkams, pėstiesiems. Pagal šiuos principus neseniai baigta tvarkyti Giedraičių gatvė, ramaus eismo gatvių privalumus mato keliaujantieji Islandijos ir I. Šimulionio gatve, šiuo metu pradėtos tvarkyti Šaltkalvių gatvė jungiamoji gatvė ties Vilniaus rajono poliklinika, jungianti Laisvės prospektą su J. Baltrušaičio gatve.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Planuojama, kad per artimiausius metus visame Vilniuje atsiras bent 10 ramaus eismo zonų, o per dešimtmetį – iki 2030 metų – ramaus eismo principais bus pertvarkytos dauguma privažiavimui prie namų ar įstaigų skirtų gatvių. Šį modelį naudoja dauguma Europos didmiesčių – nuo Amsterdamo iki Vienos.

„Vilnius kaip ir dauguma miestų siekia kurti geresnę gyvenimo kokybę, saugesnę ir malonesnę aplinką, mažinti neigiamą transporto poveikį. Tas gatves, kurios skirtos privažiuoti prie namų ar darbo, o ne pravažiuoti, palaipsniui visame mieste norime paversti ramaus eismo zonomis – gyvybingesnėmis erdvėmis, užtikrinti saugumą judant įvairiai, ypač dviračiais, pėsčiomis. Tokios gatvės skiriasi nuo pagrindinių miesto transporto arterijų – jos pirmiausia reiškia lėtesnį automobilių eismą, dėl to didesnį eismo saugumą, mažesnį triukšmą, taip pat erdvesnius šaligatvius, gausybę želdinių“, – sakė Vilniaus miesto vicemeras Vytautas Mitalas.

Ramaus eismo zona – tai gatvė, kurioje taikant įvairius infrastruktūrinius, eismo organizavimo ir kitokius sprendimus užtikrinamas lėtesnis transporto judėjimas, aplinka tampa švaresnė, draugiškesnė žmonėms ir mažiau triukšminga. Tai vieni pagrindinių ir Vilniaus darnaus judumo plane numatytų kriterijų aplinkos humanizavimui.

Pavyzdžiui, automobiliai čia juda 20-30 km/val. greičiu, eismo juostos siaurinamos, įrengiama daugiau želdinių ir erdvių pėstiesiems, gatvės saugumą ir matomumą lemia ir atitinkama parkavimo tvarka, dviračiai juda bendrame sraute kartu su automobiliais ar taikomi kitokie sprendimai.

Pirmieji žingsniai lėtinant automobilių eismą ir vis labiau humanizuojant erdvę jau pradėti Naugarduko gatvėje. Šį rudenį čia įrengtos iškiliosios sankryžos, išskirtinai ryškiai sužymėtos perėjos, dviračių takai, pėsčiuosius nuo gatvės eismo saugo daugelyje vietų įrengti papildomi želdiniai, pristatyti stabtelėti kviečiantys „keliaujantys kiemeliai“.

Tai tik pradžia Naujamiestyje – pagal ramaus eismo principus 2021 metais planuojama tvarkyti ir kitas šio rajono gatves, pavyzdžiui, Vytenio, Švitrigailos ir kitas. Šiuo metu architektūros ir urbanistikos ekspertai ruošia šių gatvių pritaikymo analizę, kurios metu atliks ir gyventojų apklausas, įtrauks visuomenę.

Baigus pilotinį projektą ir atradus tinkamiausius sprendimus, ramaus eismo gatvių koncepciją Vilnius taikys daugelyje nepagrindinių miesto gatvių. Pirmiausia – ten, kur įvyksta daugiau eismo įvykių, taip pat tankiau apgyvendintuose miesto rajonuose.

Daugiau saugumo, socialinių ryšių ir aktyvumo

Anksčiau ramaus eismo gatves įrenginėti pradėjusiuose kituose Europos didmiesčiuose pirmiausia galvota apie siekiamybę padidinti visų eismo dalyvių saugumą. Esant mažesniam greičiui vairuotojai spėja apžvelgti platesnį lauką, geriau pastebi kitus eismo dalyvius, trumpėja stabdymo kelias. Pavyzdžiui, važiuojant 30 km/val. greičiu jis yra 14 metrų, o padidinus greitį iki 50 km/val. sustoti pavyks tik nuvažiavus triskart ilgesnį kelią – 42 metrus.

„Natūralu, kad tokie pokyčiai kelia klausimų, nes kol kas Vilniuje siauresnio eismo gatvių nėra daug, jomis reikia išmokti ir įprasti važiuoti lėčiau. Ilgainiui tokios erdvės sukurs ramesnę ir patrauklesnę aplinką, jos bus patogesnės judėti dviračiais ar paspirtukais, jaukesnės pasivaikščiojimams, saugesnės savarankiškoms vaikų kelionėms“, – sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Anton Nikitin.

Ramaus eismo gatvėse dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai įprastai juda bendrame sraute su automobiliais, o tai užtikrina platesnį tinklą darniam judumui, nes nereikalingi atskiri takai. Vairuotojų prašoma atidumo – jie tokiuose ruožuose matys vis daugiau dviratininkų ir turės suteikti jiems pirmumą.

„Sąvoka „lėto eismo gatvė“ gali gąsdinti potencialia grėsme ilgiau užtrukti kelyje, bet gerosios užsienio patirtys rodo, kad neretu atveju įvyksta priešingas efektas – nes eismas tampa sklandesnis. O ir įtakos greičiui tai praktiškai neturi pirmiausia dėl to, kad pertvarkomos būna nepagrindinės miesto gatvės, be to, mažesnis greitis leidžia tolygiau judėti. Kai sumažėja poreikis stabdyti ir įsibėgėti, vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, vieni su kitais gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau įsirikiuoti. Kitų miestų praktikoje randame duomenų, kad sumažinus greitį apie 10 proc. sumažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas. Tuo pačiu tolygesnis važiavimas gali prisidėti ir prie oro taršos, triukšmo mažėjimo, – komentavo A. Nikitin. – Be to, moksliškai nustatyta, kad greitas eismas daro neigiamą poveikį socialiniams ryšiams. Žmonės, gyvenantys šalia triukšmingų ir taršių gatvių, kur judama maksimaliais mieste leidžiamais greičiais, yra mažiau socialiai aktyvūs – tokios gatvės tiesiog nepatrauklios socialiniam gyvenimui. Tad planuojami pertvarkymai gali paskatinti ir naujų ryšių, bendruomenių kūrimąsi.“

Skaityti toliau

Miestas

Giedraičių gatvės rekonstrukcija: pagrindinė Šnipiškių susisiekimo arterija nuo šiol saugesnė ir draugiškesnė judėti visiems

Avatar

Paskelbta

Šiemet baigta rekonstruoti viena svarbiausių Šnipiškių seniūnijos susisiekimo arterijų – Giedraičių gatvė – tapo saugesnė ir draugiškesnė judėti visiems.  Atnaujinta gatvė susisiekimo prasme svarbi ne tik Giedraičių ir S. Fino gatvių gyventojams, bet ir šalia esantiems biurų darbuotojams. Skaičiuojama, kad šia gatve per parą kasdien pravažiuoja daugiau kaip 4 tūkst. transporto priemonių.

Tranzitinio automobilių eismo dvipusė ir pėstiesiems nesaugi Giedraičių gatvė nuo šiol yra susiaurinta iki vienos krypties vienos eismo juostos gatvės su atskirtais dviračių ir pėsčiųjų takais. Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ projektuota gatvės rekonstrukcija apėmė beveik 1 km gatvės atkarpą nuo Lvovo iki Žalgirio gatvės ir 200 metrų ilgio S. Fino gatvės atkarpą, nuo Giedraičių iki Kalvarijų gatvės. Šiose atkarpose iki privačių sklypų erdvių buvo pakeistos dangos, sutvarkyti įvažiavimai ir priėjimai prie pastatų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius atkreipia dėmesį, kad Šnipiškės – vienas įdomiausių Vilniaus rajonų – neatpažįstamai keičiasi, atranda savo unikalų veidą, kuriame matyti ir šio rajono praeitis, ir modernus Vilnius.

„Saugome Giedraičių gatvės ir aplinkinės teritorijos paveldą – čia išlieka senieji Šnipiškių namai, savotiškas jų senamiestis, o gatvių tinklą rajone atnaujiname iš esmės – jei anksčiau gatvės čia priminė prastą Lietuvos kaimą, tai dabar jos tampa patogios ir pėstiesiems, ir minantiems dviratį, ir važiuojantiems automobiliu. Viena pagrindinių, Giedraičių, gatvių virto vienkrypte, turinčia ir patogų šaligatvį, ir dviračių taką, ko anksčiau čia niekada nebuvo. Kas sieja visas Šnipiškėse šiuo metu atnaujinamas gatves be to, kad visur bus galima patogiai vaikščioti ir važiuoti dviračiu, kad visos jos kuriamos žalios – su želdiniais greta gatvių: medžių alėjos žaliuos ir Giedraičių, ir Kernavės gatvėse“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Atnaujinus gatvės kelio dangą buvo nutiestas ir naujas dviračių takas bei įrengtas modernus gatvės apšvietimas, atitinkantis šiuolaikinius reikalavimus, atnaujinti inžineriniai tinklai. Nugriovus neleistinai valstybinėje žemėje įrengtas tvoras, išplatinti pėsčiųjų takai, kurie leis netrukdomai keliauti piestiesiems iki miesto centro ar saugiai pasiekti namus. Šalia takų sukurtos nedidelės poilsio aikštelės su suolais ir dviračių stovais, gatvėje taip pat atsirado šiukšliadėžės.

Siekiant išsaugoti Giedraičių gatvėje tvyrančią istorinę Skanseno atmosferą dalis formuojamų erdvių prie gatvės yra atitvertos naujomis tvarkingomis medinėmis tvorelėmis (įsiklausius į gyventojų poreikį taip pat įrengti vartai ir varteliai), kitos laisvos erdvės papildytos Šnipiškių kvartalui būdingais želdiniais.

Vilniaus miesto savivaldybė penktadienį pakvietė vietos gyventojus ir aplinkinių biurų darbuotojus kartu pasidžiaugti naujais pokyčiais Šnipiškėse. Renginio metu svečiai buvo kviečiami pietauti kitaip – pasivaišinus kavos puodeliu ir gardėsiais bei skambant muzikai išbandyti pėsčiųjų ar dviračių takus.

Kelio dangą išbandė ir ekstremalaus sporto žvaigždės. Žymiausias Lietuvos BMX dviratininkas David Budko ir daugkartinis Europos motoakrobatikos čempionas bei Red Bull atletas Aras Gibieža stojo savo ratuotom transporto priemonėm vienas šalia kito ir pravažiavo gatvę ant vieno rato.

Planuojama, kad ateityje ne tik Giedraičių gatvė, bet ir likusi Šnipiškių dalis taps patraukli burtis bendruomenei, o gatvės bus saugios bei patogios darniam judėjimui. Kita atnaujinta – S. Fino – gatve gyventojai galės keliauti jau šių metų pabaigoje. Taip pat statybos darbai prasidėjo vienoje svarbiausių Šnipiškių gatvių – kitų metų rudenį baigiama Kernavės gatvės rekonstrukcija atkarpoje nuo Žalgirio iki Lvovo g.

Atnaujinamos gatvės bus pritaikomos ne tik bendram pėsčiųjų bei automobilių eismui, bet dalis jų įtrauks ir dviračių judėjimą. Naujasis dviračių takas, kurio statybos numatomos kitais metais, atsiras Žalgirio gatvės atkarpoje nuo Tuskulėnų iki Linkmenų g. ir suteiks patogesnį susiekimą Šnipiškių gyventojams su kitais rajonais.

Jau šiandien gyventojai gali mėgautis išskirtiniu kraštovaizdžiu Neries Senvagės slėnyje, kuriame išsaugoti ir sutvarkyti nuo ledynmečio išlikę ežerėliai. Ateityje Šnipiškių gyventojų laukia dar du skverai, suteikiantys galimybę burtis į bendruomenės renginius, aktyviai sportuoti bei ilsėtis medžių apsuptyje. Drakonų pieva vadinamo skvero, esančio Giedraičių-Krokuvos g., statyboms jau yra išduotas leidimas, o greitu metu bus skelbiamas rangos konkursas. Tuo metu Šeškinės aikštės (Giedraičių-Kintų g.) projektas netolimoje ateityje bus perduotas vertinti ekspertams. Tikimasi, kad šiomis erdvėmis gyventojai galės džiaugtis jau po metų.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

 

Skaityti toliau

Miestas

Maistinių riebalų likučiai – žaliosios energijos išteklius

Avatar

Paskelbta

 

Maistinių riebalų likučiai, kartu su nuotekomis patenkantys į miesto kanalizaciją, sukelia daug iššūkių. Tačiau yra būdas šias problematiškas atliekas panaudoti naudingai – perdirbti ir išgauti žaliąją energiją. Tokį projektą šiuo metu planuoja didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė – „Vilniaus vandenys“. Skaičiuojama, kad įgyvendinus projektą per metus būtų galima perdirbti iki 500 tonų riebalų, o naudą pajustų ir maitinimo verslas, ir miesto gyventojai, ir gamta.

Maistinių riebalų likučiai yra opios ir dažnai pasikartojančios problemos priežastis. Daugiausiai iš įvairių maitinimo įstaigų į vamzdynus kartu su nuotekomis patenkantys riebalai kaupiasi ant vamzdžių sienų, juos užkemša ir taip sukelia avarijas nuotekų tinkle. Ėmus perdirbti riebalų likučius, ilgainiui tokių avarijų Vilniaus mieste sumažėtų.

„Restoranai, kavinės ir kitos maitinimo įstaigos gamybos metu susidariusius riebalus neturėdami alternatyvos dažnai tiesiog išpila į nuotekas. Jei šias atliekas surinktume ir perdirbtume, maitinimo verslas turėtų galimybę elgtis atsakingai ir prisidėti prie švaresnės aplinkos, kuri mus supa, išsaugojimo“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.

Šiuo metu skaičiuojama, kiek viešojo maitinimo įstaigų galėtų priduoti panaudotus riebalus, kokie jų kiekiai būtų surinkti, ir vertinama turima įranga bei jos pajėgumai. Pirminiais skaičiavimais, papildomai neinvestuojant į įrangą kasdien būtų galima perdirbti apie 12 kub. metrų surinktų riebalų ir vandens mišinio. Per metus skaičiai išaugtų iki 500 tonų perdirbtų riebalų, iš kurių būtų galima išgauti daugiau nei 410 kub. metrų biodujų ir papildomai pagaminti maždaug 1000 kwh elektros energijos.

Šiame etape svarstoma ne tik projekto nauda, bet ir kontrolės mechanizmai – kaip užkirsti kelią netinkamų atliekų, pavyzdžiui, tepalų ar kitų naftos produktų, patekimui į procesą ir užtikrinti, kad atvežami riebalai būtų be papildomų priemaišų. Atliekamoje studijoje pastebima, kad siekiant efektyviai valdyti srautus, rinkai reikia pasiūlyti pilną riebalų gaudyklių aptarnavimo paslaugą su susidariusių atliekų išvežimu ir utilizavimu.

„Pradėję įgyvendinti šį projektą ne tik plėtotume tvarią veiklą, bet ir gautume ekonominės naudos. Riebalų likučius mūsų eksploatuojamoje nuotekų valykloje perdirbant kartu su dumblu išaugtų pagaminamų biodujų kiekis, o tai leistų sumažinti energetines sąnaudas“, – teigia M. Švaikauskas.

„Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje susidariusio dumblo nedegina, o perdirba ir naudoja jį energijai išgauti. Dumblo perdirbimo būdą termohidrolizės įrenginiuose kartu su riebalais, kurių dėka išgaunama iki 50–70 proc. daugiau biodujų, naudoja kai kurios įmonės Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje.

Šiuo metu bendrovė įgyvendina kelis skirtingas sritis apimančius atsinaujinančios energetikos projektus: pagal žiedinės ekonomikos principus perkonstruojamas dumblo tvarkymo procesas, nuotekų tinkle planuojama įrengti nedidelę hidroelektrinę, vandentiekio tinkle – hidroturbiną. Taip pat investuojama 700 tūkst. eurų į saulės kolektorius, kurie bus įrengti ant „Vilniaus vandenims“ priklausančių pastatų stogų.

„Vilniaus vandenys“ yra didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė, tiekianti geriamąjį vandenį ir tvarkanti nuotekas daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens ir surenka bei išvalo daugiau nei 111 tūkst. kub. metrų nuotekų.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt