Connect with us

Naujienos

Daugiabučio namo kameros fiksuoja – dviratis nugvelbtas vidurnaktį

Avatar

Paskelbta

2020 10 14

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2021 metų valstybės biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas pažeidžiamiausiems, skolos ir išlaidų valdymui bei investicijoms į ateitį.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonomikos raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2021 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 3,3 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,8 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 3,3 proc., o nedarbo lygis sudarys 7,9 proc.

„Kaip ir žadėjome, parengėme saugų ateinančių metų biudžeto projektą. Jame atsižvelgėme į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei investicijas į ateitį. Vykdant priimtus įsipareigojimus, labai svarbu kartu tikslingai skatinti ekonomiką – tam reikalingos ilgalaikės investicijos, bei pristabdyti kitas išlaidas – tam, kad suvaldytume skolos augimą“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Po Vyriausybės pritarimo 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui. Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Didžiausias biudžeto augimas – ekonomikai ir socialinei apsaugai

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo (SODRA) biudžetą – 7 335 mln. eurų. Palyginus su 2020 metais, socialinei sričiai papildomai bus skiriama 783 mln. eurų. Taip pat ženkliai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3 578 mln. eurų. Lyginant su 2020 metais, tai net 1 053 mln. eurų daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. eurų, iš viso skiriant 3 064 mln. eurų. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2 732 mln. eurų, t. y. 396 mln. eurų daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti visuomenės apsaugai ir viešajai tvarkai 939 mln. eurų (13 mln. eurų papildomai, lyginant su 2020 metais) bei kultūrai ir religijai – 621 mln. eurų (26 mln. eurų daugiau nei 2020 metais). Gynybai biudžeto projekte numatyta skirti 1 117 mln. eurų (16 mln. eurų daugiau nei 2020 metais), aplinkos apsaugai – 417 mln. eurų (3 mln. eurų daugiau nei 2020 metais).

Didėja socialinės išmokos ir MMA

Lyginant su 2020 metais, kitąmet planuojama skirti 321 mln. eurų daugiau socialinėms išmokoms. „Vaiko pinigai“ didės 10 eurų, t. y. nuo 60 iki 70 eurų, o neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams – nuo 100 iki 110 eurų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. eurų.

Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės 27 eurais (nuo 377 iki 404 eurų), o turintiems būtinąjį stažą ji padidės 30 eurų (nuo 399 iki 429 eurų). Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. eurų.

Dirbantiesiems taip pat numatyta, kad jų minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ padidės 35 eurais (nuo 607 iki 642 eurų).

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti 2021 m. biudžeto projekte numatyta papildomai 27,5 mln.

Investicijos į ateitį

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 metų valstybės biudžete numatomos didelės investicijos – planuojama skirti 2 mlrd. eurų.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. eurų. Didžiausia dalį, t. y. 1,3 mlrd. eurų, planuojama, jog sudarys Europos Sąjungos lėšos, 29 mln. – eurų bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos.

Savivaldybių biudžetų pajamos augs

Lyginant su 2020 metais, artėjančiais metais numatoma, jog savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 276 mln. eurų (8,4 proc.). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos. Savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 53 mln. eurų.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Avatar

Paskelbta

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose. Vyriausybės sprendimas įsigalios sausio 21 d., taigi namuose mokytis sąlygų neturintys vaikai į mokyklas galės grįžti jau šią savaitę.
Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, šis Vyriausybės sprendimas ypač aktualus šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdymuisi namuose.
„Kiekvienos šeimos situacija yra skirtinga, susiduriama su skirtingomis problemomis. Valstybė ir savivaldybės privalo sudaryti visiems vaikams kuo geresnes sąlygas lygiavertiškai mokytis, nepalikti nuošaly“, – sako ministrė.
Sprendimus, kurie vaikai nuotoliniu būdu mokysis mokyklose ar kitose savivaldybės paskirtose įstaigose priims mokyklų vaiko gerovės komisijos. Vaikai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir toliau mokysis nuotoliniu būdu, tačiau tai darys būdami mokyklose ar vaikų dienos centruose ir gaudami jiems reikalingą pagalbą. Savivaldybių administracijos organizuos, kad vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų objektyvių priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas mokyklose ar kitose savivaldybių paskirtose įstaigose.
Savivaldybių administracijų švietimo padaliniai praėjusią savaitę jau buvo informuoti apie dalies vaikų sugrąžinimą į mokyklas, kur jie toliau mokysis nuotoliniu būdu.
Įstaigos, kuriose rinksis mokiniai, laikysis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinųjų sąlygų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau įtraukė šią pagalbos mokiniams priemonę į pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.
ŠMSM atliko bendrojo ugdymo mokyklų (išskyrus specialiųjų, suaugusiųjų, ligoninių, sanatorinių mokyklų paskirčių grupės įstaigas) mokinių apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos ir/ar gauna socialinę paramą.
Pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir/ar interneto ryšiu. Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Sostinėje pradedami ledo arenos projektavimo darbai

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Jotvingių gatvėje iškilsiančios ledo arenos architektūrinio projektavimo paslaugų. Ledo areną sostinei projektuos UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, o projekto valdytoja paskirta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

„Sporto infrastruktūros plėtra jau ne pirmus metus yra vienas Vilniaus prioritetų – mieste nuolat dygsta didesni ar mažesni sporto objektai, tačiau ledo arena bus iš tiesų išskirtinis projektas. Jau kurį laiką jautėme, kad sostinei trūksta žiemos sportui skirtų objektų. Nauji, šiuolaikiški ledo rūmai pirmiausia prisidės prie neformaliojo ugdymo galimybių spektro išplėtimo ir aukšto meistriškumo sportininkų tobulėjimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir prie ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir akmenslydžio populiarinimo šalyje“, – sakė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujininkų mikrorajone projektuojama arena talpins dvi ledo ritulio aikštes. Viena jų bus skirta ledo ritulio treniruotėms, kita bus pritaikyta ir dailiajam čiuožimui. Pastarosios prieigose planuojama įkurdinti žiūrovų tribūnas, tad joje sportininkai galės ne tik treniruotis, bet ir rengti varžybas. Arenoje taip pat bus numatyta erdvė akmenslydžio aikštelei bei apšilimo ir dailiojo čiuožimo choreografijos salėms.

Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas. Jotvingių g. 1 adresą turėsiančiame pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9500 kv. m ir talpinti vienu metu apie 100 sportininkų.

Konkursą laimėjusi ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ grupė turės parengti techninį statybos projektą. Įmonės taip pat rengs darbo projekte numatytas sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, interjero dalis, sukurs statinio informacinį modelį bei turės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konkurso laimėtojos įsipareigojo paslaugas suteikti per 270 darbo dienų su galimybe pratęsti terminus ne daugiau kaip 120 darbo dienų. Techninis statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2022 m.

Projektuotojai atliks ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šių paslaugų teikimas tęsis iki statybos darbų užbaigimo. Bendra pasirašytos sutarties vertė – 330 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Rajonas

Daugiau smulkiųjų ūkininkų gali tapti kompensacinio PVM priedo gavėjais

Avatar

Paskelbta

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d., daugiau ūkininkaujančių asmenų, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai, gali pateikti prašymą per Mano VMI tapti ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema. Pateikus tokį prašymą jie galės gauti 6 proc. kompensacinį priedą nuo parduotos žemės ūkio produkcijos ir suteiktų žemės ūkio paslaugų kainos. Kompensacinio PVM gavėjais Mokesčių inspekcijoje gali įsiregistruoti ūkininkai, kurių registruotas žemės plotas neviršija 20 hektarų, ūkininko ir jo partnerių atlygis už Lietuvoje vykdomą ekonominę veiklą per paskutinius 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eur.
Iki šiol teisę tapti kompensacinio PVM tarifo mokėtojais turėjo tik tie ūkininkai ar kiti žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys, kurių registruotas žemės plotas neviršijo 7 hektarų. Tačiau pasikeitus reikalavimams, lengvata galės pasinaudoti daugiau ūkininkų. Apie tai šių metų pradžioje informuota virš 18,3 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė informaciniai pranešimai Mano VMI.
Pasinaudoti PVM kompensaciniu priedu yra ne tik paprasta, bet ir naudinga smulkiems ūkiams. Gauto priedo ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, į biudžetą neturi mokėti, tačiau neturi teisės įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM traukti į PVM atskaitą. Primename, kad ūkininkai savo patiektos žemės ūkio produkcijos ir/ar paslaugų apskaitą gali savarankiškai ir nesudėtingai tvarkyti pagal nustatytas apskaitos taisykles laisvos formos žurnaluose ar kompiuterinėse laikmenose, kur turi būti nurodyta produkcijos ir / ar suteiktų paslaugų apskaitos forma.
Pažymėtina ir tai, kad įsigytų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių prekių vertė (išskyrus naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamas prekes) per praėjusius kalendorinius metus turi neviršyti 14 tūkst. Eur.
Kaip registruotis?
Fizinis asmuo, norintis įsiregistruoti ūkininku, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turi užpildyti formą REG815 ir ją pateikti VMI. Paprasčiausia tai padaryti prisijungus prie Mano VMI e. paslaugų erdvės.
www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Pridėtinės vertės mokestis > Specialios apmokestinimo PVM taisyklės > Kompensacinio PVM tarifo schemos taikymas ūkininkams (97-100 str.)
Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais gyventojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Aktualią asmeninę informaciją gyventojai gali sužinoti ir prisijungę prie Mano VMI – elektroniniu būdu gauti priminimus iš VMI apie mokėtinus mokesčius ir permokas, el. būdu mokesčių administratoriui teikti dokumentus ar juos gauti, įsigyti verslo liudijimą, jį pratęsti, o prireikus ir nutraukti ir kt. Primename, kad šiuo metu visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt