Connect with us

Naujienos

Apie poveikio aplinkai vertinimą – plačiajai visuomenei

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ar suinteresuotomis grupėmis, periodiškai organizuoja susitikimus ir su žvejybos sektoriaus atstovais. Susitikimai vykdomi siekiant įtraukti juos į teisėkūros procesus, dalytis nuomonėmis bei pasiūlymais ir bendradarbiauti ieškant geriausių problemų sprendimo būdų.

Toks bendravimas, ypač, kai žvejybos sektorius susiduria su iššūkiais, leido pasiekti susitarimą tarp žvejų ir pirmą kartą perskirstyti žvejybos kvotas.

Mažėjant kvotoms Baltijos jūroje, žvejai jau rugpjūtį buvo informuoti apie maksimalų kvotų Baltijos jūros priekrantėje išnaudojimą. Buvo nustatyta, jog lašišų ir strimelių sugavimai pasiekė beveik visą 2020 metams priekrantės žvejams skirtos lašišų ir strimelių kvotos panaudojimą.

Anksčiau, pasibaigus kvotai, žvejyba buvo stabdoma ir žvejai negalėdavo toliau žvejoti, tad ŽŪM, įsiklausiusi į žvejų pasiūlymus, nusprendė inicijuoti kvotų perskirstymą – tam reikėjo daugiau nei pusės žvejų sutikimo. Žuvininkystės tarnybai gavus 60 proc. priekrantėje žvejojančių ūkio subjektų sutikimus, buvo apsikeista kvotomis tarp priekrantės ir Baltijos jūros žvejybos įmonių. Priekrantei buvo pervesta 44 vnt. lašišų kvota, o Baltijos jūroje žvejojančioms įmonėms – 1,432 t menkių kvota.

,,Manau, kad tai yra geras valstybės institucijų ir žvejų bendradarbiavimo pavyzdys ieškant visiems žvejams palankių sprendimų. Žvejų sutelkimas bendram tikslui, bendradarbiavimas tarp Baltijos ir priekrantės žvejų yra naudingas ir jų tarpusavio santykiams. Socialiniai partneriai žvejai –  tiek priekrantės, tiek Kuršių marių, Baltijos jūros ar tarptautinių vandenų – yra vienodai svarbūs”, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Iššūkiai ir jų sprendimo būdai

Anot ministro A. Palionio, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių žvejybos sektorius, šiandien susiduria su dideliais iššūkiais. Jų buvo ir yra nemažai – ir ženkliai sumažėję Atlantinių menkių ištekliai, ir šiandienos aktualijų neatitinkantys teisės aktai, ir Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos lėšų panaudojimo sparta, ir tvenkinių akvakultūros įmones paveikusi hidrologinė sausra, ir COVID-19 pandemijos pasekmės.

Pandemija daugiau ar mažiau palietė visus sektorius, ne išimtis ir akvakultūra. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio smarkiai sumažėjo produkcijos paklausa. Užsidarius prekybos vietoms, restoranams ir viešbučiams, rinkoms, labai sumažėjo kainos ir prekybos apimtys, sutriko eksportas, tad akvakultūros sektoriaus įmonės patyrė nemenkų nuostolių.

Siekdama sumažinti neigiamas COVID-19 pandemijos pasekmes Lietuvos akvakultūros sektoriui, ministerija įgyvendina naują Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo priemonės „Visuomenės sveikatai skirtos priemonės“ veiklos sritį „COVID-19 protrūkio neigiamo poveikio akvakultūrai mažinimas“. Priemonei skirta apie 1,6 mln. Eur. Remiamas akvakultūros įmonių  dėl COVID-19 protrūkio negautų pajamų kompensavimas. Ši itin reikalinga pagalba padės užtikrinti akvakultūros produktų gamintojų stabilumą ir veiklos tęstinumą.

Aktyviai ieškoma ir kitų problemų sprendimo būdų, padėsiančių akvakultūros ir žvejybos sektoriui. Šio sektoriaus  problemoms išgryninti sudaryta žemės ūkio ministro A. Palionio darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvauja mokslininkai,  socialiniai partneriai žvejai, akvakultūros puoselėtojai, atsakingi žemės ūkio ministerijos ir susijusių įstaigų vadovai, sektoriaus specialistai. Konstatuota, kad viena svarbiausių užduočių – peržiūrėti ir sutvarkyti teisinę bazę. Pasirodo, jog su žuvininkyste susijusių ir iki šiol galiojančių teisės aktų yra 360, kurių dauguma jau neatitinka šių dienų aktualijų.  Ministerijos iniciatyva jau parengti  Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, kurie bus svarstomi Seime dar šias metais. Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti sklandų žuvininkystės kontrolės sistemos veikimą, sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybes skiriant teises į žvejybos kvotą vidaus vandenyse ir sudaryti sąlygas žvejams efektyviau jomis pasinaudoti.

Reikalinga ilgalaikė strategija

„Ne paslaptis, kad skirtingi interesai niekada nepadėdavo užmegzti su žvejais konstruktyvaus dialogo, tačiau džiaugiuosi matydamas pokyčius – ministerijos iniciatyva pavyko pasiekti susitarimą dėl kvotų perskirstymo, juda ir kiti šio sektoriaus klausimai. Lietuva, būdama jūrine valstybe, taip pat turėdama galybę vidaus vandenų,  turi puikias galimybes auginti išteklius ir kurti pridėtinę vertę vartotojui ir valstybei, tačiau pirmiausia turime visi kartu – valdžios institucijos, mokslo atstovai, žvejai, akvakultūros puoselėtojai – susitarti, kuria kryptim eisime ateinančius dešimtmečius“, – teigia žemės ūkio ministras.

Žuvininkystės sektoriui, anot ministro, reikalinga ilgalaikė žuvininkystės politika ir strategija, paremta pridėtinės vertės kūrimu Lietuvai, puoselėjanti tvarų akvakultūros sektorių. Turint strategiją bus lengviau numatyti gaires ir finansavimo kryptis.

„Konkurencingos akvakultūros skatinimas – didelės apimties uždarų (recirkuliacinių) akvakultūros sistemų diegimas turėtų tapti prioritetu. Konkurencingi rinkos dalyviai, šviežios, vietoje užaugintos žuvies tiekimas, akvakultūros produktų perdirbimas, trumposios maisto tiekimo grandinės – tai akvakultūros sritys, kurios galėtų atnešti maksimalią pridėtinę vertę Lietuvai“, – sako ministras A. Palionis.

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

„Kalba Vilnius“ tinklalaidė: kova su COVID-19 Vilniuje

Avatar

Paskelbta

Kaip jaučiasi gydytojai per pandemiją? Kiek žmonių dirba su COVID testavimu Vilniuje? Kiek laisvų lovų, skirtų COVID ligoniams, šiuo metu yra sostinėje? Kada pasveiks Vilnius?

Visos šios temos ir dar daugiau – tiesiai iš keturių pašnekovų lūpų, kurie dabar savo visą darbinį laiką skiria kovai su COVID Vilniuje. Paklausykite naujo tinklalaidės „Kalba Vilnius“ epizodo:
Youtube:

Spotify: https://spoti.fi/3nQTScq.

Skaityti toliau

Miestas

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Avatar

Paskelbta

Kalio jodido tablečių dalijimas vilniečiams pratęstas iki sausio 31 d.

Apie 62 proc. vilniečių jau atsėmė nemokamai vaistinėse dalijamas kalio jodido tabletes. Vilniaus savivaldybė jų dalijimą pratęs dar iki sausio 31 dienos. Jodo tabletės skirtos apsaugoti skydliaukę nuo galimo žalingo radioaktyviojo jodo poveikio, tad jų nereiktų vartoti be reikalo, svarbu vadovautis kartu išduodamomis instrukcijomis.

Iki šiol tablečių neatsiėmę vilniečiai, arba iki 2021 m. naujai deklaravę savo gyvenamąją vietą sostinėje, kviečiami suskubti ir atsiimti prevenciškai dalijamus preparatus per sausį. Elektroniniai receptai išrašyti automatiškai, todėl į gydymo įstaigas eiti nereikia. Ir gruodžio mėnesį savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę gyventojai jau gali atsiimti jodo tabletes vaistinėse.

Primename, kad tabletės dalijamos visiems Vilniaus mieste gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, pateikusiems asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kartu su kalio jodido tabletėmis gyventojai gauna vartojimo instrukciją lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.

Esant karantinui, kurio taisyklių reikia laikytis, Vilniaus miesto savivaldybė siūlo kalio jodidą atsiimti vykstant į vaistinę kitų būtinųjų dalykų, planuojant apsilankymą, kad būtų išlaikyti saugumo reikalavimai.

Daugiau informacijos jodas.vilnius.lt

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus parkų takai žiemą prižiūrimi kitaip nei miesto šaligatviai

Avatar

Paskelbta

Gražiausių miesto parkų – Vingio, Bernardinų sodo, Lukiškių ir Sapiegų – lankytojai turbūt jau atkreipė dėmesį, kad takai juose žiemos laikotarpiu prižiūrimi kitokia tvarka nei miesto šaligatviai.

Įprastai, esant nedideliam snygiui ir minusinei temperatūrai, leidžiama ant takų iškritusį sniegą sutrypti. Susiformuoja kietas sniego dangos paviršius, kuriuo saugu vaikščioti taip kaip ir asfaltuota ar grunto danga. Sningant smarkiau takai valomi, bet nebarstomi, jeigu yra minusinė temperatūra. Tokiais takais patogu ne tik vaikščioti, bet ir šliuožti slidėmis ar tempti rogutes.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kai temperatūra tampa pliusinė, sniegas tirpsta, tokie takai darosi slidūs, tad jie pabarstomi smėliu ar smėlio ir druskos mišiniu tose vietose, kur arti nėra augmenijos. Pirmiausiai barstomos slidžios įkalnės, o kur būtina, ir lygūs takai.

Vingio parke vienas 1,5 km takas skirtas tik slidininkams, kuris nevalomas, nebarstomas, o smarkiau sningant tik paspaudžiamas specialia technika, kad slidininkams būtų patogu čiuožti „eglute“.

Klasikinio čiuožimo slidžių trasos Vingio parke yra padarytos šalia takų ir miško teritorijoje. Tie, kurie nori bėgioti ar vaikščioti stabiliau, nuo Geležinio Vilko gatvės iki Žvėryno pėsčiųjų tilto gali naudotis neužšąlančiu asfalto keliu ir taku.

Panašus takų priežiūros principas taikomas ir kituose miesto parkuose – Bernardinų, Lukiškių, Sapiegų. Takai šiuose parkuose nebarstomi druskos ar smėlio ir druskos mišiniu, kad nebūtų pakenkta parko medžiams ir kitiems augalams. Priklausomai nuo sniego intensyvumo takai valomi, slidžios vietos gali būti pabarstomos smėliu ar specialia smulkia skalda.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt