Connect with us

Naujienos

Pareigūnai toliau tikrino, kaip laikomasi KET

Avatar

Paskelbta

Yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais buvo nustatinėjamas nuolatinio arba ilgalaikio perteklinio kalorijų vartojimo poveikis – rezultatas yra riebalinio sluoksnio augimas, endokrininės (hormonų) sistemos pakitimai, mūsų skeleto raumenų ir riebalinio audinio pakitimai.

Bet labai nedaug žinių turima apie tai, kaip mūsų biologinės sistemos susidoroja su tais vienkartiniais apsirijimo atvejais ir ar jų poveikis sveikatai yra ilgalaikis. Būtent šį klausimą ir nagrinėjo neseniai atlikto tyrimo autoriai.

Žmonės pasižymi neįtikėtinu gebėjimu persivalgyti tam tikrą laiko tarpą. Tarkime, Masajų genties atstovai, dalyvaujantys tradicinėje „tukinimosi“ šventėje Guru Vala, bando priaugti kaip įmanoma daugiau svorio valgydami kaip galima didesnius maisto kiekius. Tokiu būdu per du mėnesius, suvartojant vidutiniškai 8,7 tūkst. kilokalorijų per dieną, kai kurie masajai gali priaugti net 11 kilogramų. Tiek kalorijų daugiau nei tris kartus viršija daugumai suaugusių žmonių rekomenduojamą mitybos normą.

Nors tai yra kraštutinis pavyzdys, jis parodo, kad mūsų kūnai pasižymi gebėjimu persivalgyti. Kas nebūtinai yra gerai. Net 24 valandos perteklinio maisto vartojimo gali neigiamai paveikti sveikatą, įskaitant cukraus koncentracijos kraujyje padidėjimą.

Naujausio tyrimo autoriai – Bato universiteto (JK) mitybos ekspertai, doktorantai Aaronas Hengistas bei Robas Edinburgas, o taip pat vyresnysis mitybos, metabolizmo ir statistikos lektorius Jamesas Bettsas – norėjo suprasti, kokia yra riba, kiek žmogus gali valgyti jau peržengdamas sotumo jausmo ribas. Taip pat mokslininkams buvo įdomu, kaip šis persivalgymas paveikia organizmą – jie matavo, kaip persivalgymas paveikia metabolizmą valandomis po valgymo.

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti 14 sveikų vyrų, kurių amžius buvo nuo 22 iki 37 metų. Vieno eksperimento metu jiems buvo pasiūlyta valgyti tiek picos, kiek jie nori – iki sotumo. Vidutiniškai buvo suvartota po 1500 kilokalorijų (beveik po pilną „didelę“ picą).

Kito eksperimento, kuris buvo vykdomas kitą dieną, metu tiriamųjų buvo paprašyta valgyti ne iki sotumo, o tiek, kiek telpa, kol jau nė kąsnio į burną įsidėti nebepajėgtų. Įdomu tai, kad tiriamieji sugebėjo suvartoti beveik dukart daugiau maisto – vidutiniškai arti 3000 kilokalorijų. Nors buvo tokių išskirtinių tiriamųjų, kurie sugebėjo susikimšti beveik dvi su puse „didelės“ picos (4800 kilokalorijų).

O toks rezultatas verčia daryti hipotezę, kad kuomet esame sotūs, iš tiesų esame prisipildę maisto tik iki pusės.

Nuo pat valgymo pradžios reguliariais intervalais keturias valandas buvo imamas tiriamųjų kraujas – taip buvo siekiama išsiaiškinti, kaip svyruoja cukraus koncentracija kraujyje. Stebėtina tai, kad suvalgius net dukart daugiau maisto nei įprastai norėtųsi, cukraus koncentracija ir riebalų koncentracija kraujyje padidėdavo tik truputį.

Gebėjimas išlaikyti šiuos svarbius biologinius rodiklius normos ribose rodo, kad metabolizmas yra nesutrikęs. Taip pat šių rodiklių kitimas leidžia diagnozuoti tokių ligų, kaip II tipo diabeto ar kraujotakos ir širdies ligų išsivystymo riziką.

Tyrimo dalyvių – aktyvių, sveikų žmonių – organizmai sugebėjo suvaldyti kraujo ir riebalų koncentraciją kraujyje, nors organizmui ir reikėjo šiek tiek daugiau pastangų.

Nustatyta, kad padidėjo hormonų išskyrimas kasoje ir žarnyne (įskaitant insuliną), kas padėjo organizmui sureguliuoti cukraus lygį. Taip pat pernelyg sotaus valgymo padidėjo širdies susitraukimų dažnis. Tai patvirtino, kad organizmui tokios situacijos suvaldymas kainavo daugiau pastangų.

Taip pat buvo stebėta, kaip tiriamieji jaučiasi po persivalgymo – buvo vertinamas jų sotumo jaustas, mieguistumas, noras dar užvalgyti tam tikro maisto.

Nors dažniausiai „erdvės“ desertui dažniausiai jaučiamės turį, šio tyrimo dalyviai, kirtę patogaus sotumo ribą, deserto jau nebelabai norėjo – net ir saldumynų, net ir po keturių valandų nuo valgymo. Taip pat nustatyta, kad suvalgius per daug maisto žmonės jautėsi mieguisti, mažiau energingi.

Kraujo rodikliai buvo matuojami iki keturių valandų nuo valgymo, siekiant nustatyti, kaip organizmai tvarkosi su persivalgymu. Jeigu kraujo tyrimai būtų vykdomi ilgiau – pavyzdžiui, 6 ar 8 valandas – galbūt būtų aptikta daugiau skirtumų, ypač žinant, kad riebalų koncentracija kraujyje išlieka pakilusi ilgesnį laiką, nei cukraus koncentracija.

Bet esminė šio tyrimo išvada – kad vienkartinis persivalgymas didelės žalos sveikatai nepadaro. Kita vertus, visa para persivalgymo jau palieka pėdsaką. Tad ateityje ketinama vykdyti kitus tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kaip organizmas susidoroja su kitu valgymu po persivalgymo.

Supratimas, kaip ekstremalaus persivalgymo atveju veikia organizmas, mokslininkams padeda suprasti, kokios sistemos sutrinka nuolat persivalgant. Sveiki žmonės gali kliautis savo organizmo gebėjimu padirbėti sunkiau, kai to reikia (padidinant insulino, žarnyno hormonų išskyrimą ir pulsą) siekiant išlaikyti metabolizmo kontrolę.

Bet kai kalorijų perteklius suvartojamas kiekvieno karto metu, pradeda vystytis metabolinis sindromas (aukšto kraujospūdžio, diabeto ir nutukimo derinys) ir organizmas praranda gebėjimą taip lengvai reaguoti į persivalgymo situacijas.

Prieš tyrimo pradžią mokslininkai prognozavo, kad organizmui bus sunku susitvarkyti su didžiuliu kalorijų pertekliumi. Tačiau rezultatai parodė, kad kūnas pasižymi milžinišku gebėjimu susitvarkyti su pavieniais persivalgymo atvejais, kruopščiai reguliuojant cukraus koncentraciją kraujyje ir kraujospūdį.

Istorijos eigoje žmonių organizmai prie tokių persivalgymo periodų, besikeičiančių su badmečiu, prisitaikė – šis tyrimas yra aiški evoliucinės adaptacijos iliustracija.

Tyrimui buvo atrinkti jauni, sveiki dalyviai, todėl mokslininkams dabar bus labai įdomu patikrinti, kaip tuos pačius eksperimentus atlaiko asmenys, turintys viršsvorio problemų ir tam tikrų ligų – pvz., II tipo diabeto – riziką.

Kartkartinis persivalgymas žmonėms gali būti normalus dalykas, nekeliantis didelės grėsmės sveikatai, tačiau svarbu pabrėžti, kad reguliarus valgymas daugiau nei mums reikia prie sveikatos tikrai neprisideda. Taip iš dalies yra dėl to, kad ilgą laiką vartojant kalorijų perteklių pradės augti kūno masė ir gali pradėti vystytis metabolinis sindromas.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Miestas

Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Skaityti toliau

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt