Connect with us

Naujienos

Nacionalinis kraujo centras kreipiasi į visuomenę: prašo aukoti kraujo

Avatar

Paskelbta

„Tai COVID‘ą sukūrė laboratorijoje“. Gal ir sukūrė. Nors visi įrodymai ir viruso genetinės medžiagos tyrimai rodo, jog mutavo jis savarankiškai ir tikrai kalčiausias yra tas nemokša šikšnosparnių virėjas. Bet kas iš to Jums ar man? Kokia jo kilmė bebūtų – jis yra, ir saugotis jo reikia kaip ir kitų virusų. Žmogus ir automobilį sukūrė, tai dabar ką, gatve per raudoną eiti?

„Taigi beveik niekas neserga, sloga ir pakosčiojimas – normali savijauta žiemą“. Nenormali, tik ne grėsminga. Nuo to tikrai nemirštama. Ir nesvarbu, koks virusas sukėlė tą slogą, ar adeno, ar corona, ar rino sinticinis, ar gripas. Svarbu, tų virusų neplatinti. Nes kažkam jie gali baigtis liūdniau nei sloga ir pakarščiavimu iki 37. Koks skirtumas, dėl kokio viruso Jūs pradėsite dūsti, alpti ir atsidursite ligoninėje: ar adeno, ar corona, ar gripo. Pavyzdžiui, vėjaraupiai – mažai ką begąsdinantis virusas, bet 1 iš 100 atsiduria ligoninėje, o 1 iš 1000 reanimacijoje.

„Kodėl nebūna besimptominio gripo?“ Būna, kodėl nebūna. Būna ir lengvesnių ir sunkesnių, ir gripo, ir kitų virusų formų. JAV buvo atliktas tyrimas – kas savaitę tyrė virš 200 žmonių dėl įvairių virusų ir lygino jų savijauta (žmonių, ne virusų). Net 55 procentai visos zarazos nešiotojų neturėjo jokių simptomų. O kai kurie virusai pasiekia net 70 procentų taikaus susigyvenimo su savo šeimininkais dažnį. Tad ir COVID‘as nieko labai neišsiskiria nuo kitų – irgi gali būti nešiojamas be simptomų.

„Kaip galima nešioti ir nesusirgti?“ O kaip galima mylėtis ir nepastoti? Netinkamos dienos, per mažas buožgalviukų kiekis, barjerinės apsaugos priemonės, pagaliau, ne tie patekimo vartai. Taip ir su infekcijomis. Mažesnį viruso kiekį sugeba neutralizuoti gleivinė. Sveikesnė gleivinė sugeba neutralizuoti didesnį kiekį. Kaukės ir švarios rankos praleidžia mažiau viruso vienetų iki gleivinių. Jaunesni ir lieknesni žmonės turi mažiau ACE2 receptorių, per kuriuos ir prasiveržia vidun koronavirusas, nei nutukę senjorai. Todėl ir gali nesirgti, bet turėti.

„O kaip aš galiu platinti, jei nekosėju ir nečiaudėju? Kam man sėdėti namuose?“ Nebūtina čiaudėti ir kosėti, kad platintum. Taip, atliekant minimus veiksmus lašeliai su desantininkais plinta toliau ir greičiau, bet tas tramplinas ne visada būtinas. Jūsų ką, niekada nebuvo apspjaudęs joks emocionalus pašnekovas? Jūs niekada nematėte „garo debesėlių“ kylančių iš sportuojančių šaltais rytais burnų? Jaučiat sklindantį nuo pašnekovo nemalonų burnos arba malonų ką tik išgerto dūminio viskio kvapą?

„Kodėl niekada nieko neizoliuodavo dėl gripo ir neieškojo po kokius kabakus sergantys švaistėsi?“ Izoliuodavo. Ištisomis mokyklomis, darželiais ir ligoninėmis, kaip ir dabar. Ir lankymus ribodavo, ir skiepytis siūlydavo. Tik prie gripo epidemijų mes jau buvome pripratę, tad ir kelti sąmokslo teorijų ar didelio nepasitenkinimo bangų nepavykdavo. O štai sergančiųjų gripu kelionių tikrai neatsekdavo dėl vienos labai paprastos priežasties – labai trumpas inkubacinis periodas: 1-2 dienos. Ir sergantis nespėdavo daug kur praeiti, ir kontaktų nespėji atsekti: kol atseki – jie jau būna susirgę. O štai tymų protrūkio metu kontaktų paieškos buvo organizuotos ir vykdomos, nes, kaip ir COVID-19, tymų inkubacinis periodas (2-3 savaitės) leisdavo tą padaryti. Bet apie tai sąmokslo teorijų platintojai neužsimena.

„Tai kodėl gripo taip nebijo, kaip COVID‘o?“. Bijo, kas Jums sakė, kad nebijo? Taip bijo, kad nuolat jį seka, stebi, dokumentuoja visus atvejus, tiria dėl mutacijų ir kuria vakcinas kitam sezonui. Nes kaip ir mutavęs į COVID-19 koronavirusas, gripas irgi mutuoja ir reikalauja nuolatinio stebėjimo. Ir diagnozuojamas jis taip pat: klinika, kontaktas su sergančiu ir tepinėlis iš nosies. Ir irgi izoliuojamas sergantysis. Ir reanimacijoje irgi su gripu paguli, ir kapinėse irgi. Tik trys momentai: gripui gydyti yra vaistai, gripui nustatyti yra patikimi ir greiti visų naudojami testai, gripui valdyti yra vakcinos. Kai turėsime tas priemones ir šitam naujam virusui – bus paprasčiau.

Tad nepasiduokime sąmokslo teorijoms. Virusai yra, buvo ir bus. Dabar nereikia bijoti antros bangos: mus jau užliejo ilgam, klausimas tik kaip greitai ir kokybiškai mes su tuo potvyniu susitvarkysime. Nesvarbu, kokie virusai puola – saugiai ir protingai reikia elgtis su visais. Didžioji dalis jų sukels slogytes ir trumpalaikius negalavimus, tačiau kažkam gali baigtis blogiau.

Tad paskiepijame nuo gripo kartu su visa šeima, paskiepijam savo tėvus nuo pneumokoko (jis pavojingiausias būtent senjorams), laikomės atstumo, vengiam didelių susibūrimų, plauname rankas, vėdiname patalpas, jei nepavyksta išvengti kontakto – dėvime kaukes, o pajutę simptomus liekame namuose ir susisiekiame su gydytoju. Ir nesvarbu, koks ten virusas. Taisyklės visada tos pačios.

Likite sveiki, neišgąsdinti ir saugūs.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

„Kalba Vilnius“ tinklalaidė: kova su COVID-19 Vilniuje

Avatar

Paskelbta

Kaip jaučiasi gydytojai per pandemiją? Kiek žmonių dirba su COVID testavimu Vilniuje? Kiek laisvų lovų, skirtų COVID ligoniams, šiuo metu yra sostinėje? Kada pasveiks Vilnius?

Visos šios temos ir dar daugiau – tiesiai iš keturių pašnekovų lūpų, kurie dabar savo visą darbinį laiką skiria kovai su COVID Vilniuje. Paklausykite naujo tinklalaidės „Kalba Vilnius“ epizodo:
Youtube:

Spotify: https://spoti.fi/3nQTScq.

Skaityti toliau

Miestas

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Avatar

Paskelbta

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Apie 62 proc. vilniečių jau atsėmė nemokamai vaistinėse dalijamas kalio jodido tabletes. Vilniaus savivaldybė jų dalijimą pratęs dar iki sausio 31 dienos. Jodo tabletės skirtos apsaugoti skydliaukę nuo galimo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tad jų nereiktų vartoti be reikalo, svarbu vadovautis kartu išduodamomis instrukcijomis.

Iki šiol tablečių neatsiėmę vilniečiai, arba iki 2021 m. naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kviečiami suskubti ir atsiimti prevenciškai dalijamus preparatus per sausį. Elektroniniai receptai išrašyti automatiškai, todėl į gydymo įstaigas eiti nereikia. Ir gruodžio mėnesį savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai jau gali atsiimti jodo tabletes vaistinėse.

Primename, kad tabletės dalijamos visiems Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kartu su kalio jodido tabletėmis gyventojai gauna vartojimo instrukciją lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.

Esant karantinui, kurio taisyklių reikia laikytis, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo kalio jodidą atsiimti vykstant į vaistinę kitų būtinųjų dalykų, planuojant apsilankymą, kad būtų išlaikyti saugumo reikalavimai.

Daugiau informacijos jodas.vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus parkų takai žiemą prižiūrimi kitaip nei miesto šaligatviai

Avatar

Paskelbta

Gražiausių miesto parkų – Vingio, Bernardinų sodo, Lukiškių ir Sapiegų – lankytojai turbūt jau atkreipė dėmesį, kad takai juose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka nei miesto šaligatviai.

Įprastai, esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai, leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo saugu vaikščioti taip kaip ir asfaltuota ar grunto danga. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais patogu ne tik vaikščioti, bet ir šliuožti slidėmis ar tempti rogutes.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs, tad jie pabarstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu tose vietose, kur arti nėra augmenijos. Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina, ir lygūs takai.

Vingio parke vienas 1,5 km takas skirtas tik slidininkams, kuris nevalomas, nebarstomas, o smarkiau sningant tik paspaudžiamas specialia technika, kad slidininkams būtų patogu čiuožti „eglute“.

Klasikinio čiuožimo slidžių trasos Vingio parke yra padarytos šalia takų ir miško teritorijoje. Tie, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvėryno pėsčiųjų tilto gali naudotis neužšąlančiu asfalto keliu ir taku.

Panašus takų priežiūros principas taikomas ir kituose miesto parkuose – Bernardinų, Lukiškių, Sapiegų. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos ar smėlio ir druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt