Connect with us

Naujienos

Vidutinės faktinės bazinių rodiklių pieno supirkimo kainos rugpjūčio mėnesį

Avatar

Paskelbta

Kas sieja smėlio krūvą, debesies pakraštį ir aktoriaus Patricko Stewarto plikę? Jei tik neryškiai nujaučiate, kur lenkiu, tai einate tinkama kryptimi: visa tai yra mūsų pasaulio apibūdinimo neapibrėžtumo pavyzdžiai. Kiek smiltelių galima paimti iš krūvos, kad ji vis dar būtų krūva? Kurioje vietoje baigiasi debesis ir prasideda dangus? Kiek ir kokio ilgio plaukų privalo turėti Patrickas Stewartas, kad nebebūtų laikomas praplikusiu? Tai pasakyti sunku – gal net neįmanoma.

Tokių neapibrėžtų, išskydusių ribų koncepcijų aplinkui pilna. Lig šiol buvome linkę manyti, kad jie atstovauja mūsų žinių netobulumą, mūsų komunikavimo būdą ar apibūdinimų veiksenas. Tam tikrame lygyje manome, kad pasaulis privalo būti tiksliai apibrėžtas. Galų gale, jo veikimas paremtas fizikos dėsniais, kurie išreiškiami jokio neapibrėžtumo nepripažįstančiomis matematinėmis lygtimis.

Nesu tikras, kad taip yra iš tiesų. Manau atradęs fundamentalų fizikos dėsnį, kuris pats yra neapibrėžtas. Tai gali turėti toli siekiančių pasekmių, gal net sukelti abejones įprastinės matematikos gebėjimu suteikti išsamų visatos aprašymą – bet tuo pat gali atverti visai naujas perspektyvas dar geresniems fizikos teorijoms.

Tokie filosofai kaip aš praleido daug laiko, mąstydami apie tokius neapibrėžtus terminus, kaip „praplikęs“ ir „krūva“. Krūvos paradoksas buvo pastebėtas dar IV amžiuje prieš mūsų erą. Jei milijonas smiltelių yra krūva, o paėmus vieną smiltelę, tai vis viena būtų krūva, paėmus dvi irgi būtų krūva. Vadovaujantis tokia logika, viena smiltelė irgi yra krūva. Tai jau absurdas. Taigi, reikėtų sutarti, kad yra kažkokia griežta riba, konkretus smilčių skaičius, kuris dar nėra krūva? Tai irgi skamba neįtikinamai.

Neapibrėžtumo natūralioje kalboje pilna, tačiau jis atsispiria loginiam analizavimui. Neapibrėžti terminai nepaklūsta esminiam klasikinės logikos principui – bet kuris teiginys yra arba teisingas, arba klaidingas. Įsivaizduokime Tomą, kuris yra ribinis „praplikimo“ atvejis. Nėra tiesa, kad Tomas praplikęs. Nėra ir netiesa, kad Tomas praplikęs. Pavojus klasikinei dvejetainei logikai.

Kur baigiasi debesis ir prasideda dangus? Neapibrėžtumas gali būti fundamentali visatos savybė

Filosofija išskiria tris neapibrėžtumus. Pirmiausias – semantinis neaiškumas. Tai tiesiog mūsų komunikavimo savybė. Gal kai kurie mūsų naudojami žodžiai yra taip negriežtai apibrėžti, kad bandant jais kažką teigti, teiginiai lieka it pakibę ore, nei aiškiai taip, nei aiškiai ne.

Antras neapibrėžtumas gali kilti iš to, kad kai kurių faktų tiesiog nežinome. Nors gal neaišku, kur reikėtų nubrėžti tikslią ribą tarp praplikimo ir nepraplikimo, ar tarp krūvos ir nekrūvos, gali būti, kad egzistuoja kokia nors objektyvi riba, apie kurią nežinome. Tai – vadinamasis episteminis neapibrėžtumas, gražiai išsaugantis klasikinę dvireikšmę logiką, nes yra teisingas ar klaidingas atsakymas į bet kokį teiginį, net jeigu nežinome, kuris.

Trečia, neapibrėžtumas gali kilti iš fundamentalaus, įgimto, visatos nedeterminuotumo. Tai vadinamasis ontologinis neapibrėžtumas. Kai kuriuos objektus apibrėžiame natūralia kalba, tarkime, debesį ar Everesto kalną, paprasčiausiai neturinčius tikslių laiko ar erdvės matmenų.

Nors galima ginčytis, koks neapibrėžtumo tipas vienu ar kitu atveju veikia, daugelis filosofų sutaria, kad su fundamentaliais gamtos dėsniais tai mažai ką turi bendro. Neapibrėžtumas taip gali rastis kai kuriuose aukšto lygio moksluose, tokiuose, kaip biologija, kur tokie terminai kaip „ląstelė“, „organizmas“ ir „gyvybė“ nėra tiksliai apibrėžti – dabar mus kamuojantis virusas priklauso būtent tokiems klasikiniams ribiniams gyvų organizmų atvejams, nes virusai – tiesiog genetinės medžiagos gumulėliai, galintys daugintis tik gyvose kitų organizmų ląstelėse. Bet labiau įsigilinus į fundamentalesnius paaiškinimus, šis neapibrėžtumas turėtų išnykti.

Fundamentalūs gamtos dėsniai užrašyti aiškia, nedviprasmiška matematikos kalba. Matematika, kaip dabar ją suvokiame, yra paremta aibių teorija, ir matematinė aibė yra pats neapibrėžtumo nebuvimo apibrėžimas. Kas nors arba yra aibės narys – tarkime, visų nelyginių skaičių aibė, arba visai skaičiai, besidalinantys iš 11 – arba nėra. Aibės griežtai apibrėžiamos lygybėmis: jei dviejų aibių nariai yra tokie patys skaičiai, tai yra ta pati aibė. Panašiai griežtai apibrėžiamos ir iš aibių sukurtos bet kokios matematinės funkcijos, topologinės erdvės ar geometrinės formos. Sunku įsivaizduoti, kaip fundamentalūs fizikos dėsniai galėtų būti pilnai ir nuosekliai išreikšti, jeigu juose būtų bent koks neapibrėžtumas.

„Praeities Hipotezė pretenduoja būti fundamentaliu dėsniu, tačiau ji iššaukiamai neapibrėžta”

Pakraščiai

Paimkime, pavyzdžiui, Izaoko Niutono visuotinės traukos dėsnį, ar jo antrąjį judėjimo dėsnį, skelbiantį, kad jėga lygi masės ir pagreičio sandaugai ((F=ma)). Tokie fizikos dėsniai yra atsitiktiniai ta prasme, kad juos nustato gamta. Iš visų įmanomų visatos būsenų šie dėsniai pasirenka mažą fiziškai įmanomų versijų poaibį. Juose ribinių atvejų nėra: šioje realybėje objektai toms lygtims paklūsta vienareikšmiškai – jokių „jeigu“, jokių „bet“.

Šiems dėsniams taip pat būdinga savybė, kurios reikšmė paaiškės vėliau: atsekamumas. Mūsų visata jautri dėsnių pokyčiams. Pavyzdžiui, bet kokius gravitacinės konstantos, (G), pokyčius pajus masyvūs objektai, ir pakeis planetų judėjimą apie žvaigždes, galaktikų formavimąsi, materijos pasiskirstymą kosmose ir nuo lentynos krintančios vazos lemtį, šiai susidūrus su grindimis. Tiksli (G) reikšmė pasaulyje palieka pėdsakus. Panašiai ir pakeitus (F=ma) į (F=ma^{1,001}), įvyktų užfiksuojami fiziniai pokyčiai: tam tikrai jėgai veikiant tam tikrą masę, pagreitis būtų mažesnis.

Tie patys argumentai tinka ir kitoms fundamentalioms fizikos reikšmėms, pavyzdžiui, kvantinių sistemų vystymąsi aprašančiai Erwino Schrödingerio lygčiai, ar Alberto Einšteino bendrojo reliatyvumo lauko lygtims, apibrėžiančioms visos visatos raidą.

Ar pasakiau visos? Turėjau omenyje, ne visai visą. Panašu, yra vienas svarbus fundamentaliosios fizikos elementas, kuris drąsiai gali būti laikomas dėsniu, tačiau į šiuos rėmus netelpa.

Jo kilmė – gluminantis pastebėjimas, kad, nors visos fundamentaliosios fizikos lygtys yra simetriškos laiko atžvilgiu, kas reiškia, kad jos vienodai gerai veikia tiek viena, tiek kita kryptimi, mus supantis pasaulis yra visiškai nesimetriškas laiko atžvilgiu ir neapsukamas. Laiko strėlės egzistavimo faktas dažnai apibendrinamas antruoju termodinamikos dėsniu, nubrėžiančiu realybėje galinčių vykti procesų ribas. Pavyzdžiui, ledo kubeliai tirpsta gėrime, jį atvėsindami, bet spontaniškai jame nesusiformuoja.

Priežasčių aiškinimasis veda prie Praeities Hipotezės. Ji teigia, kad visatos pradžios sąlygos buvo labai ypatingos: iš pradžių ji buvo žemos entropijos būsenos, labai tvarkinga. Tai ko gero fundamentaliausias dėsnis apie visatos veikimą koks tik gali būti – tačiau jis iššaukiamai neapibrėžtas. Pagal laisviausią versiją, jis tiesiog teigia, kad pradinės visatos būsenos entropija buvo žema. Kokio mažumo yra mažumas?

Šį potencialų fundamentalaus fizikos dėsnio neapibrėžtumą vadinu „leistinu neapibrėžtumu“. Jis skiriasi nuo kitų trijų neapibrėžtumų ir gali būti fundamentalesnis. Bet pažvelkime atidžiau, koks jis yra Praeities Hipotezės atveju.

Pirma, jos neabrėžtumą galima nustatyti tiksliau. Remiantis astrofizikos duomenimis, galime apibūdinti pradinę visatos būseną tokiais makroskopiniais rodikliais kaip temperatūra, slėgis ir entropija. Tačiau klasikinėje statistinėje mechanikoje ši makrobūsena atitinka individualias skirtingų pozicijų ir greičių dalelių mikrobūsenas. Daug skirtingų mikrobūsenų mums iš esmės atrodo vienodai, kai matuojame makrobūseną. Kokios mikrobūsenos atitinka kurią makrobūseną nėra aiškiai apibrėžta. Visada bus ribinių atvejų, kai konkreti dalelių konfigūracija gali susitelkti, tarkime, į konkrečios temperatūros pradinę būseną – arba ne.

O ką, jei tiesiog nustatytume griežtas makrobūsenos ribas, teigdami, kad pradinė visatos būsena atitinka šią galimų mikrobūsenų aibę ir ne kitas? Pavadinkime tai Stipria Praeities Hipoteze. Tai reiškia, kad bet koks visatos pradinės būsenos neapibrėžtumas kyla dėl to, kad jos makrobūsenos tiksliai nežinome. Tada tai būtų panašu į jau aptartą episteminį neapibrėžtumą. Taigi… nieko naujo?

Neatsekami dėsniai

Problema, kad tokia Stiprios Praeities Hipotezė yra atsitiktinė, nepagrįsta, ir ne tik taip, kaip kiti dėsniai ar konstantų reikšmės. Šios hipotezės atsitiktinumas yra neatsekamas: jei gravitacinės konstantos reikšmės pakeitimas atsispindėtų visoje visatos sandaroje, tai pradinė makrobūsena gali būti begalės pradinių būsenų, ir tai nepadarytų jokios įtakos dabartinei ar netgi joje vykstančių procesų tikimybei.

Tad, lieka dilema: reikia priimti arba leistiną neapibrėžtumą, arba leistiną neatsekamumą. Tam tikra prasme tai tiesiog skonio reikalas, bet siūlau vengti neatsekamumo. Visatos stebėjimai dažnai atskleidžia atsekamų dėsnių prigimtį. Tuo tarpu neatsekamų dėsnių su faktais susieti nepavyks. Negalime moksliškai nustatyti, kokie jie; neatsekamus dėsnius ir pasaulį skiria tarpas.

Tačiau dilemos sprendimą gali pasiūlyti fizika, tiksliau, stebinančioji jos dalis – kvantinė teorija.

Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo kaip mažiausiai tikėtina vieta ieškoti būdų išvengti fizikos dėsnių neapibrėžtumo. Čia tokie kvantiniai objektai kaip dalelės, apibūdinami „bangos funkcijomis“, neturinčiomis apibrėžtos vietos erdvėje ar kokios nors kitos tiksliai apibrėžtis savybės. Be to, kad realybė atrodo atrodo supainiota ontologiniu neapibrėžtumu, dar ir pats šį neapibrėžtumą išsprendžiantis matavimas, „kolapsuojantis“ kvantinės bangos funkciją į tikslias būsenas, yra pats apibrėžiamas labai jau aptakiai. Kaip sako fizikas John Stewart Bell: „Kas konkrečiai fizikinėje sistemoje yra matavimas“? Ar pasaulio bangos funkcija laukė milijardus metų, kol atsirado vienaląsčiai organizmai? O gal jai reikėjo luktelėti ilgėliau, kol atsirado truputį geriau tam tinkanti sistema… su PhD laipsniu?“

Neapibrėžtumas išties yra klasikinės kvantinės teorijos savybė – bet yra ir kitų, konkuruojančių interpretacijų. Daugelio pasaulių interpretacijoje, visata pasidalina į visas galimybes. Tokioje versijoje fundamentaliu lygiu nėra neapibrėžtumo: visi fundamentalūs dalykai yra tiksliai apibrėžti, o dinaminiai dėsniai tiksliai nurodyti. Tuo tarpu, Bohmo mechanikoje, dar žinomoje kaip pilotinės bangos teorija, visata visą laiką vystosi determinuotai, pagal tikslias matematikos lygtis. O „spontaniško kolapso“ teorijose bangos funkcijos kolapsas yra tiesiog atsitiktinė ir spontaniška visatos dinaminių dėsnių ypatybė, nepaliekanti jokio neapibrėžtumo ar mistiško vaidmens matuotojui.

Kaip tai galėtų pasitarnauti Praeities Hipotezei? Detalės sudėtingos, bet apibendrinus, kvantinė mechanika, kitaip nei klasikinė, leidžia sujungti pradinę visatos mikrobūseną ir makrobūseną tiksliu ir atsekamu būdu. Tradiciškai pradinę kvantinę visatos būseną aprašo bangos funkcija, o Praeities Hipotezė apriboja įmanomas bangos funkcijas iki mažo poaibio, suderinamo su mažos entropijos makrobūsena. Mano atliktas darbas rodo, kad galime nustatyti pradinę visatos būseną kaip kažką ekvivalentiško visų įmanomų bangos funkcijų sumai.

Fundamentaliai neapibrėžta?

Pilotinės bangos ir daugelio pasaulių teorijos, „pradinės tankio matricos“ forma veikia tolesnę visatos evoliuciją; spontaniško kolapso teorijose apibrėžiama kaip atsitiktinai vyksta kolapsai. Pradinės tankio matricos pokyčiai įprastai pakeičia visatos išvaizdą, visai kaip ir kitų dinaminių konstantų ir dėsnių atveju. Taip kvantinė teorija padeda mums išlaikyti ir leistiną tikslumą ir atsekamumą.

Bet nėra garantijos, kad toks sprendimas iš viso įmanomas: dar toli gražu iki kvantinio visatos pradžios aprašymo, ir gali būti, kad galutinė tikrovės prigimties teorija gali būti ne visiškai kvantinė. O jei taip, vėl grįžtame prie dilemos, priversti pripažinti leistiną neapibrėžtumą – o to pasekmės gali būti itin svarbios, ne paskutinėje vietoje ir mūsų gebėjimui panaudoti matematiką aprašyti visatą. Bet koks bandymas sukurti fundamentalų, tačiau neapibrėžtą dėsnį, tokį kaip Praeities Hipotezė, naudojant tradicinę, aibių teorija pagrįstą, matematiką, neišvengiamai ko nors neapims, arba kur nors lems bereikalingą aštrumą.

„Matematikai gali niekados nepavykti apimti visą objektyvią visatos tvarką”

Tai tikriausiai suteikia progą pamąstyti apie visatos aprašymą už klasikinės matematikos ribų. Yra ir kitų galimų matematikos pagrindų, ne vien aibių teorija. Pavyzdžiui, kategorijų teorija dėmesį sutelkia ne į matematinio objekto priklausomybę aibei, o į abstrakčius objektų ryšius. Dar yra homotopinė tipų teorija, laisviau žiūrinti į objektų lygybę, kuri yra aibių teorijos pagrindas ir objektus aprašo keliais tarp abstrakčios erdvės taškų. Bet kuris iš šių būdų galėtų suteikti geresnę kalbą aprašyti visus fizikos dėsnius, siūlančią daugiau lankstumo tvarkytis su neapibrėžtumais. Lygiai taip pat gali būti, kad jokia matematika su tuo susitvarkyti negali.

O kaip būsimi fizikos dėsniai? Tai yra didelis klaustukas. Bet jei leistinas neapibrėžtumas įmanomas, gal nereikia apriboti savęs formulavimu dėsnių, kurie tegali būti aprašomi tikslia matematika. Pavyzdžiui, fizikai Abhay Ashtekar ir Brajesh Gupt neseniai pasidarbavo su kilpine kvantine gravitacija, viena iš perspektyvių kvantinės teorijos apjungimo su A. Einšteino bendrojo reliatyvumo gravitacijos teorija kandidačių. Jų pasiūlytos pradinės visatos sąlygos galėtų būti leistinojo neapibrėžtumo atvejis, dėl neapibrėžtos „Planko režimo“ – ankstyviausios visatos epochos, kai kvantiniai gravitacijos efektai dominavo prieš visas kitas jėgas. Tai viena iš užuominų, rodančių, kad galutinė fizikos teorija gali nebūti išreiškiama vien matematiškai.

Matematika tebelieka nepaprastai naudinga. Bet jeigu yra leistinas neapibrėžtumas, jai gali niekados nepavykti apimti objektyvią visatos tvarką. Gali paaiškėti, kad toks neapibrėžtumas yra kur kas gilesnis, nei smilčių skaičiaus nustatymas ar plaukų skaičiavimas ant plikės.

Eddy Keming Chen
www.newscientist.com

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85122/straipsnis/Neapibreztas-desnis-galintis-sugriauti-matematines-visatos-ideja?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Tarptautinis projektas „Viliojanti sniego paslaptis“

Avatar

Paskelbta

Vilniaus rajono Paberžės „Verdenės“ gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai 2021 m. sausio 11-22 dienomis dalyvavo tarptautiniame projekte „Viliojanti sniego paslaptis“.
Tarptautinė slidinėjimo federacija trečiąjį sausio sekmadienį paskelbė Pasauline sniego diena, todėl šis projektas skirtas būtent šiai dienai paminėti. Projekto tikslas – kuriant įvairius erdvinius objektus iš natūralaus ar dirbtinio sniego, ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikų pažinimo ir menines kompetencijas.
Dalyvaudami projekte, mažieji gimnazijos ugdytiniai susipažino su natūralaus ir dirbtinio sniego savybėmis, mokėsi pasigaminti dirbtinį sniegą iš sodos ir plaukų kondicionieriaus, lygino natūralaus ir dirbtinio sniego savybes. Mažieji kūrėjai piešė ant sniego su vandens purkštuvais, statė sniego pilis, tiltus ir tunelius, gamino sniego „desertus“, naudodami įvairias priemones ir žaislus, kūrė sniego kompozicijas, stebėjo sniego tirpimo procesą ir mokėsi iš sniego formuoti erdvines figūrėles.
Džiaugiamės, kad į projektines veiklas įsijungė ir ugdytinių tėveliai, kurie drauge su savo vaikais darbelius iš sniego gamino namuose, lauko aplinkoje. Įvairių kūrybinių – tiriamųjų veiklų metu (grupėse bei gimnazijos kieme) vaikai patyrė daug naujų įspūdžių ir atradimų, mokėsi veikti ir bendradarbiauti draugų grupelėse.
 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Birutė Baušienė, Stanislava Cijunaitienė, Irina Daugvilienė

Skaityti toliau

Miestas

Dalis vaikų grįš į sostinės mokyklas: ką svarbu žinoti tėvams

Avatar

Paskelbta

Švietimo ir mokslo ministerija praėjusią savaitę paskelbus, jog dalis vaikų jau galės grįžti į mokyklas, Vilniaus savivaldybėje ugdymo įstaigas lanko 272 pradinukai ir 443 mokymosi sunkumus patiriantys vaikai, suformuotos 228 grupės. Visi jie arba neturi sąlygų mokytis namuose, arba susiduria su nuotolinio mokymosi sunkumais, o tokius atvejus mokyklose nagrinėjo Vaiko gerovės komisijos.

Nors mokysis ir mokyklos patalpose, vaikai į pamokas vis tiek jungsis nuotoliniu būdu. Mokyklos teritorijoje bus užtikrinta jų priežiūra ir maitinimas, pagal poreikį ir mokymosi pagalba.

Kur kreiptis, jei vaikas patiria sunkumų mokydamasis namuose?

Jeigu vaikui sunku mokytis namie nuotoliniu būdu arba nėra tinkamų sąlygų tai daryti namuose dėl tėvų darbo specifikos (tėvai privalo sugrįžti į darbus fiziškai), tokiais atvejais tėvai turi kreiptis į vaiko (besimokančio pagal pradinio ugdymo programą) mokyklą. Pagalbos kreipiamasi tik gerai įvertinus visas kitas vaiko ugdymo namuose galimybes. Kai abu vaikų tėvai (globėjai) kreipiasi į mokyklą dėl būtinos vaiko priežiūros paslaugos, jų gali būti paprašyta pateikti abiejų tėvų (globėjų) darbdavio pažymas, įrodančias, jog jie privalo grįžti į darbus ne nuotoliniu būdu.

Kokiais atvejais vaikai gali grįžti į mokyklas?

Į Vilniaus mokyklas gali grįžti tie vaikai, kurių tėvai, įtėviai, globėjai, atstovai pagal įstatymą darbo funkcijas (darbus) privalo dirbti savo darbo vietoje ir tuo metu negali užtikrinti pradinukų priežiūros namuose (toks sprendimas jau veikia nuo sausio mėnesio).

Be to, į mokyklas galės grįžti ir tie vaikai, kurie yra ugdomi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, neturintys sąlygų mokytis namuose. Taip pat mokyklose gali mokytis tie vaikai, kuriems reikalinga kita pagalba mokantis nuotoliniu būdu ir tokius atvejus yra išnagrinėjusi mokyklos vaiko gerovės komisija.

Ugdymas kontaktiniu būdu organizuojamas ir specialiosiose mokyklose, ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomiems mokiniams.

Ar bus saugu mokytis klasėse?

Vienu metu klasėse mokysis ne didesnės kaip 10 mokinių grupelės, maksimaliai laikantis grupių izoliacijos principo. Dalis darbuotojų dirbs tik su viena grupe, o prižiūrimi mokiniai taip pat nuolatos lankys tik savo grupę – taip bus išvengta skirtingas grupes lankančių mokinių kontakto tiek patalpose, tiek lauko užsiėmimuose. Turi būti užtikrinta, kad vienam mokiniui mokykloje tektų ne mažesnis kaip 10 kv. m. plotas.

Vaikams, ugdomiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, jiems esant ugdymo įstaigoje ir (ar) jos teritorijoje dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių nereikia. Kitiems asmenims esantiems ugdymo įstaigoje privaloma dėvėt kaukes.

Sostinės ugdymo įstaigos yra apsirūpinusios dezinfekcinėmis priemonėmis, o asmeninėmis apsaugos priemonėmis reikalingomis vyresnių klasių mokiniams turi užtikrinti tėvai.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Rajonas

Rejon wileński nadal rośnie: za 2020 rok liczba mieszkańców wzrosła o ponad 2 tys.

Avatar

Paskelbta

Również w tym roku Samorząd Rejonu Wileńskiego może cieszyć się rosnącą liczbą mieszkańców. W 2020 roku rejonu wileński wybrało 2 228 nowych mieszkańców, czyli więcej niż w 2019 r. (+1 628 nowych mieszkańców). Według danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021r. w Samorządzie Rejonu Wileńskiego swoje miejsce zamieszkania zadeklarowało łącznie 107 337 mieszkańców (w tym mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nie posiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego).
Cieszymy się, że w Samorządzie Rejonu Wileńskiego każdego roku odnotowuje się coraz większy przyrost mieszkańców. Po przekroczeniu w r. 2013 liczby mieszkańców 100 tys. w ciągu ostatnich 7 lat w rejonie wileńskim osiedliło się ponad 7 tysięcy osób nowych mieszkańców. Dogodne położenie geograficzne, niższe podatki, tańsze działki w otoczeniu przyrody oraz bezpieczne, komfortowe warunki życia stworzone przez Samorząd oraz zapewnienie wysokiej jakości życia i dobrobytu przyciągają osadników do zamieszkania w malowniczym rejonie wileńskim.
Warto również podkreślić również to, że według danych PP „Centrum Rejestrów” Samorząd Rejonu Wileńskiego jest również jednym z najmłodszych Samorządów w kraju, tj. łączna liczba dzieci i młodzieży jest wyższa niż liczba ludności w wieku emerytalnym.
Ludność według gmin. Dominują 6 największych gmin
Chociaż ogólna liczba mieszkańców Samorządu rośnie, ten wzrost w gminach jest nierówny. W niektórych gminach liczba mieszkańców nieznacznie maleje każdego roku, ale w niektórych w ciągu ostatnich 10 lat prawie się podwoiła. Jedną z nich jest gmina Awiżenie, która ma największą liczbę mieszkańców. Jeśli w 2010 r. gmina liczyła7 092 mieszkańców, to w r.2020 ta liczba sięga już 12 957 mieszkańców. W minionym 2020 roku swoje miejsce zamieszkania tu zadeklarowało 909 nowych mieszkańców.
Przez wiele lat z rzędu drugie miejsce pod względem liczby mieszkańców zajmuje gmina Niemież, licząca 9 619 mieszkańców. Drugi rok z rzędu trzecie miejsce pod względem liczby mieszkańców należy do gminy Zujuny, która w 2018 r. wyprzedziła gminę Pogiry. Gmina Zujuny, leżąca w pobliżu stolicy liczy 8 080 mieszkańców. Znajdująca się na 4. miejscu gmina Pogiry liczy 7 608 mieszkańców. W gminie Rzesza mieszka 7 168 mieszkańców, a w gminie Rudomino – 6 306.

Gmina

2020 r.

2019 r.

Zmiana liczby mieszkańców

Awiżenie

12 957

12 048

+909

Niemież

9 619

9 441

+178

Zujuny

8 080

7 822

+258

Pogiry

7 608

7 529

+79

Rzesza

7 168

6 908

+260

Rudomino

6 306

6 164

+142

Mickuny

5 956

5 807

+149

m. Niemenczyn

5 092

5 140

-48

Czarny Bór

4 866

4 891

-25

Kowalczuki

4 352

4 370

-18

Niemenczyn

3 906

3 921

-15

Mariampol

3 712

3 675

+37

Podbrzezie

3 505

3 564

-59

Bezdany

3 198

3 037

+161

Szaterniki

3 130

3 108

+22

Suderwie

3 128

3 017

+111

Mejszagoła

3 062

2 993

+69

Rukojnie

2 770

2 782

-12

Ławaryszki

2 383

2 400

-17

Dukszty

2 097

2 043

+54

Sużany

1 828

1 881

-53

Miedniki

1 164

1 177

-13

Bujwidze

965

966

-1

Mieszkańcy wciągnięci do rejestru osób, nieposiadających miejsca zamieszkania w Samorządzie Rejonu Wileńskiego

485

425

+60

Ogółem:

107 337

105 109

+2 228

Chociaż tendencje w największych gminach ostatnio się utrzymują, w zależności od wzrostu liczby mieszkańców można wyróżnić także inne szybko rozwijające się gminy, takie jak Bezdany, Mickuny i Suderwie, Chociaż wspomniane gminy nie przodują wg ogólnej liczby mieszkańców, na przykład w będącej na 3 miejscu gminy Pogiry według przyrostu liczby ludności w 2020 r. zamieszkała znacznie większa liczba nowych mieszkańców. Jeśli w gminie Pogiry zarejestrowano 79 nowych osadników, to w gminie Bezdany odnotowano 161 nowych mieszkańców, w gminie Mickuny – 149, w gminie Suderwie – 111. Szybko rozwija się również gmina Rzesza, gdzie z 2020 r. odnotowano 260 nowych mieszkańców.
„Cieszę się, że coraz więcej osób docenia i decyduje się na zamieszkanie w rejonie wileńskim. W rejonie wileńskim stwarzamy odpowiednie warunki bytu i chcemy, aby ludzie tu cieszyli się z życia. Rejon posiada szeroką sieć placówek oświatowych, powszechnie dostępne usługi społeczne, z roku na rok poprawia się infrastruktura dróg, a obciążenia podatkowe są mniejsze. Cieszymy się, że szybko rośnie liczba wydawanych pozwoleń na budowę – rejon rozszerza się i rozwija się pod każdym względem. A jak pokazuje rosnąca liczba mieszkańców, nasze wysiłki na rzecz dobrobytu nie pozostają niezauważone” – mówi Maria Rekść, mer Samorządu Rejonu Wileńskiego.
Według wstępnych obliczeń Samorządu liczba mieszkańców rejonu jest wyższa niż przedstawiana w raportach Centrum Rejestrów, albowiem około 30 tys. mieszkańców zamieszkuje we wspólnotach ogrodniczych rejonu wileńskiego lub na innych terenach, ale ich deklarowane miejsce zamieszkania znajduje się w innych samorządach.
*Analiza liczby mieszkańców 2020 r. jest sporządzona na podstawie danych PP „Centrum Rejestrów” na 1 stycznia 2021 r.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt