Connect with us

Naujienos

Pasiekė naują rekordą: automobiliu be alyvos nuvažiavo 307 kilometrus

Avatar

Paskelbta

Ankstesnis Lietuvos rekordas buvo užfiksuotas 2019 metais – tuomet automobilis be variklio alyvos per 2 val. 30 min. nuvažiavo 83 kilometrus. V. Milius su A. Pociumi pagerino iškart abu rodiklius – ir laiko, ir nuvažiuotų kilometrų.

Be alyvos, bet su specialiu priedu

Rekordui naudotas visiškai standartinis „Volkswagen Touran“ su 1.9 TDI varikliu, į kurio tepimo sistemą buvo supiltas specialus nanotechnologijomis grįstas priedas „RVS Master“. Nuo tradicinių „daktarais“ vadinamų variklinės alyvos priedų jis skiriasi savo veikimo būdu – priešingai nuo daugelio kitų, Suomijoje sukurtas RVS veikia metalines variklio dalis ir išlaiko savo efektyvumą net pakeitus alyvą.

„Aš pats esu inžinierius, studijavau variklių teoriją ir man niekaip neišeina suprasti, kaip variklis gali dirbti be alyvos. Tai yra geras šio priedo naudos įrodymas – jeigu jis gali tokį stebuklą padaryti, tai naudojant įprastu būdu su alyva, jis naudotą automobilį išties gali prikelti“, – pasiekęs rekordą, kalbėjo žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius V. Milius.

Rekordą jis kartu su A. Pociumi pasiekė važiuodami iš Vilniaus į Klaipėdą. Pilkas „Volkswagen Touran“ sustojo nuvažiavęs 307 km ne todėl, kad variklis „užkalė“ – priešingai, jis neskleidė jokių pašalinių garsų. Supratę, jog rekordą jau pasiekė, ekipažo nariai nusprendė, kad tokio pasiekimo užteks ir nesiekė nuvažiuoti dar toliau. Tada supylė prieš tai išleistą alyvą ir parvažiavo atgal į Vilnių tuo pačiu automobiliu.

„Palikom galimybę tą rekordą dar pagerinti – gal tą padarys kažkas kitas, o gal ir mes patys dar kartą to imsimės. Galėjom važiuoti toliau ir nežinau, kur būtume sustoję – gal už kilometro, o gal dar tūkstantį pravažiavę“, – kalbėjo V. Milius.

Važiavo ekonomiškai

Beveik pusę milijono kilometrų įveikęs „Volkswagen Touran“ automagistralėje nevažiavo didžiausiu leistinu greičiu. Prie vairo sėdėjęs V. Milius pasakojo, jog visą laiką stengėsi palaikyti apie 90 km/val. ir išnaudoti automobilio inerciją, be reikalo neįsibėgėti ir išlaikyti tolygią apkrovą tiek nuokalnėse, tiek įkalnėse. Kelionės metu jie vieną kartą buvo sustoję, tačiau variklis visuomet dirbo.

„Pats važiavimas priminė dalyvavimą ekonominio vairavimo varžybose, tik prietaisų skydelyje nuolat dvi lemputės švietė – įspėjimai apie alyvos trūkumą ir mažą slėgį tepimo sistemoje“, – pasakojo V. Milius, pridurdamas, jog nei papildomų vibracijų, nei garso ar kitų požymių apie variklio būseną nebuvo.

Finišavę ir pasiekę rekordą, ekipažo nariai dar išmatavo variklio garsą decibelų matuokliu, o vėliau, į variklį pripylus alyvos, tą padarė dar kartą – skirtumo nebuvo.

Naudinga naudotiems ir naujiems

Kaip teigia „RVS Master“ atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pocius, tokiu bandymu jis siekia parodyti šios nanotechnologijomis grįstos medžiagos naudą varikliui. Paprastas vidaus degimo variklis, išleidus iš jo alyvą, dirbtų vos kelias minutes ir „užkaltų“. Tačiau panaudojus „RVS Master“, jis dirba toliau ne vieną šimtą kilometrų.

Ši medžiaga naudinga naudotą transporto priemonę įsigijusiems žmonėms – pasak A. Pociaus, net ir 300 tūkst. km pravažiavusio automobilio variklis po šios nanotechnologijų medžiagos panaudojimo gerokai atsinaujina. Jo ekonomiškumo, ekologijos ir galios parametrai prilygsta naujam.

Šis įvairių daugiakomponenčių sintetinių mineralų ir kitų priedų mišinys kartais naudojamas ir naujuose automobiliuose – jis sustabdo variklio dėvėjimąsi.

Paruoštas mišinys yra supilamas į variklį ir patenka ant trinties veikiamų paviršių – stūmoklių, cilindrų, alkūninio veleno ir kitų. Varikliui veikiant, dėl metalų trinties susidėvėję paviršiai pasidengia metalo keramikos sluoksniu, kuris nesusidėvi iki 150 tūkst. km.

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/automobiliai_ir_motociklai/S-85113/straipsnis/Pasieke-nauja-rekorda-automobiliu-be-alyvos-nuvaziavo-307-kilometrus?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Vilnius kviečia išsaugoti šventines eglutes iki pavasario ir pasodinti Kalėdų mišką

Avatar

Paskelbta

Gyvas kalėdines eglutes namuose puošiantys vilniečiai šiemet kviečiami pasistengti jas išsaugoti iki pavasario ir pasodinti specialiai kuriamame Kalėdų miške. Vilniaus miesto savivaldybė šią akciją planuoja organizuoti kasmet, ir tokiu būdu išsaugoti bent dalį Kalėdų šventei vis paaukojamų žaliaskarių.

Kalėdų miško kūrimui numatyta vieta – netoli Verkių rūmų, Verkių regioniniame parke.

„Tai gali tapti ir šeimos tradicija, ir edukacija vaikams, ir dovana miestui – kasmet vilniečiai nuperka tūkstančius vazoninių eglučių, kurių gyvavimas baigiasi po Naujųjų metų. Užduotis nėra lengva, bet rezultatas – Kalėdų miškas – atpirks pastangas, todėl kviečiu visus vilniečius pabandyti iki pavasario balkone ar lauke išsaugoti eglutę. O pavasarį ne tik pakviesime jas pasodinti, bet ir padėsime jums tai padaryti“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Pasak mero, net jei pavasario sulauks ir naujoje žemėje prigis viena iš penkių eglučių, tai jau bus didelis pasiekimas ir naujos miesto tradicijos formavimosi pradžia.

Savivaldybė taip pat pataria, kaip pasirūpinti, kad vazoninė eglutė arba kėnis sulauktų pavasario. Kol eglutė papuošta namuose, rekomenduojama ją nuolat laistyti. Eglutę nupuošus, būtina ją perkelti į atvirą balkoną arba lauką, ir jei nėra minusinės temperatūros – laistyti keletą kartų per mėnesį. Užėjus šalčiams, laistyti nereikia.

Planuojama, kad eglutes Kalėdų miške bus galima sodinti nuo kovo mėnesio, tačiau viskas priklausys nuo oro sąlygų. Tikslią sodinimo datą Vilnius paskelbs šiame puslapyje: www.vilnius.lt/kaledumiskas.

Eglutę padės pasodinti Vilniaus parkų prižiūrėtojai.

Tiksli nuoroda į būsimą Kalėdų miško vietą Google žemėlapiuose.

Skaityti toliau

Naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą (patikslinta)

Avatar

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt