Connect with us

Naujienos

Pareigūnai toliau tikrino, kaip laikomasi KET

Avatar

Paskelbta

Yra atlikta daugybė tyrimų, kuriais buvo nustatinėjamas nuolatinio arba ilgalaikio perteklinio kalorijų vartojimo poveikis – rezultatas yra riebalinio sluoksnio augimas, endokrininės (hormonų) sistemos pakitimai, mūsų skeleto raumenų ir riebalinio audinio pakitimai.

Bet labai nedaug žinių turima apie tai, kaip mūsų biologinės sistemos susidoroja su tais vienkartiniais apsirijimo atvejais ir ar jų poveikis sveikatai yra ilgalaikis. Būtent šį klausimą ir nagrinėjo neseniai atlikto tyrimo autoriai.

Žmonės pasižymi neįtikėtinu gebėjimu persivalgyti tam tikrą laiko tarpą. Tarkime, Masajų genties atstovai, dalyvaujantys tradicinėje „tukinimosi“ šventėje Guru Vala, bando priaugti kaip įmanoma daugiau svorio valgydami kaip galima didesnius maisto kiekius. Tokiu būdu per du mėnesius, suvartojant vidutiniškai 8,7 tūkst. kilokalorijų per dieną, kai kurie masajai gali priaugti net 11 kilogramų. Tiek kalorijų daugiau nei tris kartus viršija daugumai suaugusių žmonių rekomenduojamą mitybos normą.

Nors tai yra kraštutinis pavyzdys, jis parodo, kad mūsų kūnai pasižymi gebėjimu persivalgyti. Kas nebūtinai yra gerai. Net 24 valandos perteklinio maisto vartojimo gali neigiamai paveikti sveikatą, įskaitant cukraus koncentracijos kraujyje padidėjimą.

Naujausio tyrimo autoriai – Bato universiteto (JK) mitybos ekspertai, doktorantai Aaronas Hengistas bei Robas Edinburgas, o taip pat vyresnysis mitybos, metabolizmo ir statistikos lektorius Jamesas Bettsas – norėjo suprasti, kokia yra riba, kiek žmogus gali valgyti jau peržengdamas sotumo jausmo ribas. Taip pat mokslininkams buvo įdomu, kaip šis persivalgymas paveikia organizmą – jie matavo, kaip persivalgymas paveikia metabolizmą valandomis po valgymo.

Dalyvauti tyrime buvo pakviesti 14 sveikų vyrų, kurių amžius buvo nuo 22 iki 37 metų. Vieno eksperimento metu jiems buvo pasiūlyta valgyti tiek picos, kiek jie nori – iki sotumo. Vidutiniškai buvo suvartota po 1500 kilokalorijų (beveik po pilną „didelę“ picą).

Kito eksperimento, kuris buvo vykdomas kitą dieną, metu tiriamųjų buvo paprašyta valgyti ne iki sotumo, o tiek, kiek telpa, kol jau nė kąsnio į burną įsidėti nebepajėgtų. Įdomu tai, kad tiriamieji sugebėjo suvartoti beveik dukart daugiau maisto – vidutiniškai arti 3000 kilokalorijų. Nors buvo tokių išskirtinių tiriamųjų, kurie sugebėjo susikimšti beveik dvi su puse „didelės“ picos (4800 kilokalorijų).

O toks rezultatas verčia daryti hipotezę, kad kuomet esame sotūs, iš tiesų esame prisipildę maisto tik iki pusės.

Nuo pat valgymo pradžios reguliariais intervalais keturias valandas buvo imamas tiriamųjų kraujas – taip buvo siekiama išsiaiškinti, kaip svyruoja cukraus koncentracija kraujyje. Stebėtina tai, kad suvalgius net dukart daugiau maisto nei įprastai norėtųsi, cukraus koncentracija ir riebalų koncentracija kraujyje padidėdavo tik truputį.

Gebėjimas išlaikyti šiuos svarbius biologinius rodiklius normos ribose rodo, kad metabolizmas yra nesutrikęs. Taip pat šių rodiklių kitimas leidžia diagnozuoti tokių ligų, kaip II tipo diabeto ar kraujotakos ir širdies ligų išsivystymo riziką.

Tyrimo dalyvių – aktyvių, sveikų žmonių – organizmai sugebėjo suvaldyti kraujo ir riebalų koncentraciją kraujyje, nors organizmui ir reikėjo šiek tiek daugiau pastangų.

Nustatyta, kad padidėjo hormonų išskyrimas kasoje ir žarnyne (įskaitant insuliną), kas padėjo organizmui sureguliuoti cukraus lygį. Taip pat pernelyg sotaus valgymo padidėjo širdies susitraukimų dažnis. Tai patvirtino, kad organizmui tokios situacijos suvaldymas kainavo daugiau pastangų.

Taip pat buvo stebėta, kaip tiriamieji jaučiasi po persivalgymo – buvo vertinamas jų sotumo jaustas, mieguistumas, noras dar užvalgyti tam tikro maisto.

Nors dažniausiai „erdvės“ desertui dažniausiai jaučiamės turį, šio tyrimo dalyviai, kirtę patogaus sotumo ribą, deserto jau nebelabai norėjo – net ir saldumynų, net ir po keturių valandų nuo valgymo. Taip pat nustatyta, kad suvalgius per daug maisto žmonės jautėsi mieguisti, mažiau energingi.

Kraujo rodikliai buvo matuojami iki keturių valandų nuo valgymo, siekiant nustatyti, kaip organizmai tvarkosi su persivalgymu. Jeigu kraujo tyrimai būtų vykdomi ilgiau – pavyzdžiui, 6 ar 8 valandas – galbūt būtų aptikta daugiau skirtumų, ypač žinant, kad riebalų koncentracija kraujyje išlieka pakilusi ilgesnį laiką, nei cukraus koncentracija.

Bet esminė šio tyrimo išvada – kad vienkartinis persivalgymas didelės žalos sveikatai nepadaro. Kita vertus, visa para persivalgymo jau palieka pėdsaką. Tad ateityje ketinama vykdyti kitus tyrimus, siekiant išsiaiškinti, kaip organizmas susidoroja su kitu valgymu po persivalgymo.

Supratimas, kaip ekstremalaus persivalgymo atveju veikia organizmas, mokslininkams padeda suprasti, kokios sistemos sutrinka nuolat persivalgant. Sveiki žmonės gali kliautis savo organizmo gebėjimu padirbėti sunkiau, kai to reikia (padidinant insulino, žarnyno hormonų išskyrimą ir pulsą) siekiant išlaikyti metabolizmo kontrolę.

Bet kai kalorijų perteklius suvartojamas kiekvieno karto metu, pradeda vystytis metabolinis sindromas (aukšto kraujospūdžio, diabeto ir nutukimo derinys) ir organizmas praranda gebėjimą taip lengvai reaguoti į persivalgymo situacijas.

Prieš tyrimo pradžią mokslininkai prognozavo, kad organizmui bus sunku susitvarkyti su didžiuliu kalorijų pertekliumi. Tačiau rezultatai parodė, kad kūnas pasižymi milžinišku gebėjimu susitvarkyti su pavieniais persivalgymo atvejais, kruopščiai reguliuojant cukraus koncentraciją kraujyje ir kraujospūdį.

Istorijos eigoje žmonių organizmai prie tokių persivalgymo periodų, besikeičiančių su badmečiu, prisitaikė – šis tyrimas yra aiški evoliucinės adaptacijos iliustracija.

Tyrimui buvo atrinkti jauni, sveiki dalyviai, todėl mokslininkams dabar bus labai įdomu patikrinti, kaip tuos pačius eksperimentus atlaiko asmenys, turintys viršsvorio problemų ir tam tikrų ligų – pvz., II tipo diabeto – riziką.

Kartkartinis persivalgymas žmonėms gali būti normalus dalykas, nekeliantis didelės grėsmės sveikatai, tačiau svarbu pabrėžti, kad reguliarus valgymas daugiau nei mums reikia prie sveikatos tikrai neprisideda. Taip iš dalies yra dėl to, kad ilgą laiką vartojant kalorijų perteklių pradės augti kūno masė ir gali pradėti vystytis metabolinis sindromas.

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt