Connect with us

Naujienos

Paskutinis Lukašenkos šansas. Trys tolesnio Baltarusios krizės etapo variantai.

Avatar

Paskelbta

Prasidėjo kitas Baltarusios politinės krizės etapas. Aleksandras Lukašenka Minsko tardymo izoliatoriuje (TI) susitiko su 12 areštantų, tikino juos paraginti savo šalininkus užbaigti protestus gatvėse ir pereiti prie konstitucinės reformos rengimo.

Susitikimas TI – vienas iš daugybės ekscentriškų Lukašenkos poelgių krizės metu. Lig šiol jis skelbė išgelbėjęs Gardino sritį nuo prijungimo prie Lenkijos, RF premjerui demonstravo sukurpto pokalbio apie A. Navalno nunuodijimą šifruotę, apsivilkęs kombinezoną, pozavo su automatu prie prezidento rūmų Minske.

Jis šuoliuoja „zuikio kilpomis“, stengdamasis išsiveržti iš katastrofos, kurią sukūrė, surengęs nešvarius, neturinčius pasitikėjimo rinkimus ir panaudojęs smurtą prieš taikius protestuotojus rugpjūčio 10–13d.

Tikėtis, kad netikėtas atvažiavimas į TI iš jo pusės bus kaip nors nuosekliai pratęstas, negalima. Dabar jo tikslas – bet kokia kaina sumažinti gatvės protestų įkarštį, parodyti Maskvai: štai, prašėte Babariko, aš jį išlaisvinu, parodyti JAV: prašėte Škliarovo – jis laisvėje. Tuo pat metu jis stengiasi vizualiai simuliuoti „apskritą stalą su opozicija“, parodant Europos Sąjungai: norėjote dialogo su opozicija, štai, prašom. Jis taip pat nori parodyti ir baltarusiams, kad neva „visi pakviesti dalyvauti konstitucinėje reformoje“.

Norisi tikėtis, kad per šią savaitę bus išlaisvinta didžioji dalis represuotųjų. Tačiau negalima atmesti to, kad TI apsilankęs Lukašenko pamanys, kad PR efektas pasiektas, ir imsis ko nors kito. Juolab, kad kitą dieną, spalio 12 dieną, specialiosios paskirties daliniai Minsko gatvėse veikė kietai, naudojo ašarines dujas ir šviesines-garsines granatas. Buvo sulaikyta daugiau nei 600 žmonių.

Akivaizdu, kad Lukašenko stengiasi likviduoti masinius gatvių protestus iki spalio 25-osios, kai prasidės konstitucinė reforma, ir tuo pat metu į jos svarstymą kaip ir įtraukti dalį opozicijos. Toks jo planas ir kitokio jis neturi.

Tačiau išeiti iš krizės per konstitucinę reformą Lukašenkai nepavyks. Visų pirma todėl, kad ši reforma – kosmetinė. Ją būtų įmanoma atlikti „taikos metu“. Tačiau esant tokiam pasipriešinimui, reforma tik sukels antrą protestų bangą. Ir Lukašenko bandymas sušaukti Visaliaudinį susirinkimą, ir bandymas surengti referendumą žlugs. Tokioje atmosferoje neįmanoma legitimizuoti Konstitucijos pataisų. Lukašenko mano, kad baltarusiai „susinervino“ ir juos reikia nuraminti. Tačiau akivaizdu, kad tai ne šiaip „emocinis protestas“, o realus ir labai didelis pilietinis prabudimas, kuris sparčiai transformuoja socialines komunikacijas, kuria pilietinius tinklus ir, kaip jaučia daugelis, iš tiesų kuria „politinę naciją“.

Spalio 12 dieną ES patvirtino, kad išplės anksčiau priimtą personalinių sankcijų prieš aukštus veikėjus, tarp kurių ir A. Lukašenko, sąrašą. Svetlana Tichanovskaja spalio 13 dieną paskelbė savotišką ultimatumą, kviesdama visus spalio 26 dieną pradėti nacionalinį streiką, jei Lukašenko neįvykdys reikalavimų. Grubus Lukašenko planas – išlaisvinti dalį politinių kalinių, jei šie viešai atsisakytų palaikyti protestą – tarp sėdinčiųjų palaikymo nesulaukė. Baltarusios pilietinė platforma „Golos“ paskelbė, kad pradeda piliečių apklausą dėl Konstitucijos reformos – jos būtinybės ir turinio. Taip įvairios pasipriešinimo institucijos rengiasi ir pratęsti protestą, ir torpeduoti Lukašenko kosmetinės konstitucinės reformos planą. Tikėtis, kad protestai susilpnės dėl nuovargio ir rutinos – klaidinga. Lukašenko nesupranta, kaip giliai jis užkliudė ir įžeidė baltarusius.

Ilgai valdę autokratai, kilus politinei krizei, retai sutinka imtis protingų žingsnių. Tačiau kartais pasitaiko. Geriausias scenarijus – ne fiktyvus, o realus apskritas stalas, pakartotiniai sąžiningi rinkimai, kuriuose jis galėtų dalyvauti, su nauja CRK, su tarptautiniais stebėtojais. Akivaizdu, kad jis pralaimėtų. Tačiau gautų galimybę kampanijos metu mobilizuoti savo rinkėjus, sukurti partiją ir su ja patekti į parlamentą. Tai – geriausias iš įmanomų jo gyvenimo kelio tęsinių.

Abu likę variantai gerokai prastesni. Pirmasis: užlieti šalį mėnesiais prievartos, stimuliuojant konfliktą tarp gyventojų ir jėgos struktūrų – policijos, kariuomenės, specialiosios paskirties tarnybų – ir ilgam nugramzdinti į ekonominę stagnaciją. Antrasis: visa tai nuslopinti de fakto Kremliaus rankomis t. y. paaukojant Baltarusios suverenitetą.

Vaizdžiais tariant, po šios krizės Lukašenko valdžioje gali likti tik kaip zombis. Jis dabar kovoja, kad liktų „vaikštančiu numirėliu“, nes dabar jokios Baltarusios visuomenės dalies – net ir dabar jam lojalios ir tylinčios – paramos jis niekados nebesulauks. Vienintelis jo šansas likti „gyvam“ – atsiremti į tą lojalią tylią dalį realiais, atvirais rinkimais. Ir atlikti tai tiesiog dabar. Toks žingsnis jam būtų ne pralaimėjimas, o visai padorus kompromisas su pačia realybe.

republic.ru

http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/poziuris/S-85070/straipsnis/Paskutinis-Lukasenkos-sansas-Trys-tolesnio-Baltarusios-krizes-etapo-variantai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilnius kviečia išsaugoti šventines eglutes iki pavasario ir pasodinti Kalėdų mišką

Avatar

Paskelbta

Gyvas kalėdines eglutes namuose puošiantys vilniečiai šiemet kviečiami pasistengti jas išsaugoti iki pavasario ir pasodinti specialiai kuriamame Kalėdų miške. Vilniaus miesto savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet, ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdų šventei vis paaukojamų žaliaskarių.

Kalėdų miško kūrimui numatyta vieta – netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

„Tai gali tapti ir šeimos tradicija, ir edukacija vaikams, ir dovana miestui – kasmet vilniečiai nuperka tūkstančius vazoninių eglučių, kurių gyvavimas baigiasi po Naujųjų metų. Užduotis nėra lengva, bet rezultatas – Kalėdų miškas – atpirks pastangas, todėl kviečiu visus vilniečius pabandyti iki pavasario balkone ar lauke išsaugoti eglutę. O pavasarį ne tik pakviesime jas pasodinti, bet ir padėsime jums tai padaryti“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, net jei pavasario sulauks ir naujoje žemėje prigis viena iš penkių eglučių, tai jau bus didelis pasiekimas ir naujos miesto tradicijos formavimosi pradžia.

Savivaldybė taip pat pataria, kaip pasirūpinti, kad vazoninė eglutė arba kėnis sulauktų pavasario. Kol eglutė papuošta namuose, rekomenduojama ją nuolat laistyti. Eglutę nupuošus, būtina ją perkelti į atvirą balkoną arba lauką, ir jei nėra minusinės temperatūros – laistyti keletą kartų per mėnesį. Užėjus šalčiams, laistyti nereikia.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tikslią sodinimo datą Vilnius paskelbs šiame puslapyje: www.vilnius.lt/kaledumiskas.

Eglutę padės pasodinti Vilniaus parkų prižiūrėtojai.

Tiksli nuoroda į būsimą Kalėdų miško vietą Google žemėlapiuose.

Skaityti toliau

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt