Connect with us

Naujienos

Kaišiadorių rajono gyventojoms už nelegalias cigaretes gresia baudos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų

Avatar

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ar suinteresuotomis grupėmis, periodiškai organizuoja susitikimus ir su žvejybos sektoriaus atstovais. Susitikimai vykdomi siekiant įtraukti juos į teisėkūros procesus, dalytis nuomonėmis bei pasiūlymais ir bendradarbiauti ieškant geriausių problemų sprendimo būdų.

Toks bendravimas, ypač, kai žvejybos sektorius susiduria su iššūkiais, leido pasiekti susitarimą tarp žvejų ir pirmą kartą perskirstyti žvejybos kvotas.

Mažėjant kvotoms Baltijos jūroje, žvejai jau rugpjūtį buvo informuoti apie maksimalų kvotų Baltijos jūros priekrantėje išnaudojimą. Buvo nustatyta, jog lašišų ir strimelių sugavimai pasiekė beveik visą 2020 metams priekrantės žvejams skirtos lašišų ir strimelių kvotos panaudojimą.

Anksčiau, pasibaigus kvotai, žvejyba buvo stabdoma ir žvejai negalėdavo toliau žvejoti, tad ŽŪM, įsiklausiusi į žvejų pasiūlymus, nusprendė inicijuoti kvotų perskirstymą – tam reikėjo daugiau nei pusės žvejų sutikimo. Žuvininkystės tarnybai gavus 60 proc. priekrantėje žvejojančių ūkio subjektų sutikimus, buvo apsikeista kvotomis tarp priekrantės ir Baltijos jūros žvejybos įmonių. Priekrantei buvo pervesta 44 vnt. lašišų kvota, o Baltijos jūroje žvejojančioms įmonėms – 1,432 t menkių kvota.

,,Manau, kad tai yra geras valstybės institucijų ir žvejų bendradarbiavimo pavyzdys ieškant visiems žvejams palankių sprendimų. Žvejų sutelkimas bendram tikslui, bendradarbiavimas tarp Baltijos ir priekrantės žvejų yra naudingas ir jų tarpusavio santykiams. Socialiniai partneriai žvejai –  tiek priekrantės, tiek Kuršių marių, Baltijos jūros ar tarptautinių vandenų – yra vienodai svarbūs”, – teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Iššūkiai ir jų sprendimo būdai

Anot ministro A. Palionio, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių žvejybos sektorius, šiandien susiduria su dideliais iššūkiais. Jų buvo ir yra nemažai – ir ženkliai sumažėję Atlantinių menkių ištekliai, ir šiandienos aktualijų neatitinkantys teisės aktai, ir Žuvininkystės sektoriaus 2014-2020 metų veiksmų programos lėšų panaudojimo sparta, ir tvenkinių akvakultūros įmones paveikusi hidrologinė sausra, ir COVID-19 pandemijos pasekmės.

Pandemija daugiau ar mažiau palietė visus sektorius, ne išimtis ir akvakultūra. Dėl COVID-19 pandemijos protrūkio smarkiai sumažėjo produkcijos paklausa. Užsidarius prekybos vietoms, restoranams ir viešbučiams, rinkoms, labai sumažėjo kainos ir prekybos apimtys, sutriko eksportas, tad akvakultūros sektoriaus įmonės patyrė nemenkų nuostolių.

Siekdama sumažinti neigiamas COVID-19 pandemijos pasekmes Lietuvos akvakultūros sektoriui, ministerija įgyvendina naują Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo priemonės „Visuomenės sveikatai skirtos priemonės“ veiklos sritį „COVID-19 protrūkio neigiamo poveikio akvakultūrai mažinimas“. Priemonei skirta apie 1,6 mln. Eur. Remiamas akvakultūros įmonių  dėl COVID-19 protrūkio negautų pajamų kompensavimas. Ši itin reikalinga pagalba padės užtikrinti akvakultūros produktų gamintojų stabilumą ir veiklos tęstinumą.

Aktyviai ieškoma ir kitų problemų sprendimo būdų, padėsiančių akvakultūros ir žvejybos sektoriui. Šio sektoriaus  problemoms išgryninti sudaryta žemės ūkio ministro A. Palionio darbo grupė, kurioje aktyviai dalyvauja mokslininkai,  socialiniai partneriai žvejai, akvakultūros puoselėtojai, atsakingi žemės ūkio ministerijos ir susijusių įstaigų vadovai, sektoriaus specialistai. Konstatuota, kad viena svarbiausių užduočių – peržiūrėti ir sutvarkyti teisinę bazę. Pasirodo, jog su žuvininkyste susijusių ir iki šiol galiojančių teisės aktų yra 360, kurių dauguma jau neatitinka šių dienų aktualijų.  Ministerijos iniciatyva jau parengti  Žuvininkystės įstatymo pakeitimai, kurie bus svarstomi Seime dar šias metais. Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti sklandų žuvininkystės kontrolės sistemos veikimą, sumažinti korupcijos pasireiškimo galimybes skiriant teises į žvejybos kvotą vidaus vandenyse ir sudaryti sąlygas žvejams efektyviau jomis pasinaudoti.

Reikalinga ilgalaikė strategija

„Ne paslaptis, kad skirtingi interesai niekada nepadėdavo užmegzti su žvejais konstruktyvaus dialogo, tačiau džiaugiuosi matydamas pokyčius – ministerijos iniciatyva pavyko pasiekti susitarimą dėl kvotų perskirstymo, juda ir kiti šio sektoriaus klausimai. Lietuva, būdama jūrine valstybe, taip pat turėdama galybę vidaus vandenų,  turi puikias galimybes auginti išteklius ir kurti pridėtinę vertę vartotojui ir valstybei, tačiau pirmiausia turime visi kartu – valdžios institucijos, mokslo atstovai, žvejai, akvakultūros puoselėtojai – susitarti, kuria kryptim eisime ateinančius dešimtmečius“, – teigia žemės ūkio ministras.

Žuvininkystės sektoriui, anot ministro, reikalinga ilgalaikė žuvininkystės politika ir strategija, paremta pridėtinės vertės kūrimu Lietuvai, puoselėjanti tvarų akvakultūros sektorių. Turint strategiją bus lengviau numatyti gaires ir finansavimo kryptis.

„Konkurencingos akvakultūros skatinimas – didelės apimties uždarų (recirkuliacinių) akvakultūros sistemų diegimas turėtų tapti prioritetu. Konkurencingi rinkos dalyviai, šviežios, vietoje užaugintos žuvies tiekimas, akvakultūros produktų perdirbimas, trumposios maisto tiekimo grandinės – tai akvakultūros sritys, kurios galėtų atnešti maksimalią pridėtinę vertę Lietuvai“, – sako ministras A. Palionis.

Skaityti toliau

Naujienos

Ministerija atsako į dažniausius klausimus dėl švietimo įstaigų darbo nuo pirmadienio

Avatar

Paskelbta

autor. Evgenija Levin

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, remiantis spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem savaitėms bendrojo ugdymo mokyklose 5–12 klasių mokiniams ir pirminio profesinio mokymo įstaigose skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą savaitę mokysis nuotoliniu būdu.    

Pradinio ugdymo mokiniai taip pat atostogaus vieną savaitę, o po to ugdymas bus organizuojamas kontaktiniu būdu. Pradinukams, taip pat ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams ugdymas vykdomas kontaktiniu būdu ir tose savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas (raudonoji zona), jeigu pati savivaldybė nenusprendžia kitaip, t. y. ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu.

Taip pat rekomenduojama tęstinio profesinio mokymo programas ir aukštojo mokslo studijų programas vykdyti nuotoliniu būdu, švietimo įstaigų vadovai dėl to patys priima sprendimą.

Tik nuotoliniu būdu vyks neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo veiklos. Jeigu nuotolinis būdas nebus įmanomas, neformaliojo švietimo veiklos tas 2 savaites turės būti stabdomos. Tos pačios nuostatos galioja ir stovykloms.

Nuo spalio 26 d. dviem savaitėms rekomenduojama švietimo pagalbą, kuri teikiama švietimo įstaigose ir kitų švietimo teikėjų, teikti nuotoliniu būdu.

Pateikiame išsamesnius atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Nuo kada iki kada neformalusis švietimas vyks nuotoliniu būdu?

Nuo spalio 26 iki lapkričio 8 d. neformalusis švietimas vyks nuotoliniu būdu. Jei to daryti neįmanoma dėl veiklos specifikos, pvz., treniruotės baseine, tai neformaliojo švietimo veikla tuo laikotarpiu stabdoma. Nuo lapkričio 9 d. neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vėl galės būti teikiamas užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Ar galima organizuoti stovyklas per mokinių atostogas?

Saugant visų mūsų sveikatą, svarbu riboti skirtingų vaikų kontaktinį bendravimą. Tad stovyklos negalės būti rengiamos įprastu būdu, jas patariama nukelti į kitas mokinių atostogas arba organizuoti nuotoliniu. Tas pats galioja ir dienos stovykloms, mokinių ekskursijoms ir edukacinėms programoms, į kurias kviečiami skirtingų grupių, amžiaus vaikai.

Ar stovyklų negalės organizuoti ir privatūs organizatoriai? Jeigu stovyklos negalės vykti, kas kompensuos nuostolius?

Tas pats galioja visiems stovyklų organizatoriams – nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. jos negalės vykti įprastu būdu, patariama jas nukelti į kitą laikotarpį arba vykdyti nuotoliniu būdu. Finansavimo lėšos bus skiriamos, atsižvelgiant į sudarytą lėšų skyrimo sutartį.

Kas prižiūrės vaikus, jeigu buvo suplanuota per atostogas juos išleisti į stovyklą? 

Tėvams reikėtų ieškoti kito sprendimo, kas galėtų prižiūrėti mažamečius vaikus tą savaitę. Išmokos už vaikų priežiūrą per mokinių atostogas nėra išmokamos. 

Ar pradinėje mokykloje galės vykti pailgintos dienos grupės?

Taip, jos galės vykti.

Ar švietimo pagalba dvi savaites bus teikiama tik nuotoliniu?

Nebūtinai, tai yra rekomendacija, todėl gali būti teikiama ir įprastu būdu.

Kokios nuostatos dėl neformalaus ugdymo suaugusiems?

Neformalus suaugusiųjų švietimas dvi savaites gali vykti tik nuotoliniu būdu.

Ką apima neformalusis suaugusiųjų švietimas?

Neformalusis suaugusiųjų švietimas – tai suaugusių žmonių nuo 18 metų kvalifikacijos tobulinimas, papildomų kompetencijų įgijimas ar saviraiška. Suaugusiųjų neformalųjį švietimą teikia nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, mokytojų švietimo centrai, trečiojo amžiaus universitetai, valstybės institucijos, verslo įmonės, profesinės sąjungos, kt. Siūlomos programos, skirtos plėtoti mokymosi visą gyvenimą kompetencijas: raštingumo; kalbų; matematikos, gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos; skaitmenines; asmenines, socialines ir mokymosi; pilietines; verslumo ir kt. Saviraiškos programos skirtos lavinti kūrybiškumą, gebėjimus, tai ir galimybė įsitraukti į savanorystės projektus. Tikslinės (užsakomosios) programos skirtos visuomenės švietimui strateginiais visuomenės ir valstybės raidos klausimais, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos, smurto prevencijos, energijos tausojimo, ekosistemų apsaugos ir kt.

Jeigu savivaldybėje bus paskelbtas karantinas, ar pradinukai irgi mokysis nuotoliniu?

Pradinukų ugdymas organizuojamas įprastu kontaktiniu būdu ir vadinamojoje raudonojoje zonoje, nebent savivaldybė bus nusprendusi kitaip.  

Kaip mokysis profesinio mokymo įstaigų mokiniai?

Nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. pirminio profesinio mokymo įstaigos dirbs tik nuotoliniu būdu. Įstaigoms, vykdančioms tęstinį profesinį mokymą, tai yra tik rekomendacija, švietimo teikėjas gali priimti kitokį sprendimą.

Kokiu būdu dirbs aukštosios mokyklos?

Aukštojo mokslo studijų programas vykdyti nuotoliniu būdu yra tik rekomendacija, aukštosios mokyklos pačios gali nuspręsti kitaip.

Kokie sprendimai numatomi nuo lapkričio 9 dienos?

Nuo lapkričio 9 d. ikimokyklinis, priešmokyklinis, bendrasis ugdymas, neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas, profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos vykdomi, švietimo pagalba teikiama švietimo įstaigose ir kitų švietimo teikėjų įprastu būdu, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Komunikacijos skyrius

El. p. info@smm.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Mokslininkai sukūrė „gyjantį“ aliuminį – tai yra kur kas svarbesnis išradimas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio

Avatar

Paskelbta

autor. Evgenija Levin

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad, remiantis spalio 21 d. Vyriausybės nutarimu, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. dviem savaitėms bendrojo ugdymo mokyklose 5–12 klasių mokiniams ir pirminio profesinio mokymo įstaigose skelbiama kontaktinio ugdymo pauzė: kaip įprasta, mokiniai vieną savaitę atostogaus, o kitą savaitę mokysis nuotoliniu būdu.    

Pradinio ugdymo mokiniai taip pat atostogaus vieną savaitę, o po to ugdymas bus organizuojamas kontaktiniu būdu. Pradinukams, taip pat ikimokyklinukams ir priešmokyklinukams ugdymas vykdomas kontaktiniu būdu ir tose savivaldybėse, kuriose paskelbtas karantinas (raudonoji zona), jeigu pati savivaldybė nenusprendžia kitaip, t. y. ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu.

Taip pat rekomenduojama tęstinio profesinio mokymo programas ir aukštojo mokslo studijų programas vykdyti nuotoliniu būdu, švietimo įstaigų vadovai dėl to patys priima sprendimą.

Tik nuotoliniu būdu vyks neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo veiklos. Jeigu nuotolinis būdas nebus įmanomas, neformaliojo švietimo veiklos tas 2 savaites turės būti stabdomos. Tos pačios nuostatos galioja ir stovykloms.

Nuo spalio 26 d. dviem savaitėms rekomenduojama švietimo pagalbą, kuri teikiama švietimo įstaigose ir kitų švietimo teikėjų, teikti nuotoliniu būdu.

Pateikiame išsamesnius atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Nuo kada iki kada neformalusis švietimas vyks nuotoliniu būdu?

Nuo spalio 26 iki lapkričio 8 d. neformalusis švietimas vyks nuotoliniu būdu. Jei to daryti neįmanoma dėl veiklos specifikos, pvz., treniruotės baseine, tai neformaliojo švietimo veikla tuo laikotarpiu stabdoma. Nuo lapkričio 9 d. neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas vėl galės būti teikiamas užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Ar galima organizuoti stovyklas per mokinių atostogas?

Saugant visų mūsų sveikatą, svarbu riboti skirtingų vaikų kontaktinį bendravimą. Tad stovyklos negalės būti rengiamos įprastu būdu, jas patariama nukelti į kitas mokinių atostogas arba organizuoti nuotoliniu. Tas pats galioja ir dienos stovykloms, mokinių ekskursijoms ir edukacinėms programoms, į kurias kviečiami skirtingų grupių, amžiaus vaikai.

Ar stovyklų negalės organizuoti ir privatūs organizatoriai? Jeigu stovyklos negalės vykti, kas kompensuos nuostolius?

Tas pats galioja visiems stovyklų organizatoriams – nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. jos negalės vykti įprastu būdu, patariama jas nukelti į kitą laikotarpį arba vykdyti nuotoliniu būdu. Finansavimo lėšos bus skiriamos, atsižvelgiant į sudarytą lėšų skyrimo sutartį.

Kas prižiūrės vaikus, jeigu buvo suplanuota per atostogas juos išleisti į stovyklą? 

Tėvams reikėtų ieškoti kito sprendimo, kas galėtų prižiūrėti mažamečius vaikus tą savaitę. Išmokos už vaikų priežiūrą per mokinių atostogas nėra išmokamos. 

Ar pradinėje mokykloje galės vykti pailgintos dienos grupės?

Taip, jos galės vykti.

Ar švietimo pagalba dvi savaites bus teikiama tik nuotoliniu?

Nebūtinai, tai yra rekomendacija, todėl gali būti teikiama ir įprastu būdu.

Kokios nuostatos dėl neformalaus ugdymo suaugusiems?

Neformalus suaugusiųjų švietimas dvi savaites gali vykti tik nuotoliniu būdu.

Ką apima neformalusis suaugusiųjų švietimas?

Neformalusis suaugusiųjų švietimas – tai suaugusių žmonių nuo 18 metų kvalifikacijos tobulinimas, papildomų kompetencijų įgijimas ar saviraiška. Suaugusiųjų neformalųjį švietimą teikia nevyriausybinės organizacijos, mokyklos, profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, mokytojų švietimo centrai, trečiojo amžiaus universitetai, valstybės institucijos, verslo įmonės, profesinės sąjungos, kt. Siūlomos programos, skirtos plėtoti mokymosi visą gyvenimą kompetencijas: raštingumo; kalbų; matematikos, gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos; skaitmenines; asmenines, socialines ir mokymosi; pilietines; verslumo ir kt. Saviraiškos programos skirtos lavinti kūrybiškumą, gebėjimus, tai ir galimybė įsitraukti į savanorystės projektus. Tikslinės (užsakomosios) programos skirtos visuomenės švietimui strateginiais visuomenės ir valstybės raidos klausimais, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos, smurto prevencijos, energijos tausojimo, ekosistemų apsaugos ir kt.

Jeigu savivaldybėje bus paskelbtas karantinas, ar pradinukai irgi mokysis nuotoliniu?

Pradinukų ugdymas organizuojamas įprastu kontaktiniu būdu ir vadinamojoje raudonojoje zonoje, nebent savivaldybė bus nusprendusi kitaip.  

Kaip mokysis profesinio mokymo įstaigų mokiniai?

Nuo spalio 26 d. iki lapkričio 8 d. pirminio profesinio mokymo įstaigos dirbs tik nuotoliniu būdu. Įstaigoms, vykdančioms tęstinį profesinį mokymą, tai yra tik rekomendacija, švietimo teikėjas gali priimti kitokį sprendimą.

Kokiu būdu dirbs aukštosios mokyklos?

Aukštojo mokslo studijų programas vykdyti nuotoliniu būdu yra tik rekomendacija, aukštosios mokyklos pačios gali nuspręsti kitaip.

Kokie sprendimai numatomi nuo lapkričio 9 dienos?

Nuo lapkričio 9 d. ikimokyklinis, priešmokyklinis, bendrasis ugdymas, neformalusis vaikų ir suaugusiųjų švietimas, profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos vykdomi, švietimo pagalba teikiama švietimo įstaigose ir kitų švietimo teikėjų įprastu būdu, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Komunikacijos skyrius

El. p. info@smm.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Skelbiama viešoji konsultacija dėl Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 m. veiksmų plano projekto

Avatar

Paskelbta

autor. Artūras Žukas

Tarp 27 šalių, kurios tyrė savo penkiolikmečių mokinių globaliąsias kompetencijas, Lietuva yra statistiškai reikšmingai aukščiau bendro šalių vidurkio ir kartu su Izraeliu, Graikija ir Slovakija yra 10–13 pozicijoje.

„Globaliosios kompetencijos – nemažas iššūkis visų šalių švietimo sistemoms, gana naujas ir nuolatinio dėmesio reikalaujantis reiškinys, nukreipiantis permąstyti šalies ugdymo turinį, ugdymo procesą ir pedagogų rengimą. Tai, kad Lietuvos bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų mokinių EBPO PISA globaliųjų kompetencijų tyrimo rezultatai geresni nei šio tyrimo šalių vidurkis, džiugina ir kreipia siekti aukštesnių tikslų,“ – pristatydamas Lietuvos mokinių rezultatus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Globaliųjų kompetencijų tyrimas apima penkiolikmečių daugiamatį gebėjimą nagrinėti vietinės, pasaulinės ir kultūrinės reikšmės klausimus, suprasti ir toleruoti kitų pasaulėžiūrą, dalyvauti atviroje, priimtinoje ir veiksmingoje kultūrų sąveikoje ir imtis veiksmų siekiant bendros gerovės ir tvarumo.

Pagal tai, kiek mokiniai turi žinių apie globalias temas, Lietuvos mokiniai kartu su Graikijos, Portugalijos, Maltos, Albanijos ir JAE mokiniais dažniausiai nurodė, kad jie šiek tiek žino ir bendrais bruožais galėtų paaiškinti arba yra susipažinę ir gana gerai sugebėtų paaiškinti tokias temas, kaip klimato kaita ir visuotinis atšilimas, pasaulio gyventojų sveikata, migracija, skurdo priežastys ir kt.

Vertindami savo gebėjimus savarankiškai atlikti su globaliais klausimais susijusias užduotis, Lietuvos mokiniai pasitiki savo jėgomis labiau nei Estijos ir Latvijos, tačiau mažiau nei Lenkijos mokiniai. Vidutiniškai dažniau nei EBPO šalyse, t. y., 82,7 proc. Lietuvos mokinių lengvai ar šiek tiek pasistengę galėtų aptarti įvairias priežastis, kodėl žmonės tampa pabėgėliais, 79,2 proc. galėtų paaiškinti, kodėl kai kurios šalys dėl klimato kaitos nukenčia labiau nei kitos (EBPO atitinkamai 77,2 proc. ir 72,3 proc.).

Lietuvos mokiniai pagal domėjimosi kitomis kultūromis indeksą yra aukščiau EBPO vidurkio, Estijos, Latvijos ir Lenkijos. Pagal pagarbos žmonėms iš kitų kultūrų indeksą Lietuvos mokiniai yra žemiau EBPO vidurkio, tačiau aukščiau Latvijos, Lenkijos ir labai arti Estijos. Pagal požiūrio į imigrantus indeksą Lietuvos mokiniai yra aukščiau EBPO vidurkio, Estijos, Latvijos, Lenkijos.

Pagal tarpkultūrinės komunikacijos indeksą Lietuvos mokiniai yra žemiau EBPO vidurkio, tačiau aukščiau už Estijos, Latvijos, Lenkijos mokinius. Daugiausia Lietuvos mokiniai kontaktuoja su žmonėmis iš kitų kultūrų savo draugų rate (60,2 proc.) ir šeimose (47,5 proc.). Panaši tendencija yra Latvijoje ir Lenkijoje.

Lytis, socialinis, ekonominis ir kultūrinis (SEK) statusas bei vietovės, kurioje yra mokykla, dydis turi reikšmingos įtakos mokinių požiūriui į įvairius su globaliais klausimais, iššūkiais, galimybėmis ir problemomis susijusius aspektus. Būdinga, kad merginos, mokiniai palankesnėje SEK aplinkoje, taip pat lankantys mokyklas gyvenvietėse, turinčiose daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų, demonstruoja didesnį domėjimąsi, įsitraukimą, aktyvumą, žinojimą ir supratimą temomis, analizuojančiomis įvairius pasaulinio lygio sąryšius.

Daugiau informacijos:

https://www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai   

dr. Rita Dukynaitė, (8 5) 219 1123

dr. Natalija Valavičienė, 8 658 18268

Komunikacijos skyrius

Tel. (8 5) 219 1233

El. p. info@smm.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt