Connect with us

Naujienos

Mokestiniuose ginčuose – spartesnė nagrinėjimo tvarka

Avatar

Paskelbta

2020 10 13

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad pacientai patys gali rinktis sveikatos priežiūros paslaugų tiekėją kitoje šalyje,  nepriklausomai nuo to, ar tai yra privati, ar viešoji įstaiga, susimokėti už paslaugas, o Lietuvoje – gauti kompensaciją. VLK pabrėžia, kad apdraustojo išlaidos kompensuojamos tik tokiu atveju, jei prieš išvykstant gydytis į užsienį Lietuvoje buvo gautas siuntimas iš sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK).

„Gydytojo siuntimas prieš važiuojant gydytis į Europos šalis yra privalomas. Šiam siuntimui galioja tie patys reikalavimai, kaip ir gydantis Lietuvoje: turi būti nurodyta jo išdavimo ir galiojimo laikas, ligos diagnozė, atliktų tyrimų, priskirtų šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto kompetencijai, rezultatai, informacija apie taikytą gydymą ir jo efektyvumą. Jeigu pacientas išvažiuoja gydytis svetur, neturėdamas gydytojo siuntimo,  grįžęs nebegali kreiptis į TLK dėl patirtų išlaidų kompensavimo“, – įspėja Šiaulių TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė.

Norėdamas gauti kompensaciją, apdraustasis arba jo atstovas, ne vėliau kaip per vienus metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, vaistų ir medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių išdavimo valstybėje, kurioje gydėsi, TLK pateikia: rašytinį prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą jo kopiją; medicinos dokumentus arba jų kopijas, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su TLK, gydytojo siuntimo kopiją; kompensuojamųjų vaistų, medicinos prietaisų ar medicinos pagalbos priemonių skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų ir receptų kopijas; jei apdraustajam kompensuojamieji vaistai ar medicinos pagalbos priemonės buvo išrašytos Lietuvoje – 3 formos receptų, pagal kuriuos gydymo valstybėje šie vaistai ar medicinos pagalbos priemonės buvo išduotos, kopijas;  finansinius dokumentus – sąskaitas faktūras, kasos čekius, kasos pajamų orderio kvitus ir kitus. 

Specialistai atkreipia dėmesį, kad kreipiantis kompensacijos labai svarbu turėti gydantis svetur naudotų vaistų receptų kopijas, nes jos reikalingos apskaičiuojant kompensaciją. Pavyzdžiui, Šiaulių TLK dažnai sulaukia šeimų prašymų kompensuoti už pagalbinio apvaisinimo procedūrą, kurios didelę dalį sudaro kompensuojamieji vaistai. „Jeigu šeimos nepristato receptų, negalime kompensuoti už vaistus, ir kompensuojamoji suma sumažėja beveik perpus. Be to, svarbu žinoti, kad kompensuojame tiek, kiek tokia pati paslauga kainuoja Lietuvoje, kompensuojame tik už tuos vaistus, kurie yra mūsų šalies kompensuojamųjų vaistų kainyne“, – paaiškina I. Kvedarienė. Pasak specialistės, ES šalyse medicinos paslaugos dažniausiai kainuoja gerokai brangiau, todėl PSDF biudžeto lėšomis kompensuojama tik dalis patirtų išlaidų.

Sprendimą dėl apdraustojo išlaidų kompensavimo priima TLK sudaryta tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo komisija.

Svarbu žinoti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis nekompensuojamos kelionės, apgyvendinimo, maitinimo, transportavimo išlaidos, taip pat paciento mokesčiai ir priemokos, sumokėtos sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui. 

Nekompensuojamos ir išlaidos už  paslaugas, kurios nėra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, sąrašus bei išlaidos vaistams, medicinos prietaisams ir medicinos pagalbos priemonėms, skirtiems ambulatoriniam gydymui, jeigu jie neįrašyti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus.

Informaciją apie tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarką Europos šalyse teikia tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionaliniai kontaktiniai centrai. Visų Europos Sąjungos šalių nacionalinių kontaktinių centrų informaciją Europos Komisija skelbia čia.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, praėjusiais metais  Lietuvos  gyventojai gydytis dažniausiai vyko į Latviją – gauti 67 prašymai kompensuoti toje šalyje patirtas išlaidas. Dėl medicinos paslaugų aktyviai keliauta į Lenkiją (27 prašymai), Vokietiją (26), Slovakiją (13). Kiek rečiau šalies gyventojai kreipėsi į Estijos medikus – gauti 8 prašymai atlyginti išlaidas, Švedijos – 4,  Jungtinės Karalystės – 3. Ligonių kasos taip pat gavo po 2 prašymus kompensuoti gydymosi išlaidas Austrijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, po 1 – Čekijoje, Liuksemburge ir Belgijoje.

Primename, kad, šiemet sausio 31 dieną Jungtinei Karalystei išstojus ir Europos Sąjungos, šioje valstybėje gautos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos nekompensuojamos.

VLK ir SAM Spaudos tarnybos informacija

 

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Centrinės valdžios deficitas per dešimt mėnesių – 2 993,7 mln. eurų

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Naujienos

Skatinant pažangias energetikos technologijas Lietuvoje kuriama vandenilio platforma

Avatar

Paskelbta

2020 11 30

Energetikos ministerija ir 19 organizacijų, tarp jų Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo ministerijos, verslo asociacijos bei didžiosios energetikos įmonės pasirašė susitarimą dėl vandenilio platformos Lietuvoje įkūrimo. Susitarimą pasirašiusios šalys sutarė bendradarbiauti kuriant ir plėtojant vandenilio technologijas, kurios taps ypač svarbios siekiant nacionalinių ir europinių energetikos ir klimato tikslų.

Vandenilis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, bus kritiškai svarbus iki 2050 m. siekiant Europos Sąjungai (ES) tapti klimatui neutralia ekonomika. ES Vandenilio strategijoje numatyta siekti integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius.

„Vandenilio technologijos yra vertinamos kaip tos, kurios iš esmės transformuos mūsų energetiką ir  padės žalinti pramonę ir transportą. Siekiant išnaudoti vandenilio galimybes Lietuvoje būtina sutelkti tiek investicinę ir teisinę aplinką, tiek rinkos galimybes, tiek mokslinį potencialą. Tam pirmiausia ir pasitelksime Lietuvos vandenilio platformą, kuri apjungia ministerijas, stipriausias verslo asociacijas ir energetikos rinkos lyderius. Mūsų tikslas – įgyvendinti inovatyvius projektus, parengti ilgalaikę vandenilio strategiją, konsoliduojant mūsų pajėgumus tinkamai atstovauti Lietuvos poziciją ES  ir taip pasiekti šių technologijų proveržį Lietuvoje“, – sako laikinai einantis pareigas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Susitarimą pasirašė ir Lietuvos vandenilio platformos nariais tapo Energetikos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Susisiekimo ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), energetikos įmonės – „EPSO-G“, „Ignitis grupė”, „Klaipėdos nafta“, „Amber Grid“,  „ORLEN Lietuva“, „Achema“, „SG dujos“, „Contrarian Ventures I“, asociacijos – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacija, Vandenilio energetikos asociacija, Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“, Lietuvos darbdavių konfederacija, taip pat Išmaniosios Energetikos skaitmeninių inovacijų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos jūrinis klasteris.

Vandenilio technologijų plėtra prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų įgyvendinimo, susijusių su įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimu, konkurencingumu ir energetiniu saugumu. Susitarime numatyta, kad identifikavus vandenilio panaudojimo energetikoje, pramonėje ir transporte skatinimo priemones ir tikslus, bus kuriama nacionalinė vandenilio strategija. Taip pat bus papildytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities (NEKS) veiksmų planas su švaraus vandenilio technologijomis susijusiomis priemonėmis.

Švaraus vandenilio technologijos apima vandenilio gamybą elektrolizės būdu iš atsinaujinančių energijos išteklių ir iš iškastinio kuro, sugaudant CO2.

Susitarime numatyta telkti šalies mokslo institucijas, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas plėtojant inovatyvias vandenilio technologijas, kurti švaraus vandenilio technologijų plėtros ir skatinimo programą.Taip pat bus kuriamos geresnės sąlygos vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, rinkos plėtrai tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.  

ES Vandenilio strategijoje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energijos gamybos ir pastatų sektorius. 2020–2024 m. Europos Komisija rems bent 6 GW galios elektrolizerių vandeniliui iš atsinaujinančiųjų išteklių gaminti įrengimą ES ir iki 1 mln. tonų vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminimą.

Pagal ES strategiją, 20252030 m. vandenilis turi tapti neatsiejama ES integruotos energetikos sistemos dalimi – turi būti įrengta iki 40 GW atsinaujinančių vandenilio elektrolizatorių ir pagaminama iki 10 mln. tonų švaraus vandenilio. Iki 2050 m. vandenilio technologijos turi tapti plačiai naudojamos pramonėje ir transporte. 

Energetikos ministerija, siekdama sudaryti sąlygas inovacijų projektų vykdymui, tarp kurių ir vandenilio integracijos projektai, jau žengė pirmuosius žingsnius.  Patvirtintas veiksmų planas dėl Lietuvos energetikos srities inovacijų ekosistemos sustiprinimo. Šiuo metu Seime svarstomas Alternatyvių degalų įstatymas, kuriame numatoma, kad 2030 m. biometano ir žaliojo vandenilio vartojimas palyginti su galutiniu transporto sektoriaus energijos suvartojimu pasiektų bent 5 proc.

Taip pat yra parengtas ir pateiktas derinti Gamtinių dujų kokybės reikalavimų pakeitimų projektas, kuris numato, kad vandenilis galės būti tiekiamas į gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas.

Lietuvos ateities ekonomikos DNR plane numatyta skirti 2 mln. eurų finansavimą tyrimams, susijusiems su vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, panaudojimu gamtinių dujų infrastruktūroje.

Energetikos ministerija kviečia ir kitų institucijų, įmonių ar asociacijų atstovus prisijungti prie šio susitarimo ir tapti vandenilio platformos dalimi. Daugiau informacijos apie platformą galime rasti šiuo adresu:   https://bit.ly/37iq0zi

 

Skaityti toliau

Rajonas

Projekt „Sport – to zdrowie” w Szkole Sportowej Samorządu Rejonu Wileńskiego

Avatar

Paskelbta

Od 3 października do 22 listopada b. r. w ramach projektu „Sport – to zdrowie” w soboty i niedziele trwały zajęcia wychowanków Szkoły Sportowej w różnych dziedzinach sportowych. Zajęcia odbyły się w formie zajęć dziennego pobytu, gdzie sportowcy trenowali, grały w gry sportowe i zwiedzały. W ramach projektu w Niemenczynie wzięło udział 21 sportowców, uprawiających, piłkę nożną, lekką atletykę i sporty zimowe z Gimnazjum im. Giedymina i im. K. Parczewskiego w Niemenczynie oraz Gimnazjum im. T. Konwickiego w Bujwidzach i Gimnazjum im. J. Słowackiego w Bezdanach. Pierwsza część projektu odbyła się bez zakłóceń, ale po wprowadzeniu kwarantanny zajęcia zostały wstrzymane tuż przed rozpoczęciem jesiennych wakacji i zostały wznowione na początku listopada.
Sportowcy trenowali na stadionie gimnazjum im. K. Parczewskiego w Niemenczynie, dróżkach leśnych przy biatlonowej strzelnicy, rowerami po lasach w okolicach Niemenczyna, jeździli na nartorolkach drogą Niemenczyn – Bujwidzie i rowerową ścieżką przy drodze Wilno – Niemenczyn. Podczas zajęć grali w różne gry sportowe, uczyli się jeździć na deskach balansowych z dwoma kółkami, co było wyzwaniem dla najmłodszych, ale prawie wszyscy z tym sprawili się. Podczas zgrupowania biatloniści przyszykowywali się do startów zimowych. W ostatnie dni odbyły się sprawdziany w biatlonowym trójboju w różnych kategoriach wiekowych, które przyniosły sporo dodatnich emocji. Młodzież rywalizowała w biegu, jeździe na nartorolkach, rowerami ze strzelaniem z broni pneumatycznej i palnej, wykonywali test na szybkość. Sportowcy za zajęcie 1-3 miejsca zostali nagrodzeni dyplomami, medalami i pucharami.
Zajęcia na świeżym powietrzu spodobały się dla młodzieży, chociaż warunki pogodowe nie zawsze były najlepsze, lecz postanowiliśmy jeszcze raz skorzystać z możliwości kontynuowania projektu w listopadzie i grudniu, robiąc akcent na weekendy z możliwością kilkudniowego wyjazdu trenować na nartach na śniegu.
Intensywnie potrenować niemożliwie byłoby bez finansowego wsparcia przez Samorząd Rejonu Wileńskiego projektu „Sport – to zdrowie”.
     
Dyrektor Szkoły SportowejSamorządu Rejonu WileńskiegoMarian Kaczanowski
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt