Connect with us

Naujienos

Kaip turėti nepažeidžiamą imunitetą: tereikia atsikratyti 3 didžiausių priešų ir laikytis paprastų taisyklių

Avatar

Paskelbta

Sergančiųjų peršalimo ligomis jau daugėja, o imunitetas akimirksniu nepastiprėja. Ar ne per vėlu imtis veiksmų? Vaistininkas R. Blynas sako, kad rūpintis savimi niekada ne per vėlu.

„Rūpintis savimi ir savo imunitetu mes turėtume visada, visais metų laikais. Tik gal šaltuoju metų laiku daugiau susirūpiname, nes visi aplink ima sirgti, tad bijome ir nenorime taip pat susirgti“, – sakė R. Blynas.

Tačiau nuo ko reikėtų pradėti? Vaistininkas įvardijo pagrindines taisykles, kurių reikėtų laikytis norint imunitetą išlaikyti stiprų.

3 pagrindinės imuniteto stiprinimo taisyklės:

1. Įvairi, subalansuota mityba

Vaistininkas sako, kad visavertė mityba yra geros savijautos ir sveikatos pagrindas – tai turi didelę įtaką imunitetui.

Kasdien į savo racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau daržovių, nepamiršti valgyti uogų, vaisių. Mėsą reikėtų stengtis rinktis liesą, geriausia – baltą. R. Blynas pastebi, kad lietuviai mėsą valgo kasdien ir net kelis kartus per dieną, tačiau dietologai tą daryti pataria vos kelis kartus per savaitę, stengtis dažniau rinktis žuvį.

„Svarbiausia taisyklė kalbant apie mitybą – įvairovė“, – sako vaistininkas R. Blynas. Jei nepavyksta jos užtikrinti, tuomet galima į pagalbą pasitelkti maisto papildus.

Dėl papildomų maisto medžiagų aprūpinimo vaistininkas pataria pasikonsultuoti su specialistais – gydytoju ar vaistininku ir, jei reikia, naudoti tam tikrus maisto papildus, pavyzdžiui, žuvų taukus, vitaminą C, vitaminą D, vitaminus B, ežiuolę ir kt.

Vaistininkas prieš peršalimo ligų sezoną rekomenduoja 2–3 mėnesius pavartoti žuvų taukus, ypač retai besirenkantiems valgyti žuvį.

R. Blynas sako, kad Lietuvos gyventojams dėl trumpos ir ne visada saulėtos vasaros dažnai fiksuojamas gyvybiškai svarbaus vitamino D trūkumas.

„Nors ši vasara buvo pakankamai saulėta, tačiau vargu, ar visi efektyviai pasinaudojo saulės tiekiamu vitaminu D. Nepamirškime, kad kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, vyresniems, griežtai nerekomenduojama būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, tad net ir vasaros metu vitamino D jie gauna labai nedaug. Biuruose dirbantys žmonės didžiąją vasaros dalį praleidžia patalpose, todėl vitamino D gauna taip pat labai mažai. Tokiomis aplinkybėmis atsiranda vitamino D trūkumas“, – sako R. Blynas.

Nors daugumoje žuvų taukų papildomai yra įdėta ir vitamino D, visgi, sako vaistininkas, jei jaučiate nuovargio ar kitus simptomus, jo patariama, pasitarus su specialistu, vartoti papildomai.

„Nereikia tikėtis, kad pavartoję kelias savaites ar mėnesį mes užtikrinsime pakankamą vitamino D kiekį“, – akcentuoja R. Blynas ir priduria, kad svarbus imuniteto stiprinimo tęstinumas: patariama maisto papildo vartoti bent 2-3 mėnesius.

„Preparato veikimo sulauksime po mėnesio, bet net ir tada reikėtų tęsti“, – pataria vaistininkas.

2. Judėjimas

Bendraudamas su pacientais R. Blynas jau daugelį metų pastebi, kad žmonės vis daugiau dirba, užsisėdi ir neranda laiko judėjimui.

„Neturime užsisėdėti: nei prie darbų, nei automobilyje, nei namuose prie televizoriaus“, – akcentuoja R. Blynas.

– Žmogaus kūnas sukurtas judėti: mes turėtume kiekvieną dieną pasimankštinti, bent pasivaikščioti, pabūti gryname ore. Pagal galimybes ir sveikatos būklę galima grūdintis ar užsiimti kažkokia sportine veikla.“

Visgi vaistininkas akcentuoja sportuojant ir nepersistengti: per didelis krūvis organizmą gali nualinti.

3. Suderintas darbo ir poilsio režimas

Vaistininkas sako, kad ne mažiau svarbu – suderinti darbo ir poilsio režimą.

„Labai svarbu nepersidirbti ir, ypač po įtemptos dienos, gerai pailsėti. Po darbo neturėtume gulėti prie televizoriaus, o poilsis, geriausia, kad būtų aktyvus, – pataria vaistininkas. – Labai svarbu vakare pailsinti akis nuo ekranų, o mintis – nuo darbinių reikalų.

Aš savo pacientams dažnai sakau: jei grįžę iš darbo savo artimiesiems pasakojame apie darbą, vadinasi, mes vis dar dirbame. Reikia nustoti dirbti: uždarius darbo duris reikėtų sustoti ir pailsėti.“

Didžiausi imuniteto priešai:

Vaistininkas sako, kad reikia žinoti ne tik, kas padeda imunitetui, bet ir kas yra jo priešai ir juos stengtis eliminuoti.

1. Stresas

„Stresas tikrai silpnina imunitetą. Kai mes niekaip neatsikratome neigiamų minčių, neišsimiegame ar mažai miegame, nepailsime, patiriame ilgalaikį stresą, visas mūsų organizmas silpnėja, – sako vaistininkas.

– Būtent dėl to po darbo reikia gerai pailsėti, pakankamai miegoti. Pastebiu, kad po darbo mano pacientai jau galvoja, kas bus rytoj, ką reikės daryti, reikėtų stengtis mažiau nerimauti dėl kitos dienos.“

2. Žalingi įpročiai

Alkoholis, tabakas, žalinga gali būti ir netinkama mityba, sako R. Blynas.

„Organizmą taip pat silpnina per didelis badavimas, perdėtas noras sulieknėti, neįsiklausant į savo organizmą, – sako vaistininkas. – Imunitetui taip pat kenkia ir persivalgymas, per didelis kalorijų vartojimas. Tai irgi galima sieti su stresu, tad būtina išmokti jį valdyti.“

3. Nuovargis

Vaistininkas pastebi, kad daugelis įtampą patiriančių žmonių, patiria lėtinį nuovargį.

„Kai kurie, kad ir miega pakankamai, nepailsi, nes miegas būna neramus. Jei žmogui nepavyksta atsikratyti darbinių minčių, jos persekioja ir miegant, tad ir naktį nepailsima, – sako R. Blynas. – O imunitetui labai reikalingas poilsis, kokybiškas miegas.

Miegant atsistato visos mūsų gynybinės sistemos, atmintis ir pagerėja savijauta. Pabandykite naktį pamiegoti tik 4 valandas ir, kaip sakoma, jausitės kaip maišu trenktas, o jei tai kartojasi ilgesnį laiką, tai tapsite pavargęs tiesiog visada. Taip neturėtų būti.“

Nuovargis, ypač šaltuoju metu laiku, gali atsirasti ir dėl vitamino D trūkumo.

Nepersistenkite

Pasakodamas apie imuniteto stiprinimą, vaistininkas užsiminė, kad pacientai, norėdami sau gero, dažnai daro dideles klaidas. Viena iš jų: norėdami greito efekto, papildų vartoja daugiau nei reikia. „Negalvokite, jei išgersiu 3-5 kartus daugiau žuvų taukų ar vitamino C nei rekomenduojama, tai tiek pat turėsiu daugiau naudos. Taip tikrai nebus, o greičiau sau tik pakenksite“, – sako R. Blynas.

Nors visi žino, kad judėjimas stiprina organizmą ir sveikatą, visgi, vaistininkas pastebi, kad kai kurie jo pacientai tiek daug sportuoja, kad nualina organizmą ir dėl to suserga.

R. Blynas sako, kad organizmą naudinga stiprinti ir natūraliomis priemonėmis – medumi, citrina, imbieru, tačiau neretas pacientas pamiršta saiką ir norėdami greitos bei efektyvios naudos prisidaro sau žalos – pakyla cukraus kiekis kraujyje, padidėja rūgštingumas, pradeda skaudėti skrandį ir pan.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-84897/straipsnis/Kaip-tureti-nepazeidziama-imuniteta-tereikia-atsikratyti-3-didziausiu-priesu-ir-laikytis-paprastu-taisykliu?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt