Connect with us

Miestas

Darbingas ruduo po pusmečio pertraukos – daugiau balanso bei optimizmo kino industrijai

Avatar

Paskelbta

Nenustebkite sostinės gatvėse išgirdę susišaudymą ar ant Šeškinės daugiabučio stogo išvydę snaiperį – šį rudenį sostinės viešosiose erdvėse gausu filmuojamų detektyvinių serialų ir kino filmų scenų. Kino kūrėjai filmuoja ir rudeniui suplanuotas scenas, ir dėl karantino sustojusius, o dabar atnaujintus projektus.

Tikimasi, kad toks intensyvus ir darbingas ruduo įneš balanso bei optimizmo kino industrijai, kurios filmavimo darbai buvo visiškai sustabdyti nuo kovo mėnesio.

Pasak Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininko Kęstučio Drazdausko, pagal įvairius rodiklius kino industrijos apimtys šiemet smuko daugiau kaip 50 proc., tačiau šis ruduo tampa šiokiu tokiu išsigelbėjimu – šiuo metu Vilniuje vyksta ypač intensyvūs kino filmų ir televizijos serialų filmavimo darbai.

„Kino industrija kasmet sukuria vidutiniškai 2 tūkst. laikinų darbo vietų – ne tik kino industrijos profesionalams, bet ir aptarnaujančiam personalui – maitinimo kompanijoms, automobilių nuomos, apgyvendinimo, valymo paslaugų ir kitų reikalingų specialybių žmonėms. Šiemet sukurtų darbo vietų skaičius kol kas perpus mažesnis. Filmų skaičiumi, lyginant su pernai ir užpernai, mes irgi atsiliekame, bet dabar vyksta daug filmavimų, kurie, tikimės, leis kino industrijai užbaigti šiuos metus ne taip tragiškai. Filmavimo komandos darbams pradėjo ruoštis vasaros pradžioje, kai tik buvo leidžiama, ir nuo rugpjūčio, visą rudenį iki pat Šv. Kalėdų yra suplanuoti intensyvūs filmavimai, perplanuoti dėl Covid–19 pandemijos“, – sako Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.


Šiuo metu sostinėje filmuojami net trys Švedijos serialai: „Kai tiesa išaiškės“, „Neprarask budrumo“ ir Netflix projektas darbiniu pavadinimu „Clark“. Taip pat ką tik mieste prasidėjo tikra istorija paremto prancūzų filmo „Kompromat“ filmavimo darbai, filmuojami keli lietuviški filmai. Neseniai filmavimo darbus baigė komandos iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos.


„Nutraukti filmavimus – itin brangu. Įdėjome labai daug pastangų, bendradarbiavome su ministerijomis ir kitomis kultūros institucijomis, detaliai aptarėme sąlygas, kaip saugiai galime po karantino vėl leisti vykdyti filmavimus – tiek užsienio, tiek Lietuvos filmų kūrėjams. Norime leisti kino industrijos dalyviams lengviau atsikvėpti ir spėti kuo daugiau nusifilmuoti, kol sąlygos leidžia“, – trečiadienį sakė Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Kęstutis Drazdauskas.


Švedų prodiuseris Peter Onsmark pritaria, kad nutraukti filmavimus kainuoja itin brangiai. Todėl jie labai vertina šią galimybę filmuoti rudenį Vilniuje kartu su Lietuvos kompanija „Ahil films“.

„Ties filmu „Kai tiesa išaiškės“ su mumis dirba maždaug 80-ties žmonių iš Lietuvos komanda. Mes esame taip patenkinti Lietuvos kolegų darbu, kad planuojame atvežti čia filmuoti dar bent du naujus kino projektus“, – sakė Švedijos kompanijos „Yellow bird Sweden“ prodiuseris P. Onsmark.


Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė pasakojo, kad dar niekada Vilniuje vienu metu nebuvo filmuojama tiek daug detektyvinių ir kriminalinių filmų bei serialų, o juose dažnai prireikia eksterjero scenų, viešųjų erdvių. Todėl sostinės gatvėse galime dažnai išvysti filmavimo komandas, filmuojančias gatvėse ir miesto viešosiose erdvėse, vykdant trumpalaikius eismo ribojimus ar uždarant gatves.

Po karantino atnaujinus filmavimo darbus, kino industrijoje atsirado nauja pareigybė – sveikatos ir saugumo vadovas, kuris perplanavo kino komandų darbą taip, kad šios išvengtų būtinų kontaktų, ir, kam nors susirgus covid-19, netektų nutraukti visos komandos darbo, o tik konkrečios kolegų grupės.

„Dabar filmavimai padalinti zonomis ir spalvomis – „mėlynas“ komandos narys nesusitiks su „geltonu“ – visaip siekiama išvegti rizikos užsikrėsti. Ėmėmės visų bendrųjų ir mūsų industrijai specifinių saugumo garantijų“, – sakė K. Drazdauskas.

Pasak jo, skaičiuojama, kad pernai užsienio ir ko-produkcijos filmų kūrėjai Lietuvoje „paliko“ virš 26 mln. eurų. Šiemet skaičiai bus žymiai mažesni, tačiau juntama kino industrijos nauda šaliai: į šalies biudžetą grįžta sumokėti mokesčiai, didelių filmavimo komandų apgyvendinimas prisideda prie nekilnojamojo turto rinkos pagyvinimo ir pan.

Pasak J.Pazikaitės, užsienio kino kompanijos Vilnių ir Lietuvą iš esmės renkasi dėl trijų priežasčių derinio: tai – mokestinė paskata kinui, profesionalios specialistų komandos ir lokacijų įvairovė.
„Be to, skandinavams ir kitiems europiečiams patogus susisiekimas su Vilniumi, miesto masteliai leidžia atskridus jau po poros valandų sėdėti grimerinėje ir būti pasiruošus darbui. Todėl išvardinti dalykai susideda į bendrą paketą, kuris pasidaro patrauklus kino kūrėjams“, – sako J. Pazikaitė.

Vilnių pamėgusi švedų kompanija „Yellow Bird Sweden“ sutiko įsileisti žiniasklaidos atstovus į filmavimo užkulisius.

Nuotraukose matote, kaip Vilniuje filmuojamas švedų serialo „The truth will out“ (Tiesa vis tiek išaiškės“) antrasis sezonas. Serialas bus transliuojamas 2021 metais per „Viaplay“ kanalą. Visas pirmasis serialo sezonas buvo nufilmuotas Švedijoje, o beveik visas antrasis sezonas filmuojamas Vilniuje, tik 9 dienos lapkritį planuojamos Stokholme.

Tai šešių dalių švedų serialas, pasakojantis Stokholmo policijos detektyvo Peterio Vendelio istoriją. Seriale nusižudžiusio brolio gedintis ir nuolat jį prisimenantis Peteris imasi tirti kolegos nužudymą. Ekscentrišką nepritapėlių komandą subūręs detektyvas net nenutuokia, kad jų narpliojamas išnaudojamų merginų ir korumpuotų policininkų tinklas yra apraizgęs net pačius artimiausius jo žmones. Pagrindinis filmo aktorius – Peterio Vendelio personažą vaidinantis garsus švedų aktorius Robert Gustafsson. Nuotraukose matote ir kūdikio besilaukiančią jo kolegę detektyvę Caijsa (akt. Louise Peterhoff). Žinodami, kad viešbučio kambaryje vyksta nusikaltimas (nusikaltimo pobūdis neatskleidžiamas), jiedu dideliu greičiu atskuba į viešbutį ir lekia vidun.


Pasak švedų, sostinės „Marriot“ viešbutį šiai scenai jie pasirinko „dėl jo sukuriamo bendrinio, anoniminio jausmo – toks viešbutis galėtų būti bet kurioje Europos sostinėje, taip pat ir Stokholme“.

Miestas

Viešasis pristatymas: Justiniškių senbuvių kaimynystėje planuojamas daugiabučių kvartalas

Avatar

Paskelbta

 

Visuomenės pastaboms bus teikiamas daugiabučių kvartalo, planuojamo greta Vilniaus Vakarinio aplinkkelio, projektiniai pasiūlymai. Justiniškėse, Talino g., 2,84 ha sklype, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Rewo“ užsakymu, suprojektuotas 5–6 aukštų daugiabučių kvartalas „Talinas“, iš viso – 7 namai. Vilniaus savivaldybė projektą vertins jau po viešojo pristatymo.

Teritorija iš vakarų pusės ribojasi su Vakariniu aplinkkeliu, iš rytinės pusės – su Justiniškių daugiabučiais namais ir mokyklos sporto stadionu. Šiuo metu didžioji sklypo dalis – neeksploatuojama. Projektuojant vadovautasi būsimuoju Vilniaus bendruoju planu:  pastatų aukštis numatomas iki 20 m, intensyvumas – numatomas iki 1.1 (leistinas – 1.2) ir tankumas – iki 35 proc. (leistinas 40 proc.).

Septynis daugiabučius namus planuojama pastatyti trimis etapais. Projekto autoriai, studija „CLOUD architektai“, teigia, kad planuodami sklypo užstatymą rūpinosi naujo kvartalo integracija į seniai apgyvendintą mikrorajoną per rytinėje kvartalo pusėje esančias gyventojų pamėgtas žaliąsias zonas, pasivaikščiojimų, dviračių takus, želdynus. Rytinėje pusėje, link Justiniškių, projektuotojai suplanavo kvartalo poilsio vietas, vaikų žaidimų aikšteles, priešingoje – parkavimo vietas, gatves.

„Planuojama labai didelė mums rūpinti teritorija, kurios kaimynams gyvenimas turi ne pablogėti, o pagerėti. Tai reiškia, kad turi būti sprendžiami susisiekimo infrastruktūros klausimai, pasirūpinta papildoma rekreacine infrastruktūra. Vertindami šiuos aspektus, kartu įsiklausysime ir į vietos bendruomenės per viešąjį pristatymą suformuluotas pastabas“, – sako vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia 

Nuotolinio viešojo pristatymo (su galimybe žodžiu teikti pasiūlymus, klausimus, gauti atsakymus), kovo 16 d., 17 val., nuoroda https://teams.microsoft.com/l/meetup-join/19%3ameeting_YjEwMDAyMGQtZGI1MC00ZGE0LWJkZWItM2U3OTI0N2U4MGQ3%40thread.v2/0?context=%7b%22Tid%22%3a%2233a96c0d-2fee-4667-8293-00e4f53772f9%22%2c%22Oid%22%3a%22c354ecf1-053f-43ce-ab1f-16c325174226%22%7d

 

 

 

 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniečių iniciatyva: miesto centre kuriamas eksperimentinis skvero apželdinimo projektas

Avatar

Paskelbta

Lietuviškų augalų įvairovę reprezentuojantys želdynai ir lankytojams patogi infrastruktūra – tokios permainos planuojamos sostinės Jono Jablonskio skvere, kurį atgaivinti ėmėsi grupė kraštovaizdžio dizainerių, biologų ir želdynų specialistų. Vilniaus miesto savivaldybė, atsiliepusi į idėjos autorių prašymą pasiūlyti vietą, kuri tiktų parodomajai želdinimo iniciatyvai – sukurti biologine įvairove pasižyminčią oazę urbanizuotoje teritorijoje, projekto realizavimui skirs ir lėšų. Pasisekus šiam pilotiniam projektui sostinėje galėtų atsirasti daugiau tokių iniciatyvų keliu sukurtų želdynų.

„Džiaugiamės šia iniciatyva taip pat, kaip verslo prisidėjimu prie miesto apželdinimo projektų ar bet kurio gyventojo noru pasodinti medį. Savivaldybė žaliesiems projektams kasmet skiria tikrai reikšmingas sumas, bet dar svarbiau, kad kuo daugiau vilniečių įsitrauktų ir patys prisidėtų prie šių projektų kūrimo, – sakė Vilniaus miesto administracijos direktorius Povilas Poderskis. – Šiuo atveju Vilnius gaus galimybę stebėti eksperimentinio parko kūrimą pačiame miesto centre, o žalieji sprendimai, kurie pasiteisins šiame eksperimentiniame parke, galėtų būti panaudoti kitose miesto erdvėse.“

Jono Jablonskio atminimo lentele pažymėtas skveras iki šiol tarnavo daugiausia kaip pėsčiųjų jungtis tarp biurų ir viešojo transporto stotelių ties Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos pr. sankryža. Kraštovaizdžio specialistai ieškos sprendimų, kaip jį padaryti patrauklia aplinkinių administracinių pastatų, tarp kurių ir savivaldybė, darbuotojų atokvėpio ar pietavimo vieta, kaip sukurti čia laisvalaikio erdvę, gyventojų vertinamą ne tik kaip vietą pavedžioti šunims.

Greta brandžių skvero medžių – jie visi išliks, – susiformavusių sedulų guotų, turėtų atsirasti, anot projekto kūrėjų, kol kas ne itin populiariems lietuviškiems augalams „advokataujanti“ želdynų mozaika – pavėsį toleruojantys daugiamečiai žolynai ir gėlės, saulės atokaitoje esančiuose vejos plotuose tarptų šilumą mėgstantys augalai. Šios erdvės turėtų būti ne tik patogiai apžvelgiamos, bet ir jaukios leisti laiką – bent iš dalies sugeriančios gatvės triukšmą ir taršą.

„Transformuodami vieną iš miesto erdvių turime galimybę edukuoti visuomenę apie biologinės įvairovės svarbą ir vietinių augalų naudą gamtos ir žmogaus gerovei, – sakė projekto iniciatorė, įvaizdžio dizainerė Joana Stanionytė. – Ir tai labai dera ne tik prie Vilniaus žaliojo kurso, bet ir pagerbti lietuvių kalbos normintojo Jono Jablonskio veiklai – pasirenkant lietuviškus augalus, kuriant vietinę ekosistemą, biologinę įvairovę, puoselėjant lietuviškas floros ir faunos buveines.“

Skvero apželdinimo projektas dar tik pradėtas kurti, bet idėjos autoriai tikisi, kad jau šių metų rudenį vilniečiai pamatys naują skvero įvaizdį, kurio visas grožis atsiskleis per kelerius metus – augant ir bręstant augalams.

 

Skaityti toliau

Miestas

Socialinės paramos šeimai informacinė sistema savaitgalį gali būti neprieinama

Avatar

Paskelbta

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja: sutrikus elektros tiekimui, buvo sustojusi Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikla. Šiuo metu SPIS veikla atstatyta, o šalies gyventojams šios sistemos paslaugos yra prieinamos. Žmonės  gali pildyti prašymus dėl išmokų, pašalpų, tikslinių kompensacijų, Šeimos kortelės išdavimo ir pan. bei pridėti reikiamų dokumentų kopijas. 

Visi duomenys, kuriuos gyventojai yra pateikę savo prašymuose SPIS, yra saugūs ir nepatyrė jokio neigiamo poveikio. Tačiau kol kas neprieinama dalis kartu su prašymais pateiktų teisę į paramą pagrindžiančių dokumentų, pavyzdžiui, teismo sprendimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija deda visas pastangas, kad prieinamumas prie šių dokumentų būtų kuo greičiau atkurtas, darbus tęs naktį ir savaitgalį. 

Nustačius problemą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija operatyviai ėmėsi veiksmų, kad užtikrintų duomenų saugumą. Šiuo metu jau vyksta SPIS serverių duomenų perkėlimas į Valstybinį duomenų centrą. Dėl intensyviai vyksiančių duomenų perkėlimo darbų, nuo vasario 26 d. 18 val. iki kovo 1 d. 8 val. SPIS gali būti neprieinama. Tikimasi, kad į Valstybinį duomenų centrą visi SPIS duomenys bus perkelti jau kitos savaitės pradžioje. 

Problemos dėl prastos SPIS būklės buvo žinomos ne vienerius metus. SPIS serveriai yra technologiškai pasenę ir nebeatitinka šiuolaikinių standartų, neturi pakankamų techninių pajėgumų. 

Tai nebuvo kibernetinė ataka, o vidinis sistemos veiklos sutrikimas, duomenys į išorę nenutekėjo ir galimybės tretiesiems asmenims susipažinti su informacija nėra.

Išsamioms incidento priežastims nustatyti ketinama pasitelkti nepriklausomus išorės ekspertus.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt