Connect with us

Naujienos

Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pasiekti svarbūs susitarimai

Avatar

Paskelbta

Du šią savaitę paskelbti tyrimai rodo, kad žmonės, turintys kraujo grupę O (I), turi mažesnę riziką susirgti koronavirusu – o taip pat sumažėja tikimybė sunkiai susirgti, jei jau užsikrečiama.

Vienas iš naujų tyrimų parodė, kad COVID-19 pacientai, turintys O (I) ar B (III) kraujo grupes, intensyvios terapijos skyriuje praleido mažiau laiko nei žmonės, turintys A (II) ar AB (IV) kraujo grupes. Pirmiesiems taip pat rečiau reikėjo ventiliavimo ir jie rečiau patyrė inkstų nepakankamumą.

Šios naujos išvados atkartoja panašias išvadas iš ankstesnio tyrimo, kurio metu buvo pastebėtas O kraujo grupės pranašumas.

Abu nauji tyrimai pasirodė moksliniame žurnale „Blood Advances“. Viename buvo aptarti 95 sunkiai sirgę COVID-19 pacientai Vankuverio (Kanada) ligoninėse, nuo vasario iki balandžio.

Mokslininkai nustatė, kad pacientai, turintys O ar B tipo kraują, intensyviosios terapijos skyriuje praleido vidutiniškai 4,5 dienos mažiau nei tie, kurie turėjo A ar AB tipo kraują. Pastaroji grupė intensyvioje priežiūroje praleido vidutiniškai 13,5 dienos. Mokslininkai nustatė, kad tik 61 proc. pacientų, turinčių O ar B kraujo grupę, prireikė plaučių ventiliavimo – palyginus su 84 proc. A ar AB kraujo grupių pacientų.

Tuo tarpu pacientams, turintiems A ar AB kraujo grupes, taip pat dažniau prireikė dializės – procedūros, kuri padeda inkstams iš kraujo filtruoti toksinus.

„Šių dviejų kraujo grupių pacientams dėl COVID-19 gali padidėti organų disfunkcijos ar nepakankamumo rizika – labiau nei žmonėms, turintiems O ar B kraujo grupę“, – daro išvadą tyrimo autoriai.

Birželio mėnesio tyrimas nustatė panašų ryšį: Italijos ir Ispanijos pacientams, turintiems O tipo kraują, sunkios koronavirusinės infekcijos rizika (t.y. poreikis intubuoti ar papildomai teiki deguonį) buvo 50 proc. mažesnė, palyginus su kitų kraujo grupių pacientais.

Mažesnis jautrumas infekcijai

Antrasis iš naujųjų tyrimų parodė, kad žmonėms, turintiems O tipo kraują, gali būti mažesnė rizika užsikrėsti koronavirusu – palyginus su žmonėmis, turinčiais kitų kraujo grupių.

Komanda ištyrė beveik pusę milijono žmonių Nyderlanduose, kuriems buvo atliktas COVID-19 testas nuo vasario pabaigos iki liepos pabaigos. Iš apytiksliai 4600 žmonių, kurių testas buvo teigiamas ir kurie nurodė apie savo kraujo grupę, 38,4 proc. turėjo O grupės kraują.

„O kraujo grupė yra reikšmingai susijusi su sumažėjusiu imlumu virusui“, – rašo autoriai.

Kraujo grupė priklauso nuo baltymų, vadinamų A ir B antigenais, buvimo ar nebuvimo raudonųjų kraujo kūnelių paviršiuje – tai yra genetinis paveldas, ateinantis iš tėvų. Žmonės, turintys O kraują, neturi nė vieno iš šių antigeno. Tai labiausiai paplitusi kraujo grupė: maždaug 48 procentai amerikiečių turi O tipo kraują, teigia Oklahomos kraujo institutas.

Nauji tyrimai apie kraujo grupes ir koronaviruso riziką atitinka ankstesnius šios temos tyrimus. Liepos mėnesį paskelbtas tyrimas parodė, kad žmonėms, turintiems O grupę, teigiami COVID-19 testo rezultatai būdavo rečiau nei kitų kraujo grupių pacientų. Balandį atliktas tyrimas (nors kol kas jis dar nėra recenzuotas) parodė, kad tarp 1559 koronaviruso pacientų Niujorke O kraujo grupę turėjo mažesnė dalis, nei būtų to galima tikėtis.

O kovo mėnesį atlikus daugiau nei 2100 koronaviruso pacientų tyrimą Kinijos Uhano ir Šendženo miestuose, taip pat buvo nustatyta, kad žmonėms, turintiems O kraujo grupę, yra mažesnė infekcijos rizika.

Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, turintys O kraujo grupę, buvo mažiau imlūs pirmajam SARS virusui, kurio 80 procentų genetinio kodo sutampa su naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2. 2005 m. Honkonge atliktas tyrimas parodė, kad dauguma SARS užsikrėtusių asmenų turėjo kitas nei O kraujo grupes.

Nepaisant šio vis didėjančio įrodymų skaičiaus, Vankuverio tyrimo bendraautorius Mypinderis Sekhonas sako, kad šis ryšys vis dar menkas.

„Nemanau, kad tai nusveria kitus rizikos veiksnius, pvz., amžių, gretutines ligas ir panašiai“, – sakė jis CNN. – Jei kažkas turi A kraujo grupę, nereikia pradėti panikuoti. O jei turite O kraujo grupę, tai nereiškia, kad galite laisvai eiti į barus ir kitas rizikingas vietas.

Parengta pagal „Business Insider“.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85149/straipsnis/Daugeja-irodymu-kad-COVID-19-pandemijos-metu-sia-kraujo-grupe-turintys-zmones-gali-tureti-pranasuma?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt