Connect with us

Naujienos

Oficialu: „Toyota“ gamins vandenilio kuro elementais varomą elektrinį sunkvežimį – žada, kad pirmąjį modelį pamatysime labai greitai

Avatar

Paskelbta

Specialistas pranešime spaudai pataria, kaip atpažinti galvos skausmo priežastį ir ką papasakoti vaistininkui, kad šis išrinktų tinkamiausią priemonę jam nuslopinti.

„Tik pats žmogus gali padėti sau ir specialistui nustatyti, kas sukėlė jo galvos skausmą. Jis geriausiai žino, ką veikė ar kaip jautėsi prieš prasidedant skausmui. Didžioji dalis galvos skausmų paprastai nėra pavojingi. Jie kyla dėl įtampos, nuovargio ar per mažos miego trukmės. Tačiau kai kurie skausmai slepia žinutę apie rimtą ligą, todėl svarbu išsiaiškinti tikrąją priežastį“, – akcentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkas Tadas Labanauskas.

Pasak jo, galvos skausmas gali būti pirminis ir antrinis. Pirminiu skausmu vadinamas tas, kuris kyla dėl pačių žmonių veiksmų ar gyvenimo būdo: nuovargio, įtampos, prastos ir nereguliarios mitybos, persivalgymo, alkoholio, rūkymo ir kofeino perdozavimo.

Antrinis skausmas yra kitos ligos simptomas: sinusų ar dantų infekcijos, gripo ar kitos peršalimo ligos, smegenų ir galvos kraujagyslių ligų, žemo arba aukšto kraujospūdžio.

Galvos skausmas – perspėjimas, kurio nereikia ignoruoti

Pajutus galvos skausmą ar bet kokį kitą simptomą, vaistininkas pataria sustoti ir pabandyti suprasti, ką šiuo metu organizmas nori pasakyti.

„Net jei žmogus patiria „paprastą“ galvos skausmą ir išgėrus tabletę jis praeina, reikia suprasti, kad greičiausiai per daug lekiame ir nesuprantame, jog visiškai apleidome savo kūną. Įtampos ar nuovargio skausmas taip pat yra ženklas, kad mūsų kūnas nebeatlaiko jam tenkančio krūvio, todėl rekomenduočiau keliskart per savaitę rasti bent pusvalandį mankštai, tempimo ar atsipalaidavimo pratimams. Fizinis aktyvumas, geresnė kraujotaka, tvirtesni raumenys bei tampresni jungiamieji audiniai tikrai padės sumažinti pasikartojančių skausmų tikimybę bei pagerins nuotaiką“, – teigia T. Labanauskas.

Antrinis galvos skausmas, pranešantis apie rimtesnes problemas, turėtų dar labiau atkreipti dėmesį ir paskatinti susirūpinti savo sveikata.

„Jei vakare grįžę namo jaučiatės lyg gavę per veidą šlapiu skuduru – maudžia galvą, nėra apetito, gerklėje ar nosiaryklėje kutenimo pojūtis – greičiausiai tai virusinė infekcija, t. y. gripas arba peršalimas. Tokiu atveju dar tą patį vakarą siūlyčiau išgerti antihistamininių vaistų nuo peršalimo – tai neleis ligai įsibėgėti“, – sako vaistininkas.

Anot jo, jei pacientas kurį laiką sirgo sloga ir jaučiasi beveik pasveikęs, bet jam pradėjo skaudėti kaktą ar skruostikaulius – tai signalizuoja sinusitą, dėl kurio būtina kreiptis į gydytoją. Vaistininkas į medikus siūlo kreiptis ir kamuojant kraujospūdžio problemoms.

„Jei jaučiate spaudžiantį skausmą pakaušyje, skausmas yra tvinkčiojantis, patarčiau pasimatuoti kraujospūdį – ypač jei niekada nesate to darę, nes padidėjęs kraujo spaudimas tikrai nėra „nieko tokio“, tad nereikėtų gydytis kaimynės duota tablete“, – tikina T. Labanauskas.

Jis pabrėžia, kad visada reikia atkreipti dėmesį į ūmius, netikėtus ar dažnai pasikartojančius galvos skausmus, mat jie gali būti rimtų ligų simptomai, o dėl to būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą. Net jei skausmas ir nestiprus, bet jis kartojasi ir stiprėja, anot vaistininko, tai taip pat yra rimtas signalas kuo greičiau ieškoti priežasties.

„Jei atostogų metu grįžus iš paplūdimio įsiskausta galva, tai gali būti perkaitimo saulėje simptomas. Jei pargriuvus ar susitrenkus pradeda skaudėti galvą ne tik sutrenkimo vietoje, atsiranda dar ir pykinimas bei silpnumas – tai smegenų sutrenkimo požymiai. Mėgstantiems grybauti ar leisti laiką gamtoje reikia žinoti, kad erkių platinamų ligų vienas pirmųjų simptomų taip pat gali būti galvos skausmas. Stiprus netikėtas galvos skausmas, lydimas kūno tirpimo, mirguliavimo akyse ar kalbos sutrikimo, yra insulto požymis – tokiu atveju brangi kiekviena minutė“, – galimas galvos skausmo priežastis vardija T. Labanauskas.

Ką užsukus į vaistinę papasakoti apie savo skausmą?

Vaistininko teigimu, jam neretai tenka susidurti su pacientais, kurie pasidomėjus jų patiriamu skausmu atkerta, kad viską jau išbandė, ir priduria, kad jiems padeda tik konkretūs receptiniai vaistai. Tokiu atveju vaistininkui kyla abejonės – ar žmogus išties išbandė visus įmanomus preparatus nuo galvos skausmo, o jei jam iš tikrųjų padeda tik itin stiprūs receptiniai vaistai, tai tokiam pacientui reikia ne į vaistinę, o į ligoninės priimamąjį.

„Jei nenorite būti vaistų „bandytojai“, visada vaistininkui pasisakykite, dėl ko atėjote. Specialistas, žinodamas, kaip stipriai, kiek dažnai, kokiu paros metu labiausiai skauda, ar yra dar kitų simptomų, galės išrinkti tinkamiausią vaistą nuo skausmo. Taip pat įvertinęs situacijos rimtumą dar ir patars, ar verta kreiptis į gydymo įstaigą“, – komentuoja T. Labanauskas.

Jis sako, kad tinkamai paskyrus vaistą sumažėja ir vaistų perdozavimo rizika, mat pacientai linkę gerti pirmą po ranka pakliuvusią tabletę, o šiai nepadėjus ieško kitos. Taip elgiantis galima perdozuoti vaistų ir labiau pakenkti sau nei pagelbėti.

„Vaisto dozė ir vaisto efektas – ne visada proporcingi. Jei išgėrus tabletę pajuntamas palengvėjimas, tai nereiškia, kad išgėrus dvigubą ar trigubą dozę simptomai visai praeis. Dažniausiai perdozuojama naudojant tą patį vaistą tik skirtingais pavadinimais, todėl visada reiktų žinoti, kokius vaistus geriame, daryti kelių valandų pertraukas tarp dozių“, – įspėja vaistininkas.

Vartojant per daug ir per dažnai vaistų nuo skausmo, visų pirma, rizikuojama patirti jų šalutinį efektą. Dažniausias šalutinis poveikis, pasak T. Labanausko, yra virškinamojo trakto pažeidimai, skrandžio opaligė, alergijos. Jis taip pat perspėja, kad alergijos dažnai būna kryžminės, todėl jei pacientas yra alergiškas kuriam nors vaistui nuo skausmo, greičiausiai negalės naudoti ir visos grupės vaistų. Negana to, naudojant vaistus nuo skausmo ilgą laiką gali atsirasti galvos skausmas nuo pačių vaistų, kurį žmonės vėlgi slopina vaistais – taip įstringama užburtame rate.

„Jei skausmas nestiprus, paprastai užtenka pailsėti ar pamiegoti. Siekiant sumažinti įtampą galima giliai pakvėpuoti, atlikti atpalaiduojamąją mankštą, pasivaikščioti gryname ore. Labai svarbi yra skausmo profilaktika. Reguliari mityba, fizinis aktyvumas, pertraukėlės ar tempimo pratimai darbo metu tikrai gali sumažinti skausmo dažnumą“, – pataria vaistininkas.

www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-84937/straipsnis/Galvos-skausmas–perspejimas-kurio-nereikia-ignoruoti-vaistininkas-ispejo-kada-tai-gali-buti-insulto-pozymis?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Plečiamos profilaktinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Nuo šiol kur kas daugiau visuomenės grupių narių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu (COVID-19) ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami profilaktinius tyrimus. Visoje šalyje profilaktinis testavimas valstybės ir atskirų savivaldybių administracijų numatytoms grupėms bus vykdomas reguliariai.
Iki šiol tokius tyrimus turėjo teisę atlikti tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu. Nuo vasario 26 d. reguliariai registruotis tyrimui dėl koronaviruso galės:
• visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai;
• visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais;
• vaistinių darbuotojai;
• muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai;
• profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; 
• valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse;
• audinių ūkių darbuotojai;
• vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.;
• institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.
Tikslų profilaktiškai tiriamų grupių sąrašą galite rasti ČIA.
Profilaktinis testavimas valstybės numatytoms grupėms vykdomas periodiškai ne dažniau nei kas 7 dienas ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tai reiškia, kad joms priklausantys asmenys gali reguliariai tikrintis, ar neserga COVID-19 liga, taip pat pasitikrinti antikūnų turėjimą, kurie atsiranda persirgus koronaviruso infekcija.
Be valstybės nustatytų grupių kiekvienos savivaldybės administracija profilaktiniam tyrimui gali kviesti ir papildomas gyventojų grupes. Šia galimybe jau naudojasi dalis savivaldybių, kviesdama tirtis pavėžėjimo paslaugas teikiančius asmenis, gamybos įmonių darbuotojus, savivaldybių įmonių ir kitose srityse dirbančius gyventojus. Šios grupės peržiūrimos kas savaitę ir gali būti koreguojamos pagal savivaldybės poreikius ir epidemiologinę situaciją. Savivaldybės turi teisę kiekvieną savaitę kviesti testuotis ir tuos pačius asmenis. 
Profilaktiniai tyrimai nepriklausomai nuo tiriamos grupės, nėra tikslingi ir atliekami asmenims, kurie:
• yra persirgę koronavirusu ir nuo teigiamo PGR arba antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų;
• turi koronaviruso serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų;
• paskiepyti vakcina nuo koronaviruso pagal pilną skiepijimo schemą mažesniu nei 90 dienų laikotarpiu.
Tyrimai vykdomi savivaldybių mobiliuosiuose punktuose. 
Registracija vykdoma per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą, telefonu ar pildant elektroninę registracijos formą (PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms) adresu https://selfreg.myhybridlab.com. Pildant elektroninę registraciją reikia turėti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Jei asmuo dirba įstaigoje ar įmonėje, registruojantis reikia įvesti juridinio asmens kodą.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Miestas

Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Avatar

Paskelbta

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.

„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.

Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.

Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai

Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:

• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.

Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.

Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.

Skaityti toliau

Rajonas

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

Avatar

Paskelbta

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
 
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt