Connect with us

Naujienos

Japonijos superkompiuteris atskleidė kokią milžinišką įtaką koronaviruso plitimui turi drėgmė (Video)

Avatar

Paskelbta

Šeštadienį po rekonstrukcijos atidarytas Palangos kurhauzas.

„Šiandien matome Palangos kurhauzą atkurtą, restauruotą ir netrukus galėsiantį priimti dar daugiau svečių, atlikėjų, žiūrovų. Kurhauzas – ne tik Palangos, bet ir visų mūsų tapatybės dalis, grafų Tiškevičių istorinis palikimas, erdvė, kur ilgus metus šalia pramogos skleidėsi ir intelektualų diskusijos, kūryba“, – atidarymo renginyje kalbėjo kultūros Mindaugas Kvietkauskas. Jis padėkojo Palangos miesto savivaldybei, kuri kartu su Kultūros ministerija ir Kultūros infrastruktūros centru rado sprendimus šiam svarbiam kultūros paveldo objektui atstatyti.

Prieš kelerius metus atkurta Palangos kurhauzo mūrinė dalis, dabar prie pabaigos artėja medinės dalies restauracijos darbai. Projektą įgyvendina Kultūros ministerijos biudžetinė įstaiga Kultūros infrastruktūros centras (KIC), prie jo inicijavimo prisidėjo ir Kultūros paveldo departamentas.

Grafo rūpesčiu statytas pastatas – poilsiautojų pamėgta vieta

Palangos kurhauzas buvo pirmasis kurortinės paskirties pastatas Palangoje.  Jį 1877 metais pastatė grafas Juozapas Tiškevičius. Iš pradžių čia įsikūrė tik restoranas, vėliau pastatą praplėtus, vietos jame atsirado ir pirmajam kurorto viešbučiui.

Kurhauzas buvo populiari ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Kurhauze vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Taip Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi.

XX a. pirmoje pusėje Kurhauzo pastatas buvo rekonstruotas. 2002 metais per kilusį gaisrą visiškai sudegė Kurhauzo medinė dalis, mūrinės dalies stogas ir mediniai perdenginiai. Matant degėsius, atrodė, kad Kurhauzo istorija baigėsi visiems laikams.

Gipso lipdiniais puoštas vidaus interjeras atkurtas pagal senąsias nuotraukas

Visa laimė, taip nenutiko. Palangos simboliu tapęs pastatas pamažu pakilo iš pelenų. 2013 metais buvo restauruota ir pritaikyta naudoti mūrinė Kurhauzo dalis. Po penkmečio buvo galima imtis ir kitos, medinės pastato dalies.

„Palangos kurhauzo pastato medinės dalies atkūrimas prasidėjo 2018 metais. Pirmu etapu buvo atlikti išlikusių pamatų konservavimo ir atkūrimo darbai. 2019 metų liepą ėmėmės medinės dalies restauravimo, remonto darbų“, – pasakoja  Zigmas Arcišauskas, Kultūros infrastruktūros centro Projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovas.

Darbai  buvo patikėti UAB „Pamario restauratorius“, kuri jau buvo restauravusi Palangos kurhauzo pastato mūrinę dalį.

„Pradėjus Palangos kurhauzo medinės dalies darbus, paaiškėjo, kad sudėtingiausia bus atkurti gipso lipdiniais puoštą pastato vidaus interjerą, nes natūroje buvo likę tik keletas nedidelių lipdinių fragmentų. Išeitį pasufleravo senos Kurhauzo vidaus nuotraukos ir prieš gaisrą pradėto ruošti šio pastato restauravimo projekto  dokumentai. Restauratoriai pagal išlikusią ikonografinę medžiagą sukūrė lipdinių pavyzdžius, pagal kuriuos gamino formas  ir liejo gipsinius patalpų dekoro elementus. Vėliau šiais lipdiniais buvo išpuošta pagrindinė Kurhauzo renginių salė“, – komentavo Kurhauzo atkūrimo darbų subtilybes Z. Arcišauskas.

Tuo pat metu, 2019 metų rugsėjį, paruošus pastato pritaikymo Palangos miesto kultūros poreikiams projektą ir gavus reikiamus leidimus, prasidėjo ir kapitalinio remonto darbai.

Pasak pašnekovo, pradėjus šiuos darbus, sudėtingiausia buvo pritaikyti Kurhauzo pastatą kultūrinėms  veikloms nepažeidžiant paveldosauginių reikalavimų, užtikrinant pastato vertingųjų savybių išsaugojimą ir atkūrimą.

Medinėje Kurhauzo dalyje įsikurs renginių salės

Jau visai netrukus iš pelenų prikeltas pastatas atvers duris lankytojams.  Pirmame medinės Kurhauzo dalies aukšte bus įrengta teatrui pritaikyta amfiteatrinė salė, taip pat – puošni renginiams skirta salė, kurioje atkurtas grafų Tiškevičių laikmečio interjeras, bei pagalbinės patalpos, atlikėjų persirengimo kambariai.

Antrame medinės pastato dalies aukšte įrengtos dvi salės, jas numatyta skirti Palangos kultūros ir jaunimo centro meno kolektyvų repeticijoms.

KIC nuotr.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Virtualus sausio 13-osios pagarbos bėgimas

Avatar

Paskelbta

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis
Mokytoja Anna Černiavska
Gyvendami šių dienų realijomis, bet vis dėlto norėdami pademonstruoti valią ir ryžtą, iškėlėme sau ir kitiems tikslą: didinti ištvermę bei fizinį aktyvumą ir visus asmeninius sportinius pasiekimus skirti Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečiui pažymėti. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos fizinio ugdymo mokytojai inicijavo virtualų Pagarbos bėgimą mokiniams, tėveliams, mokytojams.
Prie iniciatyvos prisijungė Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos gimnazija (13 mok.), mokytoja Anna Černiavska, Vilniaus r. Paberžės ,,Verdenės“ gimnazija (45 mok.), mokytojas Valdemar Šaveiko, Vilniaus r. Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija (6 mok.), mokytojas Eduard Špakov, Vilniaus r. Valčiūnų gimnazija (22 mok), mokytoja Nelli Muchlajeva, Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija (7 mok.), mokytoja Roma Graužinytė, Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija (20 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla (6 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Vilniaus r. Avižienių gimnazija (10 mok.), Viačeslav Verbovik bei Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokiniai 5-6 klasės (90 mok.), 7-8 klasės (70 mok), gimnazijos I – IV klasės (90 mok.), mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė, V. Tubelienė. Visi Pagarbos bėgimo dalyviai apdovanoti renginio sertifikatais.
Džiaugiamės, kad pavyko suburti mokinius ir mokytojus bendram, neįprastam Pagarbos bėgimui, kad visi anksčiau minėtieji žmonės skyrė laiko ir jėgų. Nuostabu, kai supranti, kad prabėgus trisdešimčiai metų po sausio 13-osios įvykių yra neabejingų gražioms idėjoms ir susitelkimui.  Todėl norisi pažymėti įsimintiniausius Pagarbos bėgimo momentus. Jauniausias dalyvis – antrokas Martin Verbovik (Avižienių gimnazija), kuris nubėgo 2,33 km. Ilgiausią 11,04 km distanciją nubėgo Erik Černiavski (Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija) bei Evelina Rubanova (10,02 km, Valčiūnų gimnazija). Net 16,26 km nuėjo Julia Buriak (Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija) ir  Kšyštof Bogdanovič (Pagirių gimnazija).
Savo asmeniniu pavyzdžiu, eidami, bėgdami ar čiuoždami slidėmis mokinius motyvavo mokytojai V. Verbovik ir V. Šumskis iš Avižienių gimnazijos, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja R. Korotkovienė bei fizinio ugdymo mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė ir kiti mokytojai iš Pagirių gimnazijos.
Pagarbos bėgimu siekėme skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei, prisimenant kovas už jos Laisvę ir Nepriklausomybę, bei ugdyti ištvermę ir sąmoningą požiūrį į sveikatinimo užsiėmimus. Tik sąmoningi ir sveiki piliečiai geba išlaikyti/išsaugoti iškovotus siekius, todėl šis Pagarbos bėgimas – įrodymas, kad laisvė ir nepriklausomybė tvirtose ateities jaunuolių rankose.
Dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, kad pirmą kartą organizuotas renginys Virtualus Sausio 13-osios Pagarbos bėgimas Vilniaus rajono mokykloms taps tradicija, įprasminanti istorinius įvykius bei sąmoningą požiūrį į bėgimą ir sveikatą.
Pagarbos bėgimo koordinatorė Nijolė Ilgevičienė

Skaityti toliau

Naujienos

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins 46 km ilgio kelią saugomoms žuvims

Avatar

Paskelbta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuoti 1265 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 82 180 asmenų.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 45 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Šiuo metu pradėta, bet dar nebaigta 438 atvejų epidemiologinė diagnostika, kadangi šie atvejai į sistemą pateko vėlai vakare.

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Pirmadienį registruoti koronaviruso atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kretingos rajone įsikūrusiuose Padvarių socialinės globos namuose, Vilniaus Valakupių reabilitacijos centre, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje.

Taip pat patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Giliukas“, kur iš viso patvirtinti trys infekcijos atvejai, taip pat Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje ,,Pušelė“ – su šiuo protrūkiu siejami 24 COVID-19 ligos atvejai, įskaitant antrinius, t. y. šeimose.

Vakarykštę parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiai Klaipėdoje veikiančioje baldų gamybos įmonėje, maisto gamybos ir tiekimo įmonėje Vilniuje, langų gamybos įmonėje Vilniaus rajone, Ukmergėje veikiančiame automobilių servise.

Taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Kaune veikiančioje žaliavas konditerijos ir duonos gaminiams tiekiančioje įmonėje, Kauno maisto pramonės įmonėse, trąšų gamybos įmonėje Kėdainiuose, plastiko ir gumos gamybos įmonėje Biržuose, statybų įmonėje Panevėžyje, metalo apdirbimo įmonėje Šiauliuose, dviračių gamybos įmonėje Šiauliuose, pakavimo įmonėje Telšiuose.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 33.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt