Connect with us

Miestas

Vilnius: barams – griežtesnės taisyklės, bet ne uždarymas

Avatar

Paskelbta

 

Vilnius gali ir turi būti atviras, gyvybingas ir vis dėlto – saugesnis, sutarta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir šioms verslo sritimis atstovaujančių asociacijų ir pavienių įmonių susitikimuose, skirtuose aptarti mechanizmus tolesnio koronaviruso pandemijos plitimo užkardymui.

„Vilniaus miesto situacija, vertinant užsikrėtimų koronavirusu skaičių ir esamų židinių grėsmingumą, anaiptol nėra sudėtingesnė nei kitų Lietuvos miestų, todėl neskubame atsiliepti į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro raginimą stabdyti barų, klubų ir sporto įstaigų veiklą, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Pastaruoju metu pandemijos kontekste vis daugiau kalbama apie tai, kaip svarbu skirti dėmesį visuomenės emocinei sveikatai, o tai priklauso ir nuo mūsų laisvalaikio, fizinio aktyvumo bei, žinoma, galimybės dirbti ir užsidirbti. Tikėtina ir tai, kad nelikus galimybės pasilinksminti kontroliuojamose vietose, žmonės rinksis privačiai, kur sunku tikėtis asmens apsaugos priemonių naudojimo.“

Pasitarime su Lietuvos barų ir kavinių asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Vilniaus naktiniu aljansu, pavienių barų ir klubų atstovais, tinklinių sporto klubų ir šokių asociacijų atstovais, Lietuvos neformaliojo ugdymo asociacija, taip pat – Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru konstatuota, kad dauguma šių verslų jau nuo karantino pabaigos taiko padvigubintą, pagal aukščiausius standartus suplanuotą, saugaus klientų priėmimo ir higienos kontrolę. Iki šios dienos sporto klubuose ir baruose užfiksuotų židinių skaičius atitinka pozityviausią pasaulinę statistiką. Keli didžiausi sostinės tinkliniai sporto klubai po karantino pabaigos jau skaičiuoja po 0,5 mln. klientų apsilankymų ir tik vienas jų turėjo spręsti dėl viruso protrūkio kilusias problemas.

Pagrindiniai sporto klubų ir neformaliojo ugdymo klubų jau šiandien taikomi standartai – atstumo laikymasis mažinant žmonių skaičių grupiniuose užsiėmimuose, nekontaktinis treniravimas, kaukių dėvėjimas, vėdinimui ir saugesniam prasilenkimui skirti didesni laiko intervalai tarp treniruočių, – savaitės pradžioje bus įtvirtinti miesto administracijos ir verslo susitarimu, prie kurio bus kviečiamos jungtis visos šios srities įstaigos.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje veikiantys restoranai, barai, kavinės, naktiniai klubai bendradarbiavimo susitarimo su Vilniaus miesto savivaldybe detales aptarė jau savaitgalį. Administracijos direktoriaus P. Poderskio ir maitinimo įstaigų pasirašomame dokumente įvardyti daugumos jau taikomi sprendimai, kurie, kaip tikisi verslininkai, įtvirtinti dokumentu, taps reikšmingesni ir barų bei naktinių klubų lankytojams. Verslo atstovai darkart peržiūrėti abiejų pusių suderintas susitarimo detales ir pasirašyti sutartį gali tinklalapyje naktis.org.

Maitinimo įstaigos įsipareigoja, kad eilėse ir prie baro prekystalio bus laikomasi 1 metro atstumo, kaukės bus dėvimos nuolat patalpose ir kieme, išskyrus, kuomet sėdima prie stalo, prie kurio valgoma ir geriama, ar rūkoma tam skirtose ir specialiai pažymėtose vietose; gėrimai gali būti vartojami tik baro zonoje – iki 2 metrų nuo baro prekystalio spinduliu arba sėdint prie stalų; sėdimos vietos valgymui ir gėrimams vartoti turi būti zonomis atskirtos nuo šokiams skirtos erdvės; būtinas rankų dezinfekavimas prie įėjimo, prie baro ir tualetuose; „One-in-one-out“ (vienas išeinantis – vienas įeinantis) principo taikymas prie įėjimo durų, kai patalpos užpildytos; rekomenduojamas lankytojų kūno temperatūros matavimas prie įėjimo durų ar patalpų viduje (priklausomai nuo renginio pobūdžio), neįleidžiant tų, kurių kūno temperatūra viršija NVSC rekomenduotą normą (ši nuostata gali būti koreguojama dėl jos patikimumo žiemos metu); lankytojų registravimas prie įėjimo ar viduje, jei išsaugant kiekvieno lankytojo mobiliojo telefono numerį 21 dieną, o židinio atsiradimo atveju pateikiant visų tos paros lankytojų mobiliųjų telefonų numerių išklotinę NVSC.

Maitinimo įstaigos sutinka, kad įspėjimai nesilaikantiems šių taisyklių gali būti taikomi tik vieną kartą. Antrą kartą taisykles pažeidę asmenys prašomi palikti patalpą ir tą parą nebeįleidžiami.

Paslaugų tiekėjai įsipareigoja pildyti darbuotojų sveikatos žurnalą, užtikrinti savalaikį patalpų valymą, dezinfekavimą bei vėdinimą, o visus darbuotojus PGR testais tirti NVSC rekomenduojamu periodiškumu, atvejais ir tvarka.

Visos šios elgesio ir tvarkos taisyklės turės būti iškabintos matomose vietose prie įėjimo durų, koridoriuose ir kt., darbuotojai (įskaitant apsaugos darbuotojus) turės sulaukti išsamaus instruktažo virusų prevencijos klausimais.

Maitinimo įstaigos paprašytos taikyti ir dar vieną savikontrolės mechanizmą – kiekvieną vakarą (piko valandų metu) fotografuoti, kaip laikomasi šiuo susitarimu aptartų taisyklių ir kelti jas į instagramą su specialia grotažyme #SafeVilnius.

Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo šio susitarimo dalyvius viešinti specialiame žemėlapyje (bus irgi matomas tinklalapyje naktis.org), kad klientams tai būtų pozityvus rodiklis renkantis vietą laisvalaikio praleidimui, specialiais ženklais bus pažymėtos ir šių maitinimo įstaigų durys.

Susitarimo nepasirašiusiųjų (pasirašyti galima padaryti bet kuriuo metu) maitinimo įstaigų taikomų saugumo priemonių kontrolei bus skiriama daugiau dėmesio. „Nei verslo įmonėms, nei savivaldybei neatrodys priimtina, jei šiame paslaugų sektoriuje bus įmonių, kurios garsės tuo, jog nesilaiko bendrų susitarimų ir reikalavimų, ir kaip tik dėl to jas rinksis žmonės, atsukę nugaras toms, kurios rūpinasi viešuoju interesu. Apskritai viskas yra vilniečių rankose – tiek jų laisvalaikis, tiek sveikata. Jeigu elgsimės atsakingai – vakarėlis galės tęstis. Norėtųsi, kad tai nebūtų trumpiausia istorijoje miesto administracijos, verslo ir tam tikra prasme – miestiečių sutartis“, – sakė P. Poderskis.

Pasirašydamos šį susitarimą abi pusės sutarė, kad numatytų maitinimo įstaigų vykdomos ūkinės veiklos pertvarkymo priemonių taikymas yra savanoriškas, geros valios ir bendro susitelkimo gestas, siekiant kartu pažaboti „Covid-19“ infekcijos plėtimą.

Abi pusės supranta ir tai, kad paaiškėjus, jog šiame susitarime išvardytos priemonės gali būti nepakankamos ar pasirodys neefektyvios, arba atsiradus naujiems teisės aktų reikalavimams dėl kitokių poveikio priemonių ūkinei veiklai taikymo, šiame susitarime numatytų poveikio priemonių taikymas keisis.

Susitarimą, be kitų įstaigų, jau pasirašė Lietuvos barų ir kavinių asociacija bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, Vilniaus naktinis aljansas.

Miestas

Augant vilniečių mobilumui viešasis transportas kursuos dažniau

Avatar

Paskelbta

Nors ryškesnis judumo po miestą šuolis vasario pabaigoje nėra fiksuojamas, palaipsniui švelninat karantino sąlygas vilniečių mobilumas po truputį didėja. Saugumas išlieka prioritetu – dalyje maršrutų stebint išaugusius srautus nuo kovo 1 d. keičiami viešojo transporto tvarkaraščiai, kad keleiviai nesibūriuotų ir autobusais bei troleibusais judėtų patogiau. Viešojo transporto kontrolė stebės srautus, kaukių dėvėjimą ir primins galiojančias taisykles.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Apsaugines veido kaukes viešajame transporte dėvėti ir toliau privaloma. Nors atvirose lauko erdvėse jos nebėra būtinos, kai šalia 2 metrų spindulio atstumu nėra kitų asmenų, tačiau kaukių nepamiršti rekomenduojama ir stotelėse. Jas svarbu dėvėti taip, kad dengtų nosį ir burną. Be to, viešajame transporte būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse. Laikykitės saugaus atstumo, ir toliau leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.

„Pastarąją savaitę stebime, kad dalyje maršrutų keleivių daugėjo, piko metu išlaikyti saugius atstumus tam tikrais atvejais tapo sudėtingiau. Todėl jau nuo pirmadienio tie autobusų ir troleibusų maršrutai, kuriuose keleivių fiksuojame daugiau nei reikalauja galiojančios pandemijos taisyklės, kursuos dažniau, transporto priemonės bus talpesnės.

Keičiant karantino sąlygas ir toliau kasdien atidžiai stebėsime keleivių pasiskirstymą, viešojo transporto judėjimą planuojame pagal realius srautų duomenis. Lyginant su laikotarpiu prieš karantiną šiuo metu viešuoju transportu vis dar atliekama apie 60 proc. mažiau kelionių, vasario pradžioje šis skaičius siekė apie 65 proc.“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.

Nuo vasario 25 d. leidžiamas judėjimas tarp „žiedinių“ savivaldybių – kai asmenys, gyvenantys besiribojančiose Vilniaus miesto ir rajono savivaldybėse, taip pat Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio , Šiaulių miesto ir rajono savivaldybėse, juda tarp nurodytų besiribojančių savivaldybių. Asmenų judėjimo tarp „nežiedinių“ savivaldybių ribojimas pratęstas iki kovo 15 d.

Nuo kovo 1 d. – nauji tvarkaraščiai

Numatyti šie viešojo transporto organizavimo pokyčiai:

• Keisis 1G, 2G, 3G, 4G, 5, 7, 10, 20, 21, 22, 23, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 75, 76 autobusų maršrutų ir visų troleibusų maršrutų tvarkaraščiai.
• 75 maršruto autobusai ir 18 maršruto troleibusai darbo dienos rytinio ir vakarinio piko metu kursuos dažniau. 18 maršruto troleibusai dažniau kursuos ir poilsio dienomis.
• 1G, 2G, 3G maršrutų autobusai ir 17 maršruto troleibusai darbo dienomis rytinio ir vakarinio piko metu bei dienos metu kursuos dažniau.
• 5 ir 25 maršrutų autobusai dažniau kursuos darbo dienomis rytinio piko metu.
• 7, 10, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 43, 50, 53, 55, 59, 62, 63, 66, 68, 69, 76 autobusų maršrutų tvarkaraščiai keisis, siekiant užtikrinti viešojo transporto punktualumą, maršrute atsiradus papildomoms stotelėms bei atsižvelgiant į keleivių siūlymus ir pageidavimus.
• Primenama, kad laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršrutų autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.

Naujausi tvarkaraščiai nuo vasario 26 d. skelbiami www.judu.lt, programėlėse Trafi, m.Ticket, teirautis galima ir telefonu 8 5 210 7050. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų.

Be to, nuo kovo 1 d. 32 maršruto autobusai stos naujai įrengtose Garbės viešojo transporto stotelėse, kurią keleiviai ras Zujūnų gatvėje, Vilniaus rajono teritorijoje.

Patogesniam keleivių persėdimui 76 ir 87 maršrutų autobusai papildomai stos Ateities gatvėje esančioje Ateities viešojo transporto stotelėje, Jeruzalės gatvės kryptimi.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Miestas

Galimi Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymo ir vykdymo nesklandumai

Avatar

Paskelbta

Įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“, šiuo metu aktyviai modernizuojamos esamos Lietuvos Respublikos gyventojų registro funkcijos, civilinės būklės aktų registravimas, gyvenamosios vietos deklaravimas, asmens duomenų paieškos el. paslaugose ir kuriamos reikiamos duomenų mainų sąsajos su kitais registrais ir informacinėmis sistemomis.

Projekto metu modernizuotas Gyventojų registras ir sukurta nauja Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinė sistema (toliau – MGVDIS). MGVDIS apims visas paslaugas, teikiamas dabartiniame Gyventojų registre, Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje, Gyvenamosios vietos deklaravimo informacinėje sistemoje, Išorinių vartotojų naršyklėje (toliau – IVN), Metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje. MGVDIS bandomosios eksploatacijos pradžios data numatyta 2021 m. kovo 1 d.

Informuojame, kad dėl MGVDIS bandomosios eksploatacijos paruošiamųjų darbų nuo š. m. vasario 26 d. iki kovo 1 d. galimi Gyventojų registro duomenų teikimo sutrikimai, t. y. Civilinės metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų užsakymas ir vykdymas.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt