Connect with us

Naujienos

Medžių šešėliai – gyvybės ženklas? Pasiūlytas būdas, kaip metamus šešėlius būtų galima panaudoti gyvybės paieškoms kitose planetose

Avatar

Paskelbta

2020 10 09

Nuo pirmadienio, spalio 12 d., izoliuotis nebereikės atvykus iš Estijos, Bulgarijos, Graikijos, Italijos, Norvegijos, Vokietijos, Farerų salų ir dar keturiolikos valstybių. Nauja tvarka įsigalioja paveiktų šalių sąrašą pradėjus sudaryti kitu principu – nuo šiol į jį įtraukiamos tos šalys, kurių 14 dienų sergamumo koronavirusu (COVID-19) rodiklis yra daugiau nei 10 proc. didesnis negu Lietuvos, o trečiosioms šalims taikomi papildomi kriterijai.

Lietuvos sergamumo rodiklis penktadienio, spalio 9 d. duomenimis, siekia 55,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Į paveiktų šalių sąrašą įtraukiant trečiąsias šalis, atsižvelgiama į tokius papildomus kriterijus kaip testavimo apimčių rodiklis, teigiamų testų rezultatų procentas, informacijos prieinamumas, hospitalizacijos rodiklis ir įvežtinių atvejų iš konkrečios šalies į Lietuvą skaičius.

Penktadienį atnaujintame paveiktų šalių sąraše taip pat nebeliko Bolivijos, Kosovo, Turkijos, Filipinų, Gvatemalos, Jamaikos, Kirgizijos, Namibijos, Surinamo, Mergelių salų, Pietų Afrikos Respublikos, Terkso ir Kaikoso, Trinidado ir Tobago bei Venesuelos.

Pažymėtina, kad į Lietuvą atvykus iš kaimyninių Baltijos šalių – Latvijos bei Estijos – izoliacija nėra privaloma. Tuo tarpu Lenkija išlieka paveiktų šalių sąraše, tačiau taip pat išlieka šiai šaliai iki šiol taikytos išimtys.

Atvykstantiems iš Lenkijos nereikia izoliuotis tais atvejais, kai keliaujama darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusiais reikalais.

SAM primena, kad izoliacija taip pat nėra privaloma skrendant per paveiktą šalį, kai neišeinama iš oro uosto tranzito zonos bei iš koronaviruso nepaveiktos šalies važiuojant per Lenkiją, kai užtikrinami tik būtini sustojimai (degalų papildymui, higienos poreikių užtikrinimui ir kt.).

Primename, kad iš paveiktų ir trečiųjų šalių atvykstantiems užsieniečiams nebereikia turėti ne seniau nei 72 val. laikotarpiu iki atvykimo į Lietuvą atlikto koronaviruso (COVID-19) testo ir gauto neigiamo atsakymo. Norint dėl nustatytų priežasčių palikti izoliavimo vietą ar sutrumpinti izoliacijos terminą – testas būtinas.

Kiekvienas oro, jūrų ar sausumos transportu reguliariais, specialiais ar užsakomaisiais reisais į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas turi elektroniniu būdu užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC) užpildydamas anketą. Gautą registracijos patvirtinimą – vadinamąjį QR kodą – keleivis turi pateikti lipdamas į lėktuvą, keltą, autobusą arba traukinį.

Tais atvejais, kai žmogus savarankiškai keliavo žemės transportu, jis privalo ne vėliau kaip per 12 valandų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą momento elektroniniu būdu užsiregistruoti NVSC.

SAM primena, kad labiausiai paveiktų valstybių sąrašas yra atnaujinamas kiekvieną savaitę, atsižvelgiant į epidemiologinius rodiklius užsienio šalyse.

Ministro įsakymą dėl paveiktų šalių sąrašo rasite ČIA.

COVID-19 LIGOS (KORONAVIRUSO INFEKCIJOS) PAVEIKTŲ ŠALIŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Valstybė

  1.  

Airijos Respublika

  1.  

Albanijos Respublika

  1.  

Andoros Kunigaikštystė

  1.  

Argentinos Respublika

  1.  

Armėnijos Respublika

  1.  

Aruba

  1.  

Austrijos Respublika

  1.  

Bahamai

  1.  

Bahreino Karalystė

  1.  

Baltarusijos Respublika

  1.  

Belgijos Karalystė

  1.  

Belizas

  1.  

Bosnija ir Hercegovina

  1.  

Botsvanos Respublika

  1.  

Brazilijos Federacinė Respublika

  1.  

Čekijos Respublika

  1.  

Čilės Respublika

  1.  

Danijos Karalystė

  1.  

Dominikos Respublika

  1.  

Ekvadoro Respublika

  1.  

Gajanos Respublika

  1.  

Gibraltaras*

  1.  

Guamas*

  1.  

Gruzija (Sakartvelas)

  1.  

Hondūro Respublika

  1.  

Indijos Respublika

  1.  

Irako Respublika

  1.  

Irano Islamo Respublika

  1.  

Islandijos Respublika

  1.  

Ispanijos Karalystė

  1.  

Izraelis

  1.  

Jordanija

  1.  

Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė 

  1.  

Jungtinės Amerikos Valstijos

  1.  

Jungtiniai Arabų Emyratai

  1.  

Juodkalnija

  1.  

Kanada

  1.  

Kataras

  1.  

Kolumbijos Respublika

  1.  

Kosta Rikos Respublika

  1.  

Kroatijos Respublika

  1.  

Kuveitas

  1.  

Lenkijos Respublika

  1.  

Libano Respublika

  1.  

Libijos Valstybė

  1.  

Liuksemburgo Didžioji Hercogystė

  1.  

Maldyvų Respublika

  1.  

Maltos Respublika

  1.  

Maroko Karalystė

  1.  

Meksikos Jungtinės Valstijos

  1.  

Moldovos Respublika

  1.  

Monako Kunigaikštystė

  1.  

Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika

  1.  

Nyderlandų Karalystė

  1.  

Omano Sultonatas

  1.  

Palestina*

  1.  

Panama

  1.  

Paragvajaus Respublika

  1.  

Peru Respublika

  1.  

Portugalijos Respublika

  1.  

Prancūzijos Polinezija

  1.  

Prancūzijos Respublika

  1.  

Puerto Riko sandrauga

  1.  

Rumunija

  1.  

Rusijos Federacija

  1.  

San Marinas

  1.  

Slovėnijos Respublika

  1.  

Slovakijos Respublika

  1.  

Šiaurės Makedonijos Respublika

  1.  

Švedijos Karalystė

  1.  

Šveicarijos Konfederacija

  1.  

Tunisas

  1.  

Ukraina

  1.  

Vengrijos Respublika

  1.  

Žaliojo Kyšulio Respublika

* Teritorijos, neturinčios valstybės statuso

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Tarptautinis projektas „Viliojanti sniego paslaptis“

Avatar

Paskelbta

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai 2021 m. sausio 11-22 dienomis dalyvavo tarptautiniame projekte „Viliojanti sniego paslaptis“.
Tarptautinė slidinėjimo federacija trečiąjį sausio sekmadienį paskelbė Pasauline sniego diena, todėl šis projektas skirtas būtent šiai dienai paminėti. Projekto tikslas – kuriant įvairius erdvinius objektus iš natūralaus ar dirbtinio sniego, ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ir menines kompetencijas.
Dalyvaudami projekte, mažieji gimnazijos ugdytiniai susipažino su natūralaus ir dirbtinio sniego savybėmis, mokėsi pasigaminti dirbtinį sniegą iš sodos ir plaukų kondicionieriaus, lygino natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Mažieji kūrėjai piešė ant sniego su vandens purkštuvais, statė sniego pilis, tiltus ir tunelius, gamino sniego „desertus“, naudodami įvairias priemones ir žaislus, kūrė sniego kompozicijas, stebėjo sniego tirpimo procesą ir mokėsi iš sniego formuoti erdvines figūrėles.
Džiaugiamės, kad į projektines veiklas įsijungė ir ugdytinių tėveliai, kurie drauge su savo vaikais darbelius iš sniego gamino namuose, lauko aplinkoje. Įvairių kūrybinių – tiriamųjų veiklų metu (grupėse bei gimnazijos kieme) vaikai patyrė daug naujų įspūdžių ir atradimų, mokėsi veikti ir bendradarbiauti draugų grupelėse.
 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Birutė Baušienė, Stanislava Cijunaitienė, Irina Daugvilienė

Skaityti toliau

Miestas

Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams

Avatar

Paskelbta

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės. Visi jie arba neturi sąlygų mokytis namuose, arba susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais, o tokius atvejus mokyklose nagrinėjo Vaiko gerovės komisijos.

Nors mokysis ir mokyklos patalpose, vaikai į pamokas vis tiek jungsis nuotoliniu būdu. Mokyklos teritorijoje bus užtikrinta jų priežiūra ir maitinimas, pagal poreikį ir mokymosi pagalba.

Kur kreiptis, jei vaikas patiria sunkumų mokydamasis namuose?

Jeigu vaikui sunku mokytis namie nuotoliniu būdu arba nėra tinkamų sąlygų tai daryti namuose dėl tėvų darbo specifikos (tėvai privalo sugrįžti į darbus fiziškai), tokiais atvejais tėvai turi kreiptis į vaiko (besimokančio pagal pradinio ugdymo programą) mokyklą. Pagalbos kreipiamasi tik gerai įvertinus visas kitas vaiko ugdymo namuose galimybes. Kai abu vaikų tėvai (globėjai) kreipiasi į mokyklą dėl būtinos vaiko priežiūros paslaugos, jų gali būti paprašyta pateikti abiejų tėvų (globėjų) darbdavio pažymas, įrodančias, jog jie privalo grįžti į darbus ne nuotoliniu būdu.

Kokiais atvejais vaikai gali grįžti į mokyklas?

Į Vilniaus mokyklas gali grįžti tie vaikai, kurių tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą darbo funkcijas (darbus) privalo dirbti savo darbo vietoje ir tuo metu negali užtikrinti pradinukų priežiūros namuose (toks sprendimas jau veikia nuo sausio mėnesio).

Be to, į mokyklas galės grįžti ir tie vaikai, kurie yra ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturintys sąlygų mokytis namuose. Taip pat mokyklose gali mokytis tie vaikai, kuriems reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu ir tokius atvejus yra išnagrinėjusi mokyklos vaiko gerovės komisija.

Ugdymas kontaktiniu būdu organizuojamas ir specialiosiose mokyklose, ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomiems mokiniams.

Ar bus saugu mokytis klasėse?

Vienu metu klasėse mokysis ne didesnės kaip 10 mokinių grupelės, maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo. Dalis darbuotojų dirbs tik su viena grupe, o prižiūrimi mokiniai taip pat nuolatos lankys tik savo grupę – taip bus išvengta skirtingas grupes lankančių mokinių kontakto tiek patalpose, tiek lauko užsiėmimuose. Turi būti užtikrinta, kad vienam mokiniui mokykloje tektų ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas.

Vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nereikia. Kitiems asmenims esantiems ugdymo įstaigoje privaloma dėvėt kaukes.

Sostinės ugdymo įstaigos yra apsirūpinusios dezinfekcinėmis priemonėmis, o asmeninėmis apsaugos priemonėmis reikalingomis vyresnių klasių mokiniams turi užtikrinti tėvai.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Rejon wileński nadal rośnie: za 2020 rok liczba mieszkańców wzrosła o ponad 2 tys.

Avatar

Paskelbta

Również w tym roku Samorząd Rejonu Wileńskiego może cieszyć się rosnącą liczbą mieszkańców. W 2020 roku rejonu wileński wybrało 2 228 nowych mieszkańców, czyli więcej niż w 2019 r. (+1 628 nowych mieszkańców). Według danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021r. w Samorządzie Rejonu Wileńskiego swoje miejsce zamieszkania zadeklarowało łącznie 107 337 mieszkańców (w tym mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nie posiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego).
Cieszymy się, że w Samorządzie Rejonu Wileńskiego każdego roku odnotowuje się coraz większy przyrost mieszkańców. Po przekroczeniu w r. 2013 liczby mieszkańców 100 tys. w ciągu ostatnich 7 lat w rejonie wileńskim osiedliło się ponad 7 tysięcy osób nowych mieszkańców. Dogodne położenie geograficzne, niższe podatki, tańsze działki w otoczeniu przyrody oraz bezpieczne, komfortowe warunki życia stworzone przez Samorząd oraz zapewnienie wysokiej jakości życia i dobrobytu przyciągają osadników do zamieszkania w malowniczym rejonie wileńskim.
Warto również podkreślić również to, że według danych PP „Centrum Rejestrów” Samorząd Rejonu Wileńskiego jest również jednym z najmłodszych Samorządów w kraju, tj. łączna liczba dzieci i młodzieży jest wyższa niż liczba ludności w wieku emerytalnym.
Ludność według gmin. Dominują 6 największych gmin
Chociaż ogólna liczba mieszkańców Samorządu rośnie, ten wzrost w gminach jest nierówny. W niektórych gminach liczba mieszkańców nieznacznie maleje każdego roku, ale w niektórych w ciągu ostatnich 10 lat prawie się podwoiła. Jedną z nich jest gmina Awiżenie, która ma największą liczbę mieszkańców. Jeśli w 2010 r. gmina liczyła7 092 mieszkańców, to w r.2020 ta liczba sięga już 12 957 mieszkańców. W minionym 2020 roku swoje miejsce zamieszkania tu zadeklarowało 909 nowych mieszkańców.
Przez wiele lat z rzędu drugie miejsce pod względem liczby mieszkańców zajmuje gmina Niemież, licząca 9 619 mieszkańców. Drugi rok z rzędu trzecie miejsce pod względem liczby mieszkańców należy do gminy Zujuny, która w 2018 r. wyprzedziła gminę Pogiry. Gmina Zujuny, leżąca w pobliżu stolicy liczy 8 080 mieszkańców. Znajdująca się na 4. miejscu gmina Pogiry liczy 7 608 mieszkańców. W gminie Rzesza mieszka 7 168 mieszkańców, a w gminie Rudomino – 6 306.

Gmina

2020 r.

2019 r.

Zmiana liczby mieszkańców

Awiżenie

12 957

12 048

+909

Niemież

9 619

9 441

+178

Zujuny

8 080

7 822

+258

Pogiry

7 608

7 529

+79

Rzesza

7 168

6 908

+260

Rudomino

6 306

6 164

+142

Mickuny

5 956

5 807

+149

m. Niemenczyn

5 092

5 140

-48

Czarny Bór

4 866

4 891

-25

Kowalczuki

4 352

4 370

-18

Niemenczyn

3 906

3 921

-15

Mariampol

3 712

3 675

+37

Podbrzezie

3 505

3 564

-59

Bezdany

3 198

3 037

+161

Szaterniki

3 130

3 108

+22

Suderwie

3 128

3 017

+111

Mejszagoła

3 062

2 993

+69

Rukojnie

2 770

2 782

-12

Ławaryszki

2 383

2 400

-17

Dukszty

2 097

2 043

+54

Sużany

1 828

1 881

-53

Miedniki

1 164

1 177

-13

Bujwidze

965

966

-1

Mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nieposiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego

485

425

+60

Ogółem:

107 337

105 109

+2 228

Chociaż tendencje w największych gminach ostatnio się utrzymują, w zależności od wzrostu liczby mieszkańców można wyróżnić także inne szybko rozwijające się gminy, takie jak Bezdany, Mickuny i Suderwie, Chociaż wspomniane gminy nie przodują wg ogólnej liczby mieszkańców, na przykład w będącej na 3 miejscu gminy Pogiry według przyrostu liczby ludności w 2020 r. zamieszkała znacznie większa liczba nowych mieszkańców. Jeśli w gminie Pogiry zarejestrowano 79 nowych osadników, to w gminie Bezdany odnotowano 161 nowych mieszkańców, w gminie Mickuny – 149, w gminie Suderwie – 111. Szybko rozwija się również gmina Rzesza, gdzie z 2020 r. odnotowano 260 nowych mieszkańców.
„Cieszę się, że coraz więcej osób docenia i decyduje się na zamieszkanie w rejonie wileńskim. W rejonie wileńskim stwarzamy odpowiednie warunki bytu i chcemy, aby ludzie tu cieszyli się z życia. Rejon posiada szeroką sieć placówek oświatowych, powszechnie dostępne usługi społeczne, z roku na rok poprawia się infrastruktura dróg, a obciążenia podatkowe są mniejsze. Cieszymy się, że szybko rośnie liczba wydawanych pozwoleń na budowę – rejon rozszerza się i rozwija się pod każdym względem. A jak pokazuje rosnąca liczba mieszkańców, nasze wysiłki na rzecz dobrobytu nie pozostają niezauważone” – mówi Maria Rekść, mer Samorządu Rejonu Wileńskiego.
Według wstępnych obliczeń Samorządu liczba mieszkańców rejonu jest wyższa niż przedstawiana w raportach Centrum Rejestrów, albowiem około 30 tys. mieszkańców zamieszkuje we wspólnotach ogrodniczych rejonu wileńskiego lub na innych terenach, ale ich deklarowane miejsce zamieszkania znajduje się w innych samorządach.
*Analiza liczby mieszkańców 2020 r. jest sporządzona na podstawie danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021 r.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt