Connect with us

Naujienos

Aktualu daliai socialinių paslaugų srities darbuotojų: trumpesnis darbo laikas ir daugiau atostogų

Avatar

Paskelbta

2020 10 22

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis kartu su penkiomis socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinėmis sąjungomis ketvirtadienį pasirašė atnaujintą kolektyvinę sutartį. Pagal ją kitąmet šiek tiek paaugs mažiausiai uždirbančių profesinėms sąjungoms priklausančių socialinių paslaugų srities darbuotojų atlyginimai, jiems taip pat užtikrinamos papildomos atostogos, trumpesnis darbo laikas bei geresnės sąlygos vaikus auginantiems darbuotojams.

Kolektyvinę sutartį iš profesinių sąjungų pusės pasirašė Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga ir Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija.

Šios profesinės sąjungos vienija 2,2 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų 57-iose įstaigose, jiems ir bus taikomos palankesnės darbo sąlygos.

Nors šios garantijos galios tik tiems darbuotojams, kurie prie profesinių sąjungų prisijungė iki kolektyvinės sutarties pasirašymo, tikimasi, kad tai paskatins daugelį socialinių paslaugų srities darbuotojų apsvarstyti galimybę tapti profesinių sąjungų nariais ateityje. Profesinėms sąjungoms stiprėjant, sutvirtėtų ir socialinis dialogas, darbuotojai būtų geriau atstovaujami.

„Socialinių paslaugų srities darbuotojai dirba su pažeidžiamais žmonėmis, jų darbo pobūdis reikalauja didžiulio įsiklausymo ir atjautos. Paprastai sakoma, kad darbas su sudėtingose situacijose atsidūrusiais žmonėmis kelia didžiausią perdegimo riziką, todėl šiais metais derėdamiesi dėl atnaujintos kolektyvinės sutarties nuostatų nemažą dėmesį skyrėme papildomam darbuotojų poilsiui ir galimybei derinti šeimą bei darbą. Kviečiu socialinių paslaugų srities darbuotojus aktyviai jungtis prie profesinių sąjungų, naudotis papildomais socialinio dialogo pliusais bei atstovauti savo interesams“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Papildomos atostogos ir trumpesnis darbo laikas

PAPILDOMOS ATOSTOGOS. Socialinių paslaugų srities darbuotojai, priklausantys profesinėms sąjungoms, per metus galės pasinaudoti 2 papildomomis apmokamomis kasmetinių atostogų dienomis, jeigu socialinių paslaugų įstaigoje išdirbo bent 5 metus.

Papildomos atostogų dienos bus suteikiamos netgi tais atvejais, kai darbuotojui ir taip priklauso ilgesnės kasmetinės atostogos dėl profesinės specifikos arba kai darbuotojas turi negalią ar yra vienišas darbuotojas ir augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Papildomos 2 atostogų dienos turi būti išnaudotos per metus nuo sutarties pasirašymo ir negali būti kaupiamos.

MAMADIENIAI, TĖVADIENIAI. Pagal Darbo kodeksą darbuotojai įprastai gali pasinaudoti vienu mamadieniu ir vienu tėvadieniu per mėnesį, jeigu augina du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, o du mamadieniai ir du tėvadieniai skiriami, jei auginami trys ir daugiau vaikų iki 12 metų. 

Pagal socialinių paslaugų srities darbuotojų kolektyvinę sutartį, po vieną mamadienį ir vieną tėvadienį per mėnesį galės būti skiriama net tiems darbuotojams, kurie augina vieną vaiką iki 12 metų. Arba jie galės rinktis sutrumpinti savo darbo laiką 2 valandomis per savaitę.

Reikia žinoti, kad mamadieniai ir tėvadieniai nesikaupia, jie turi būti išnaudojami per mėnesį. Už šias papildomas poilsio dienas mokamas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis.

TRUMPESNIS DARBAS. Be jau išvardintų pliusų, profesinių sąjungų nariai nuo sutarties pasirašymo įgijo galimybę švenčių išvakarėse dirbti 1 valanda trumpiau nei kiti darbuotojai. Kadangi įprastai pagal Darbo kodeksą šventinių dienų išvakarėse ir taip dirbama 1 valanda trumpiau, tai reiškia, kad socialinių paslaugų srities darbuotojai, kuriems ši sutartis bus taikoma, prieš šventes galės dirbti net 2 valandomis trumpiau.

Be to, socialinių paslaugų srities darbuotojai išsiderėjo 1 valanda trumpesnę darbo dieną kiekvieną trečiadienį. Tiesa, trumpesnis darbo laikas įmanomas tik tais atvejais, kai darbuotojas būna atlikęs visas tos dienos užduotis.

Didesni koeficientai

Pagal pasirašytą sutartį, profesinėms sąjungoms priklausantiems socialinių paslaugų srities darbuotojams nuo kitų metų turėtų padidėti minimalieji pareiginės algos koeficientai. A lygio pareigybių atstovams bus taikomas koeficientas, lygus 6,3, B lygio – iki 5,8, C lygio – iki 5,05.

Kitais metais bazinis pareiginės algos dydis, kuris dauginamas iš koeficiento, turėtų siekti 177 eurus.

Šie koeficientai turės įtakos mažiausiai uždirbančių darbuotojų darbo užmokesčiams.

Darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis didinama, kai didėja minimalieji pareiginės algos koeficientai arba kai šalyje ūgteli minimali mėnesio alga.

Kuomet didėja ir minimalieji pareiginės algos koeficientai, ir minimali mėnesio alga, darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis didinama pagal darbuotojui palankesnį variantą.

Minimalus mėnesio atlygis kitais metais turėtų didėti nuo 607 iki 642 eurų „ant popieriaus“.

Socialinių paslaugų srities darbuotojų minimalių pareiginės algos koeficientų didinimui kitais metais numatyta papildomai skirti 1 mln. eurų. Taip pat sutarta, kad lėšos atlyginimų didinimui bus skiriamos iš savivaldybių nepanaudotų piniginės socialinės paramos pinigų.

Šalia visų aptartų sutarties sąlygų, įtraukta ir nuostata, kad darbdavys turi informuoti profesinę sąjungą apie atlyginimų, priemokų ir kitų išmokų tvarkų pasikeitimus įstaigoje ne vėliau nei prieš 5 darbo dienas iki pasikeitimų įsigaliojimo. Į kasmetinės veiklos vertinimą darbuotojai galės pasikviesti profesinės sąjungos atstovą, o profesinių sąjungų pirmininkai esant neplanuotiems skubiems susitikimams profesinių sąjungų klausimais galės išvykti darbo metu, bet turės informuoti savo vadovą ne vėliau nei prieš dieną.

Paprastai profesinių sąjungų pirmininkams 10 proc. jų darbo laiko per mėnesį leidžiama skirti profesinių sąjungų klausimams. Skubiems susitikimams panaudotas laikas pateks į šią 10 proc. ribą, bet per dieną negalėtų viršyti 4 valandų.

Ministerijos turimais duomenimis, šalyje dirba apie 12 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų: iš jų – maždaug 4 tūkst. yra socialiniai darbuotojai, kiti dirba socialinių darbuotojų padėjėjais, lankomosios priežiūros darbuotojais ir asmeniniais asistentais.

Vidutinis socialinių paslaugų srities darbuotojo atlyginimas Lietuvoje siekia apie 1210 eurų „ant popieriaus“ arba apie 782 eurus „į rankas“.

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Nauja paslauga Lietuvoje – Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Avatar

Paskelbta

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, busimiems ir esamiems globėjams, įtėviams bei budintiems globotojams suteikti pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas rūpimais klausimais bei kartu įveikti iškilusius iššūkius, įkurta nemokama Įvaikinimo ir globos skambučių linija 8 800 00207.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. patyrę globos ir įvaikinimo srities specialistai nemokamu telefono numeriu 8 800 00207, el. paštu: klausk@viskasapiegloba.lt ir internetine pokalbių programa svetainėje www.globoscentrai.lt teiks informavimo bei konsultavimo paslaugas.
Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.
Šias paslaugas kartu su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos: https://www.viskasapiegloba.lt/
 
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 
 

Skaityti toliau

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Rajonas

Правительство продлило карантин до 28 февраля

Avatar

Paskelbta

Правительство в среду решило одобрить предложение Минздрава продлить ужесточенный карантин до 28 февраля. В то же время было решено продлить до конца февраля ограничение на передвижение между муниципалитетами.
Было решено, что карантин будет продлен на всей территории Литвы еще на месяц, до 24.00 часов 28 февраля этого года.

«Как вы уже знаете, если мы сравним цифры с декабрем, (…) то увидим огромные изменения, но эти изменения начались с огромных цифр», – сказал на заседании министр здравоохранения Арунас Дулькис.
Премьер Ингрида Шимоните подчеркнула, что «сейчас у нас нет какого-то показателя, который показал бы, что ситуация и ее регламентирование могут существенно измениться».
Также планируется сохранить контроль над передвижениями между муниципалитетами.
В документе также отмечается, что введение строгих карантинных условий в стране снизило уровень заболеваемости коронавирусом, но количество зарегистрированных случаев за неделю остается высоким. Хотя число случаев заболевания в Литве уменьшается, темпы снижения замедлились по сравнению с предыдущими неделями.
По словам премьера, принятое Правительством решение не означает, что весь месяц будут действовать все ограничения, просто сейчас у Правительства нет основания менять режим. И.Шимоните утверждает, что решение будет пересматриваться каждую неделю.

L24.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt