Connect with us

Naujienos

Šiandien dėmesio centre – elektronikos atliekos

Avatar

Paskelbta

„Tai COVID‘ą sukūrė laboratorijoje“. Gal ir sukūrė. Nors visi įrodymai ir viruso genetinės medžiagos tyrimai rodo, jog mutavo jis savarankiškai ir tikrai kalčiausias yra tas nemokša šikšnosparnių virėjas. Bet kas iš to Jums ar man? Kokia jo kilmė bebūtų – jis yra, ir saugotis jo reikia kaip ir kitų virusų. Žmogus ir automobilį sukūrė, tai dabar ką, gatve per raudoną eiti?

„Taigi beveik niekas neserga, sloga ir pakosčiojimas – normali savijauta žiemą“. Nenormali, tik ne grėsminga. Nuo to tikrai nemirštama. Ir nesvarbu, koks virusas sukėlė tą slogą, ar adeno, ar corona, ar rino sinticinis, ar gripas. Svarbu, tų virusų neplatinti. Nes kažkam jie gali baigtis liūdniau nei sloga ir pakarščiavimu iki 37. Koks skirtumas, dėl kokio viruso Jūs pradėsite dūsti, alpti ir atsidursite ligoninėje: ar adeno, ar corona, ar gripo. Pavyzdžiui, vėjaraupiai – mažai ką begąsdinantis virusas, bet 1 iš 100 atsiduria ligoninėje, o 1 iš 1000 reanimacijoje.

„Kodėl nebūna besimptominio gripo?“ Būna, kodėl nebūna. Būna ir lengvesnių ir sunkesnių, ir gripo, ir kitų virusų formų. JAV buvo atliktas tyrimas – kas savaitę tyrė virš 200 žmonių dėl įvairių virusų ir lygino jų savijauta (žmonių, ne virusų). Net 55 procentai visos zarazos nešiotojų neturėjo jokių simptomų. O kai kurie virusai pasiekia net 70 procentų taikaus susigyvenimo su savo šeimininkais dažnį. Tad ir COVID‘as nieko labai neišsiskiria nuo kitų – irgi gali būti nešiojamas be simptomų.

„Kaip galima nešioti ir nesusirgti?“ O kaip galima mylėtis ir nepastoti? Netinkamos dienos, per mažas buožgalviukų kiekis, barjerinės apsaugos priemonės, pagaliau, ne tie patekimo vartai. Taip ir su infekcijomis. Mažesnį viruso kiekį sugeba neutralizuoti gleivinė. Sveikesnė gleivinė sugeba neutralizuoti didesnį kiekį. Kaukės ir švarios rankos praleidžia mažiau viruso vienetų iki gleivinių. Jaunesni ir lieknesni žmonės turi mažiau ACE2 receptorių, per kuriuos ir prasiveržia vidun koronavirusas, nei nutukę senjorai. Todėl ir gali nesirgti, bet turėti.

„O kaip aš galiu platinti, jei nekosėju ir nečiaudėju? Kam man sėdėti namuose?“ Nebūtina čiaudėti ir kosėti, kad platintum. Taip, atliekant minimus veiksmus lašeliai su desantininkais plinta toliau ir greičiau, bet tas tramplinas ne visada būtinas. Jūsų ką, niekada nebuvo apspjaudęs joks emocionalus pašnekovas? Jūs niekada nematėte „garo debesėlių“ kylančių iš sportuojančių šaltais rytais burnų? Jaučiat sklindantį nuo pašnekovo nemalonų burnos arba malonų ką tik išgerto dūminio viskio kvapą?

„Kodėl niekada nieko neizoliuodavo dėl gripo ir neieškojo po kokius kabakus sergantys švaistėsi?“ Izoliuodavo. Ištisomis mokyklomis, darželiais ir ligoninėmis, kaip ir dabar. Ir lankymus ribodavo, ir skiepytis siūlydavo. Tik prie gripo epidemijų mes jau buvome pripratę, tad ir kelti sąmokslo teorijų ar didelio nepasitenkinimo bangų nepavykdavo. O štai sergančiųjų gripu kelionių tikrai neatsekdavo dėl vienos labai paprastos priežasties – labai trumpas inkubacinis periodas: 1-2 dienos. Ir sergantis nespėdavo daug kur praeiti, ir kontaktų nespėji atsekti: kol atseki – jie jau būna susirgę. O štai tymų protrūkio metu kontaktų paieškos buvo organizuotos ir vykdomos, nes, kaip ir COVID-19, tymų inkubacinis periodas (2-3 savaitės) leisdavo tą padaryti. Bet apie tai sąmokslo teorijų platintojai neužsimena.

„Tai kodėl gripo taip nebijo, kaip COVID‘o?“. Bijo, kas Jums sakė, kad nebijo? Taip bijo, kad nuolat jį seka, stebi, dokumentuoja visus atvejus, tiria dėl mutacijų ir kuria vakcinas kitam sezonui. Nes kaip ir mutavęs į COVID-19 koronavirusas, gripas irgi mutuoja ir reikalauja nuolatinio stebėjimo. Ir diagnozuojamas jis taip pat: klinika, kontaktas su sergančiu ir tepinėlis iš nosies. Ir irgi izoliuojamas sergantysis. Ir reanimacijoje irgi su gripu paguli, ir kapinėse irgi. Tik trys momentai: gripui gydyti yra vaistai, gripui nustatyti yra patikimi ir greiti visų naudojami testai, gripui valdyti yra vakcinos. Kai turėsime tas priemones ir šitam naujam virusui – bus paprasčiau.

Tad nepasiduokime sąmokslo teorijoms. Virusai yra, buvo ir bus. Dabar nereikia bijoti antros bangos: mus jau užliejo ilgam, klausimas tik kaip greitai ir kokybiškai mes su tuo potvyniu susitvarkysime. Nesvarbu, kokie virusai puola – saugiai ir protingai reikia elgtis su visais. Didžioji dalis jų sukels slogytes ir trumpalaikius negalavimus, tačiau kažkam gali baigtis blogiau.

Tad paskiepijame nuo gripo kartu su visa šeima, paskiepijam savo tėvus nuo pneumokoko (jis pavojingiausias būtent senjorams), laikomės atstumo, vengiam didelių susibūrimų, plauname rankas, vėdiname patalpas, jei nepavyksta išvengti kontakto – dėvime kaukes, o pajutę simptomus liekame namuose ir susisiekiame su gydytoju. Ir nesvarbu, koks ten virusas. Taisyklės visada tos pačios.

Likite sveiki, neišgąsdinti ir saugūs.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Dėl karantino pratęsiamas traktorių techninės apžiūros galiojimo laikas

Avatar

Paskelbta

Primename, kad šalyje paskelbus karantiną, traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigė po 2020 m. lapkričio 4 d. ir traktoriams, kuriems techninė apžiūra pasibaigs iki kol šalyje bus atšauktas karantino režimas, techninės apžiūros galiojimo laikas pratęsiamas laikotarpiui, iki Lietuvoje galios karantino režimas ir 2 mėn. po jo.
Traktorių techninės apžiūros tvarka buvo papildyta 2020 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.
Galiojanti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų techninės apžiūros tvarkos suvestinė čia.
Raginame traktorių savininkus būti atsakingiems ir nevažinėti su netvarkingomis transporto priemonėmis.
Asociatyvi nuotr. pixabay.com

Skaityti toliau

Rajonas

Mieszkańcy Mickun, podnosząc flagę gminy przy swoim domu, zachęcają całą społeczność do naśladowania ich przykładu

Avatar

Paskelbta

Mieszkańcy miasteczka Mickuny rejonu wileńskiego cieszą się, mogąc przedstawić społeczeństwu zainicjowany przez siebie pomysł – podniesienie flagi gminy Mickuny w swoim miejscu zamieszkania, która po raz pierwszy została uroczyście wzniesiona 20 stycznia na ulicy Vilniaus w miasteczku Mickuny.
Według pomysłodawców, chęć przyczynienia się do stworzenia pozytywnego wizerunku gminy Mickuny pobudziła do wywieszenia flagi gminy na ulicy w miasteczku zamieszkania. „Jesteśmy dumni, że mieszkamy w tej pięknej miejscowości, chcielibyśmy, aby ludzie mieszkający, odwiedzający lub przejeżdżający przez miasteczko Mickuny, zobaczyli, że mamy naszą flagę, że kochamy nasze miasteczko. Mamy nadzieję, że nasz pomysł zachęci innych mieszkańców gminy do podniesienia flagi gminy na podwórku swego domu, a tym samym do wsparcia i kontynuacji tej pięknej inicjatywy” – są przekonani mieszkańcy gminy Mickuny z ulicy Vilniaus.
„Cieszę się i w imieniu wszystkich pracowników i mieszkańców gminy Mickuny jeszcze raz serdecznie dziękuję inicjatorom pomysłu. To wspaniały przykład jedności i wspólnoty” – cieszy się z aktywności mieszkańców gminy starosta Mickun Renata Mickiewicz.
Flaga gminy przedstawia herb Mickun, stworzony przez artystę Arvydasa Každailisa w 2013 roku. Herb Mickun został zatwierdzony przez Litewską Komisję Heraldyki 20 czerwca 2013 roku. Tworząc motywy herbu, zwrócono uwagę na dwie osobliwości tego terenu – piękną przyrodę, przepływającą przez Mickuny krętą Wilenkę oraz trzech znanych słuchaczy Uniwersytetu Wileńskiego (Augusta Ludwika Bécu, Juliusza Słowackiego i Stanisława Morawskiego), ówczesnych ludzi oświeconych, zasłużonych dla medycyny, edukacji i literatury. Przyroda tego terenu i wijąca się przez Mickuny Wilenka na herbie są przedstawione za pomocą głęboko falującego srebrnego (kolor wody) paska, który częściowo przedstawia pierwszą literę nazwy Mickun. Trzech luminarzy tego kraju symbolizują trzy złote, siedmiokątne gwiazdy. A błękit – to nie tylko kolor powietrza i nieba (czysta, piękna przyroda), ale także kolor mądrości.
Więcej o herbie miasteczka Mickuny: https://www.facebook.com/notes/144960940500262/

Foto Gmina Mickuny

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus „Grinda“ lietaus nuotekoms tvarkyti pasitelkė tvarios vandentvarkos principus

Avatar

Paskelbta

 

Baigusi judrios sostinės T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“ imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos principus.

Pastaraisiais metais intensyvėjančios vandeningos liūtys miesto planuotojams ir inžinerinę infrastruktūrą prižiūrinčioms įmonėms sukelia nemažą galvos skausmą. Urbanizuotoje šiaurinėje sostinės dalyje lietaus nuotekos surenkamos ir 2 x 1,8 m Geležinio Vilko gatvės magistraliniu kolektoriumi nevalytos nuteka į Neries upę. Augant kietųjų dangų plotui, šio kolektoriaus apkrovos vis didėja – jau dabar staigių vasaros liūčių metu juo teka iki 30 kub. m/s vandens srautas, surenkamas Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose. Ateityje prie šio kolektoriaus bus prijungta šiuo metu projektuojama Šiaurinė gatvė, tad tampa akivaizdu, kad kolektoriaus pajėgumų jau netrukus nepakaks.

Pasirinko pažangią alternatyvą

Šią problemą galima išspręsti keliais būdais, kiekvienas jų turi savo privalumų. Pavyzdžiui, galima padidinti esamo kolektoriaus pralaidumą šalia nutiesiant papildomą vamzdyno liniją. Tačiau šis būdas itin brangus ir neefektyvus: didelio pajėgumo infrastruktūros įrengimo kaštai aukšti, o pilna apimtimi ji būtų naudojama tik 3–4 kartus per metus – vasaros liūčių metu. Alternatyva – lietaus nuotekas galima kaupti infiltracinėse talpose bei kaupyklose ir leisti susigerti į gruntą ar reguliuojamu srautu išleisti į esamą kolektorių.

„Grinda“ pasirinko pažangų ir tvarų lietaus nuotekų tvarkymo būdą – dalį srauto nukreipti į akumuliacinį tvenkinį. Į jį patektų jau išvalytas vanduo, o pats tvenkinys ir jo prieigos būtų pritaikytas gyventojų poilsiui. Toks būdas atitinka tvaraus urbanizmo (angl. Sustainable Urbanism) kryptį ir teikia daugialypę naudą.

Vizualizacija

Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinius vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis (vietos ekosistemos stabilumo rodiklis), teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo. Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos, o sutvarkytos lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka ne tik prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo, bet ir tampa erdve, kurioje žmonės gali poilsiauti.

Tvarios vandentvarkos privalumai

  • Liūčių vandenį sulaikant ir pamažu suleidžiant į gruntą, o ne akimirksniu nutekinant į paviršinio vandens telkinius, palaikomas požeminio vandens lygis.
  • Urbanizuotos miesto teritorijos apsaugomos nuo užtvindymo.
  • Lietaus vandens valymas apsaugo požeminius ir paviršinius vandenis nuo taršos.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos ir jų aplinka prisideda prie bioįvairovės puoselėjimo.
  • Atviros lietaus vandens kaupyklos tampa rekreacijai pritaikyta erdve.

Vamzdynai tiesiami ir požeminiu būdu

Ukmergės ir Šiaurinės gatvių sankryžoje numatoma įrengti paskirstymo kamerą, iš kurios apie 9 m3/s paviršinių nuotekų srautas nauju vamzdynu bus nukreiptas į formuojamą kaupyklą tarp Ozo ir Miglos g. Toks sprendimas padės sureguliuoti vandens srautus, beveik trečdaliu sumažindamas Geležinio Vilko g. kolektoriui tenkančias maksimalias apkrovas. Iš kaupyklos tvenkinio vanduo nedideliu debitu nauja jungtimi bus išleidžiamas į šiuo metu jau rekonstruotą T. Narbuto g. kolektorių – taip įgyvendinant Šeškinės–Geležinio Vilko lietaus nuotekų tinklų rekonstrukciją elegantiškai susisies šiedu itin svarbūs Vilniaus miesto inžinerinės infrastruktūros projektai.

Statybos darbai apims:

  • Apie 1,8 km DN 2250 mm paviršinių nuotekų tinklų įrengimą nuo Šiaurinės ir Ukmergės g. sankryžos iki valyklos Ozo g
  • Apie 3 kub. m/s našumo paviršinių nuotekų valyklos statybą.
  • Apie 20.000 kub. m talpos kaupyklos, pritaikytos rekreacijai, statybą.
  • Apie 1,3 km DN 1000 mm paviršinių nuotekų tinklo įrengimą Žvėryne ir prijungimą prie 2020 m. rekonstruoto T. Narbuto g. kolektoriaus.
  • Bendras projekto metu įrengiamų įvairaus skersmens vamzdynų ilgis – 3.162 m.

Šeškinės–Geležinio Vilko baseino paviršinių nuotekų rekonstrukcijos projektas kuriamas pasitelkiant skaitmeninės statybos (BIM) priemones. Numatoma darbų vertė – 16,7 mln. Eur.

Nuo paskirstymo kameros Ukmergės g. projektuojamas armuoto stiklo pluošto vamzdynas iki Ozo g., o nuo Ozo g. – iki valyklos bei kaupyklos. Siekiant kuo mažiau pažeisti esamas dangas ir kuo mažiau apriboti eismą intensyviose Ukmergės ir Ozo g., tinklai bus klojami uždaru mikrotuneliavimo, t. y. požeminio kasimo, būdu. Žaliosiose šių gatvių zonose būtų įrengiamos iki 18 m gylio darbo ir priėmimo duobės.

„Patirtis, įgyta atliekant T. Narbuto–Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų rekonstrukciją, suteikė postūmį įgyvendinti kitus svarbius miesto infrastruktūros tvarkymo darbus“, – sako Kęstutis Vaicekiūtis, UAB „Grinda“ direktorius.

Atitinka šiuolaikiškus reikalavimus

„Džiaugiamės „Grinda“, kurie mato platesnį vaizdą įrengiant naujas miestui gyvybiškai svarbias komunikacijas. Tokiu būdu atsiranda ne tik vandens nuotekų tinklai, pritaikyti prie dabartinio miesto poreikių ir leidžiantys geriau išgyventi vasaros liūtis, bet ir ežeriukas, viešoji erdvė, skirta pasivaikščiojimui ir rekreacijai“, – teigia Povilas Poderskis, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti Šeškinės seniūnijoje tarp Ozo ir Miglos g. Pagrindinė statomos talpyklos funkcija yra sukaupti lietaus vandenį ir pamažu jį išleisti. Kaupykla bus suformuota iš esamo grunto, ji talpins 20.000 m3 vandens. Smarkios liūties ir didžiausio debito (9 m3/s) atveju tvenkinys prisipildys per 37 min., o perteklinis vanduo ištekės per 5 val. 30 min. 1 m3/s debitu. Kaupyklos priekrantėje vandens augalai skaidys likutinius naftos produktų ir kitus teršalus, jie kartu su šlaituose kuriamomis žolių ir krūmų bendrijomis formuos vandens telkinio ekosistemą.

„Paviršinių nuotekų kaupyklą numatoma įrengti derinant jos pagrindinę funkciją su estetika. Čia planuojama sutvarkyti aplinką, išplėtoti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūrą, įrengti vaikų žaidimo aikštelių, suoliukų. Siekiame, kad naujojoje erdvėje būtų malonu laiką leisti ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir jaunoms šeimoms su vaikais, todėl tvenkinio prieigos suprojektuotos pagal aplinkos, patogios visiems, principus“, – sako K. Vaicekiūtis.

Pažangiausių pasaulio miestų patirtis

Tvenkinio prieigos ilgą laiką nebuvo tvarkomos, todėl apaugo menkaverčiais želdiniais ir piktžolėmis. Iki teritorijos sudėtinga prieiti, tad dalis vilniečių apie ją net nežino. Vykdant projektą sklypas bus sutvarkytas ir pritaikytas rekreacijai. Bus suremontuotas esamas pėsčiųjų ir dviratininkų takas nuo Ozo iki Miglos g., į naują vietą bus perkelta ir atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė. Saugumui užtikrinti numatoma tvenkinį aptverti, įrengti specialią apžvalgos aikštelę.

Tokios paviršinio vandens kaupyklos pradėtos statyti daugelyje pažangių pasaulio miestų, supratus, kad nenaudinga skubėti nutekinti lietaus ar sniego tirpsmo vandens į didesnius vandens telkinius: Miestuose mažėja vandens, reikalingo augalijai ir kraštovaizdžiui, bet itin daugėja nelaidžių paviršių, nuo kurių vanduo greitai nuteka vamzdynais, kolektoriais ir kanalais. Didėjant momentiniam kritulių kiekiui, kolektorių pralaidumas tampa nepakankamas, užliejamos užstatytos miestų teritorijos.

Nors kai kuriose užsienio šalyse tokios kaupyklos yra gana paplitusi su lietaus vandentvarka susijusi praktika, pamažu ji skinasi kelią ir Lietuvoje. Vilniuje tai puikiai iliustruoja Ozo parko (V. Gerulaičio, J. Ralio, K. Ulvydo g.) tvenkiniai, į kuriuos subėga kritulių nuotekos nuo aplinkinių pastatų stogų. Be to, ši teritorija yra pritaikyta ir poilsiui.

Kitas pavyzdys – būsimasis Vilniaus japoniškasis sodas Geležinio Vilko–Linkmenų g. prieigose, kur į tvenkinį subėga kritulių nuotekos. Artimiausiu metu Vilniaus miesto administracija numato šią aplinką sutvarkyti sukurdama jaukią ir funkcionalią erdvę.

Kvietimas dalyvauti konkurse

Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Grinda“ skelbia naują tarptautinį konkursą: ieškomas aukštos kompetencijos rangovas, su kuriuo suvienijus jėgas Vilniaus mieste bus įgyvendintas reikšmingas paviršinių nuotekų tinklų projektas. Rangovai, ketinantys dalyvauti konkurse, kviečiami sekti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVPIS).

„Projekto kokybė turi būti užtikrinama ir valdoma jau projekto inicijavimo etape, nes tai paveiks projekto užbaigimo kokybę, t. y. projekto sukuriamus rezultatus, jų naudojimą, projekto tvarumą ir poveikį. Ieškome patikimo partnerio ir tikime, kad tokį rasime“, – sako „Grindos“ direktorius.

Šeškinės–Geležinio Vilko g. lietaus nuotekynės rekonstrukcija yra regioninės svarbos projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“, finansuojamo ES sanglaudos fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Grinda“ lėšomis, dalis. Jo įgyvendinimą administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt