Connect with us

Naujienos

Aptarė glaudesnius ekonominius santykius su JAE

Avatar

Paskelbta

Rama Gheerawo, gerai pasaulyje žinomas dizaineris ir ilgametis Helen Hamlyn dizaino centro Karališkajame menų koledže Londone direktorius įsitikinęs, kad geras dizainas privalo būti kuriamas bendradarbiaujant su jį vartojančiais žmonėmis. Tik tuomet dizainas neapsiriboja estetinėmis funkcijomis ir gali spręsti aktualias visuomenės problemas.

„Tikite tuo ar ne, bet verslininkai, rinkodaros specialistai, įmonės, organizacijos ir vyriausybės ne visada įtraukia piliečius į dizaino sprendimus. Jie kuria tai, ko, jų manymu, Jums reikia, o ne tai, ko norite iš tiesų“, – atkreipia dėmesį dizaineris. Rama Gheerawo Kauno dizaino įvykyje spalio 27 dieną pristatys savo vadovaujamo centro gerąsias praktikas. Pokalbyje žinomas dizaineris dalijasi įžvalgomis apie šiuolaikinio dizaino funkcijas ir iššūkių kupiną juo užsiimančių dizainerių darbą.

– Dizaino mąstymo (angl. design thinking) sąvoka tampa vis populiaresnė. Kodėl, Jūsų nuomone, dizaino mąstymas yra svarbus?

– Ši metodika padeda suvokti dizainą kaip strateginę inovacijų struktūrą. Jis sujungia kūrybingumą ir inovacijas. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad dizainas nėra tik estetinis reiškinys, tai ne tik žaidimas su žymekliais, rožinio ar mėlyno atspalvių pasirinkimas. Dizainas vis sparčiau diegia inovacijas ir įsigali aukštuosiuose sprendimų priėmimo sluoksniuose.

Sunkiausia yra dizaino mąstymą paversti dizaino kūrimu. Tik tuomet dizainas virsta kažkuo daugiau už lipniais lapeliais nuklotą kambarį. Yra manančių, kad kiekvienas, turintis lipniųjų lapelių ir tuščią sieną, gali būti dizaino mąstytoju. Tačiau nesvarbu, kaip tai pavadinsime: universaliu dizainu, dizainu visiems ar įtraukiu dizainu, tai nebūtinai apima į žmones orientuotas strategijas, kurios egzistuoja jau daugybę metų. Jei išties nebendrauji su žmonėmis, tuomet tavo dizaino mąstymas pradeda „dvokti“.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriama siekiant įtraukti žmones į kūrybinius procesus?

– Yra keletas iššūkių. Pirmasis – surasti žmones. Antrasis – paskatinti juos kalbėti. Ir trečiasis – sustabdyti juos. Su žmonėmis retai konsultuojamasi, todėl jei kažkas, dirbantis su technologijų kompanija, nori sužinoti jų nuomonę, jie nustemba, negali patikėti, kad „Samsung“, „Panasonic“, „Hewlett Pasckard“ ar „Sony“ gali rūpėti jų nuomonė. O juos prakalbinus, kartais sunku viską aprėpti. Vienam dizaineriui tam prasčiausiai pritrūktų laiko.

Taigi, surasti tinkamus žmones yra labai svarbu, tačiau neretai tai daroma klaidingai. Helen Hamlyn dizaino centre mes naudojame tam tikrus metodus, orientuotus į ekstremalų vartotoją. Sporto kompanijos dažnai samdo atletus, kad šie išbandytų jų kuriamus bėgimo batelius, kol šie galiausiai suplyš. „Honda“ XX a. 8-9 dešimtmetyje samdė lenktynininką Ayrtoną Senną, kad jis išbandytų jų kuriamus automobilius. Niekas nevairuoja taip, kaip Senna, jis – „Formulės 1“ lenktynininkas.

Tačiau, jei sukursite gerą automobilį Sennai, jis tiks ir kiekvienam iš mūsų. Seserys Serena ir Venus Williams išmėgina teniso įrangą: jei jos gali naudoti raketę, galėsiu ir aš, ir jūs.

Taip pat yra ir su skirtingo amžiaus, lyčių ir gebėjimų žmonių įtraukimu. Prieš 20 metų, kai permąstėme Londono Hitrou oro uosto 5-ojo Terminalo įėjimą, oro uosto valdžia mums pasiūlė 50 verslininkų grupę tyrimui. Dauguma jų buvo vyrai, atstovavo tai pačiai kultūrai ir socialinei klasei, tad jokios lyties, amžiaus ar rasinės įvairovės toje grupėje nebuvo. Visi jie buvo sveiki, turėjo po asistentą ir priklausė vadinamajai „verslo klasei“.

Tai mums nepadėjo įžvelgti tiesos. Taigi, mes pasakėme, kad mums nereikia 50 žmonių, mums užtenka 5, kuriuos mes pasirinksime patys, ir kurie mums pasakys kur kas prasmingesnių dalykų. Oro uosto valdžia mumis netikėjo. Mūsų penketu tapo 8 m. amžiaus mergaitė, 80 m. amžiaus pora, negalėjusi pakelti savo lagaminų, 60 m. amžiaus silpnaregis vyras ir japonų turistas, nemokėjęs anglų kalbos.

Jie ne tik mums pasakė, kur slypi didžiosios klaidos, bet ir kur ieškoti pačių mažiausiųjų. Inžinieriai dažnai sako, kad užtenka maždaug 9 nedidelių klaidų ir nutinka kas nors tikrai blogo, kaip kad sugriūva tiltas ar nukrenta lėktuvas.

Taigi, ko mes išmokome iš savo penketo? Visiems jiems davėme vieną užduotį: iš Padingtono stoties nukeliauti į oro uostą, užsiregistruoti į skrydį, pereiti apsaugą ir rasti savo lėktuvą, skrendantį į Teksasą. Viskas vyko dar prieš rugsėjo 11-osios įvykius, taigi, galėjome viską filmuoti. 8 m. mergaitė sėkmingai pasiekė terminalą, tačiau negalėjo suprasti, kur yra įėjimas.

Terminalo pastatas – labai gražus modernistinės architektūros pavyzdys, tačiau durys ir langai atrodo vienodai. Mūsų užduotis buvo sukonstruoti įėjimą taip, kad jis būtų lengvai atpažįstamas. Įkvėpimo sėmėmės iš „Disneilendo“ pramogų parko, bažnyčių ir mečečių. „Disneilendas“ nori, kad Jūs užeitumėte, todėl įėjimą pamatyti nesunku.

Bažnyčių ir mečečių langų taip pat niekas nesumaišo su durimis. Taigi, įtaisėme 5-ajame Terminale katedrą primenančius portikus. Jie kliudė ir šaligatvį, nors tuometinis įtraukus dizainas mokė to nedaryti. Tačiau, mes nusprendėme, kad portikus žmonės gali apeiti, jei tik norės. Esminė jų funkcija – palydėti juos iki įėjimo.

Taip pat tyrimo metu sužinojome, kad vyresnio amžiaus ir silpnaregiai žmonės dažnai vaikšto į tualetą. Kodėl? Nes tai vienintelė vieta oro uoste, kur galima aiškiai girdėti pranešimus. Oro uostai pilni vizualaus ir garsinio triukšmo. Taigi, terminalą sukonstravome taip, kad vos į jį atvykus patenkama tiesiai prie registracijos stalo, kur įtaisėme ekranus su kryptingo garso įrenginiais.

Taigi, stovėdami prieš ekranus, girdite į Jus nukreiptą informacijos srautą. Oro uostas – ne futbolo stadionas, kur norisi girdėti minios ošimą. Tai didelė, bet intymi erdvė. Ir tai tik du dalykai, kuriuos padarėme, bet tai, paprastai tariant, ir yra įtraukusis dizainas.

– Papasakokite, kas yra Helen Hamlyn dizaino centras Karališkajame menų koledže ir kokios yra Jūsų veiklos.

– Viskas labai paprasta – mes geriname žmonių gyvenimą dizaino pagalba. Pasisakome už įvairaus amžiaus, gebėjimų, lyties, rasės, socialinės padėties žmonių poreikiams ir galimybėms neabejingą dizainą.

Tikime, kad pasitelkiant dizainą, pavyzdžiui, žmonėms su negalia ar vyresniems žmonėms, galime sukurti tai, kas tiks visiems. Įtraukus dizainas (angl. inclusive design) apimą platų žmonių spektrą. Tikite tuo ar ne, bet verslininkai, rinkodaros specialistai, įmonės, organizacijos ir vyriausybės ne visada įtraukia piliečius į dizaino sprendimus. Jie kuria tai, ko, jų manymu, jums reikia, o ne tai, ko norite iš tiesų.

– Kaip centro direktorius, aktyviai vykdote dizaino tyrimus ir įgyvendinate projektus, taikydamas empatijos principus. Kaip susidomėjote socialinių inovacijų kūrimu?

– Tai labai asmeniška. Viskas prasidėjo nuo nepasitenkinimo tuometinėmis dizaino galimybėmis. Pamenu, kai man buvo 19 metų, mąsčiau, kodėl mes nekalbame su žmonėmis? Juk tai taip paprasta. Būdamas 21 metų, pradėjau mokytis Karališkajame menų koledže.

Čia įgijau inžinerijos, o vėliau – dizaino laipsnius. Besimokydamas kūriau baldus vienai mokyklai. Įgyvendindamas projektą kalbėjau su 200 vaikų, lankiau juos mokykloje, stebėjau kaip jie sėdi, ką veikia. Man tai atrodė prasminga. Žinote, kartais atrodo, kad elgiamės teisingai, bet aplinkinis pasaulis netenka prasmės.

Kai atradau tai, kas vadinama įtraukiu dizainu, pasaulis ir vėl įgavo prasmę. Helen Hamlyn dizaino centras įsikūrė man baigiant studijas. Kreipiausi į jį dėl darbo, o po kelerių metų pats tapau šio centro direktoriumi. Net neįsivaizduoju, kaip tai nutiko.

– Prieš porą metų Londono taksi pasiūlėte net 200 pakeitimų, siekdami, kad jų paslaugos būtų labiau orientuotos į žmones. Šio proceso eigoje kalbinote gausų vairuotojų ir keleivių su skirtingais poreikiais būrį. Gal galite apie tai papasakoti plačiau?

– Pagrindinę mūsų tiriamųjų grupę sudarė 20 vairuotojų ir keleivių. Tai nedidelis skaičius. Vadiname tai „giliaisiais duomenimis“. Žmonės dažnai netiki, kad kažkas yra tiesa, kol to nepatvirtina 1000 žmonių. Tačiau, iš tiesų, užtenka vos 6, galinčių duoti vertingų įžvalgų. Apklausoje, kurioje dalyvauja 1000 ar net 100 žmonių, galima užduoti 6 klausimus.

O štai apklausoje su 6 žmonėmis galima užduoti 100 klausimų. Taip pat papildomai kalbėjomės su maždaug 100 vairuotojų ir 3000 keleivių. Uždavėme jiems po 6 klausimus. Tokių apklausų nenaudojame, norėdami pasitvirtinti idėjas. Jos mums padeda susipažinti su žmonių įpročiais, tačiau negali pasakyti, ar žmonėms kažkas patinka ar ne.

Užsiimame subjektyviais, ne objektyviais, tyrimais. Mūsų dizaineriai leidžia laiką ligoninėse kartu su paramedikais arba vaikšto po naktinį miestą, mėgindami suprasti, ką tai reiškia, pavyzdžiui, 80 metų amžiaus moteriai. Tolimuosiuose Rytuose bendravome su darbuotojais migrantais. Savo studentų ir profesorių komandai iškėliau užduotį – praleisti dieną tarsi jie būtų darbuotojai migrantai.

Neverčiau jų gyventi migrantų stovyklose, bet jie turėjo išsiversti su 5-7 JAV doleriais per dieną. To turėjo užtekti viskam, nuo maisto iki pramogų. Taip gyvenant tenka nuobodžiauti ir valgyti daug duonos, kenčia tiek protinė, tiek fizinė sveikata. Toks įtraukus subjektyvumas nepaprastai svarbus. Dizaino tyrimai nėra paremti žmonių stebėjimu per teleskopą, jie labiau primena kontaktinį sportą.

– Taigi, centre dirbantys dizaineriai viską išmėgina ir patys?

– Jie privalo tai daryti. Kitu atveju, nesi dizaineris. Jei leidi laiką studijoje piešdamas tai, kas gimsta tavo galvoje, užsiimi mažiausiai galinga, empatiška ir sąmoninga dizaino forma.

– Kai kurie jūsų projektai sprendžia opias socialines problemas. Puikus to pavyzdys – projektas „Our Future Foyle“ (liet. „Mūsų ateities Foilas“). Papasakokite apie šį projektą.

– Tai yra tęstinis kultūros ir sveikatos projektas, kurio dėmesio centre – Foilo upė Londonderyje, Airijoje. Nuo 2016 m. kovo, bendradarbiaudami su 15000 vietinės bendruomenės narių, suinteresuotų šalių organizacijų ir tarptautinių ekspertų, vykdome didelės apimties projektus. Šiam inovatyviam projektui vadovauja Šiaurės Airijos visuomenės sveikatos agentūra.

Projektu siekiame pagerinti visų besinaudojančių upės pakrante sveikatą ir socialinį gerbūvį. Atnaujindami ir pagyvindami upės krantus ir tiltus, kuriame pozityvią erdvę – anksčiau ant šios upės tilto įvykdavo nemažai savižudybių, dabar padėtis pasikeitė. Gavome tarpžinybinį vyriausybės finansavimą kaip pavyzdinis projektas. Numatoma į projektą investuoti 25 milijonus svarų, siekiant didelės naudos miesto ir platesnio regiono sveikatai, ekonomikai ir turizmui.

Helen Hamlyn dizaino centro ir šio projekto absolventai Ralfas Alwani ir Jakas Spenceris šiuo metu vadovauja „Urban Scale Interventions“ studijai. Tai – į vartotojus orientuota dizaino ir inovacijų studija Šiaurės Airijoje, atsiradusi Helen Hamlen tyrimų partnerių programos dėka ir remiama Šiaurės Airijos visuomenės sveikatos agentūros. Studija specializuojasi dizaino tyrimuose, strateginėje politikoje, kūrybinių suinteresuotų šalių įtraukime ir dizaino įgyvendinime.

– Būsimas Kauno dizaino įvykis kelia ir su pandemija susijusius klausimus. Koks buvo Helen Hamlyn dizaino centro atsakas į COVID-19?

– Nusprendėme nesiimti nieko: pasirinkome klausyti ir kurti strategijas. Visi buvo kviečiami sukurti naują kvėpavimo ventiliatorių, daugelis dizaino įmonių norėjo sukurti naują apsauginę veido kaukę. Nenorėjome šokti į šį traukinį. Kartais dizaineriams reikia palaukti.

Supratome įdomų dalyką: visi norėjo sukurti naują ventiliatorių ar kaukę, vedini gerų paskatų, tačiau taip pat norėjo būti tais, kurie tai padarė. Mums visai nesinori ant visų projektų klijuoti savo vardo, norime pasaulį matyti kaip vieną didelę šeimą.

Taigi, rinkomės palaikyti: daug bendravome su medikais, dirbančiais pirmose fronto linijose, domėjomės, ko jiems reikia. Sužinojome, kad Nacionalinė sveikatos tarnyba yra patvirtinus kelis apsauginių kaukių dizainus, ne 70 skirtingų. Taigi, skatinome dizainerius nekurti naujų modelių, o dirbti su jau esamais ir pripažintais.

Bendraudami su ligoninių personalu, sužinojome, kad daugiau nei pusė jo – naujai apmokyti studentai ar iš pensijos grįžę medikai. Jie nuolatinį ligoninių personalą nuolat užversdavo tais pačiais klausimais, norėdami išsiaiškinti, kur yra tualetas ar valgykla. Taigi, mes sukūrėme žemėlapį, kuris labai palengvino ligoninės personalo kasdienybę. Štai, kaip mes reagavome – įsiklausėme į žmonių norus.

– Ar daug savo kasdieniame gyvenime sutinkate netinkamo dizaino pavyzdžių, kuriuos reikėtų permąstyti?

– Turbūt atsakysiu kiek filosofiškai, bet, manau, kad didžiausia dizaino katastrofa yra tai, kaip mes projektuojame lyderystę. Helen Hamlyn dizaino centre stebėjau 300 projektų, dar beveik 100 įgyvendinau pats. Tenka susidurti su iki ašarų gluminančiais iššūkiais.

Tačiau suvokus, kad dizainas gali palikti nedidelį pozityvų pėdsaką šiame pasaulyje, tai įkvepia ir suteikia energijos bei motyvuoja. Visos problemos, susijusios su nutukimu, amžiumi, autizmu, lyčių nelygybe, smurtu, alkoholizmu ir t.t., gali būti išspręstos, pakeitus lyderystę. Dažnai lyderystę tapatiname su garsiausiu, aukščiausiu, vyriškiausiu daugumos kultūros atstovu ir tai yra didžiausia mūsų daroma klaida. Mums reikia permąstyti lyderystę.

Daugiau informacijos apie Kauno dizaino įvykį rasite čia.

Teksto autorė – Justė Litinskaitė. Visą tekstą galite rasti lrt.lt portale čia.

Žmonių gyvenimus keičiantis dizaineris Rama Gheerawo: mums reikia permąstyti lyderystę

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Praėjusią parą patvirtinti 2289 nauji koronaviruso atvejai

Avatar

Paskelbta

2020 11 25

Veiksminga ir skaidri pagalba žmogui ginant savo teises, teisingumo procesų spartinimas, pažangiais principais grįsta pataisos įstaigų veiklos pertvarka – tokie buvo kertiniai pastaruosius dvejus su puse metų trukę Teisingumo ministerijos darbai, kurie padėjo sustiprinti mūsų valstybės ir jos demokratinių vertybių apsaugą, padidino visuomenės saugumą. Dėkoju Jums už profesionalumą, stiprų pareigos jausmą, atsidavimą darbui, kuris ypač išryškėjo šiuo sunkiu Covid-19 pandemijos laiku, kai reikėjo atlikti ne tik kasdienines užduotis, bet ir operatyviai pertvarkyti institucijų veiklą, atsižvelgiant į naująją situaciją parengti reikalingus teisės aktus, taip pat –užtikrinti sklandžius rinkimus į Lietuvos Seimą. 

Prioritetas – piliečių teisės ir asmens laisvės 

Demokratinė valstybė turi nuolatos rūpintis savo piliečiais ir ginti jų teises ir laisves. Šioje srityje įvyko istorinis pokytis – Seimas priėmė Konstitucijos pakeitimą, įteisinantį individualų konstitucinį skundą. Teisingumo ministerijos specialistams parengus įstatymų pakeitimus, kuriais nustatomi tokio skundo pateikimo Konstituciniam Teismui sąlygos ir tvarka, šia teise gyventojai bei juridiniai asmenys jau gali naudotis nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu Seimo teisėkūros kelyje – ir kita Konstitucijos pataisa bei įstatymų projektai, reglamentuojantys visuomenės atstovų – tarėjų dalyvavimą teismuose. Šie projektai parengti bendradarbiaujant Seimo nariams ir Teisingumo ministerijos specialistams. 

Problemas, susijusias su piliečių teisėmis ir jų apsauga, įtraukėme į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę. Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas su naujai išrinkto Europos Parlamento atstovais, nuoseklus darbas su ES valstybėmis narėmis ir kitomis europinėmis institucijomis prisidėjo prie to, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamente buvo priimta Lietuvai ypač svarbi rezoliucija, kuria Rusija buvo raginama nutraukti pradėtą Sausio 13-osios bylos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimą. Po šio veiksmo žengtas ne mažiau svarbus žingsnis – toliau buvo svarstomas klausimas, kaip teisėtomis priemonėmis apginti ES piliečius nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo, teikiant nepagrįstus ar politiškai motyvuotus ekstradicijos prašymus. 

Mūsų iniciatyva ES teisingumo ministrų susitikime buvo aptartas ir ekspertams pavestas svarstyti klausimas dėl trečiosiose šalyse kalinamų piliečių perdavimo atlikti bausmę į savo pilietybės valstybę. 

Sustiprintos žmogaus teisių garantijos ir nacionalinėje teisėje. Laikydamiesi principo, kad asmens laisvės suvaržymas net ir trumpam laikotarpiui turi griežtai atitikti Konstitucijos nuostatas, parengėme ir Seimui svarstyti perdavėme įstatymų pataisas, padedančias apginti jų orumą ir reputaciją. Valstybė bus įpareigota sumokėti žmogui piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, jeigu iki teismo jis buvo suimtas, bet vėliau teismas panaikino visus įtarimus. Taip pat parengtos įstatymų pataisos, reglamentuojančios aiškesnę tvarką, kaip taikyti suėmimui alternatyvią priemonę – piniginį užstatą. Vienas iš paskutinių darbų – įstatymo pataisos, tiksliau apibrėžiančios asmens laikinojo sulaikymo pagrindus, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, taikant laisvės suvaržymą. 

Lietuva įvykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą įteisinti bausmės iki gyvos galvos persvarstymo mechanizmą. Nuteistasis, atlikęs ne mažiau kaip 20 metų bausmės, turi teisę pateikti teismui prašymą persvarstyti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės persvarstymo modelį EŽTT įvertino kaip vieną iš progresyviausių regione ir tapačias bylas išbraukė iš nagrinėjamų bylų sąrašo. Remiantis EŽTT sprendimais taip pat buvo priimti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos nagrinėjant baudžiamąją bylą asmuo neprivalės duoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį, neatsižvelgiant į tai, koks jo statusas. 

Pertvarkomas teismų darbas 

Gana ilgai buvo konstatuojama, kad dėl didelio krūvio teismuose užtrunka bylų nagrinėjimas, o kai kurios bylos tęsiasi net kelerius metus. Parengėme teisinius pagrindus, leisiančius pertvarkyti bylų nagrinėjimo mechanizmą – spartinti teisingumo vykdymo procesą. Šios pertvarkos esmė – teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas, procesų supaprastinimas, mediacijos plėtojimas ir ikiteisminių ginčų sprendimo būdų taikymas, taip pat buvo parengti svarbūs baudžiamosios politikos pokyčiai. 

Šeimos ginčams spręsti įteisinta privalomoji mediacija sudaro prielaidas kasmet beveik 8000 tokių ginčų spręsti ne teismuose, o tarpininkaujant mediatoriams. Šių metų birželio mėnesį priimti nauji įstatymų pakeitimai suteikia galimybę vykdyti ir neteisminę administracinių ginčų mediaciją. 

Šiuo metu Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama plačiau taikyti paprastesnę ir greitesnę ikiteisminę administracinių, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir Mokestinių ginčų komisijoje. Tai leis užtikrinti efektyvią ir greitą pažeistų teisių gynybą bei trečdaliu sumažinti administracinių teismų darbo krūvį. 

Planuojama, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinės nebe apylinkės teismas, o kitos institucijos ne teismo tvarka. Taip apylinkių teismuose beveik dviem trečdaliais sumažėtų administracinių nusižengimų bylų, be to, nuo šių bylų tyrimo būtų atleista beveik trečdalis teisėjų. 

Teisingumo ministerija taip pat parengė paketą įstatymų projektų, kuriais siekiama išgryninti teismų funkcijas, sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau spręsti ginčus teismuose. Siūloma notarams perduoti dalį apylinkių teismų šiuo metu sprendžiamų klausimų, kurie nėra susiję su teisinio ginčo sprendimu, būtent – santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtinimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, taip pat vedybų sutarčių keitimo tvirtinimas. Šie pakeitimai leistų beveik 10 proc. sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį, sudarytų sąlygas efektyviai ginti pažeistas asmenų teises. Kadangi dėl siūlomo teisinio reguliavimo apylinkių teismuose labai sumažėtų nagrinėjamų bylų, teismams siūloma perduoti iki 100 000 eurų sumos padidintas ieškinio bylas, kurios dabar priskiriamos apygardų teismams. 

Nacionalinė teisinė sistema – europine kryptimi 

Atlikta sisteminė Baudžiamojo kodekso peržiūra ir Seimui pateiktas įstatymų paketo projektas, kuriuo siekiama baudžiamąją politiką grįsti rodikliais, atitinkančiais dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą. Lietuva iš ES ir kitų demokratinių šalių išsiskiria bausmių griežtumu. Todėl siūloma dekriminalizuoti nedidelio pavojingumo veikas ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga. Įvedus tokias pataisas teisėsaugos ir teismų resursai būtų skiriami pačioms sudėtingiausioms ir didžiausią žalą darančioms nusikalstamoms veikoms tirti.

Lietuvos teisinė sistema sustiprėjo nacionalinėje teisėje įtvirtinus tarptautinius ir ES standartus. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kuriomis įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos dėl kovos su terorizmu ir ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, pinigų plovimu, sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis bei jų klastojimu, seksualine prievarta prieš vaikus ir kita. 

Pasirengta dirbti naujojoje ES institucijoje – Europos prokuratūroje. 

Šiuolaikinė pataisos įstaiga skatina ir padeda žmogui keistis 

2018–2020 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas bausmių vykdymo sistemos reformai, kuria siekta atsiriboti nuo praeities paveldo apraiškų. Taikomos ES šalių praktikoje pasiteisinusios alternatyvios bausmės, stiprinama resocializacija, skatinanti nuteistuosius rinktis kitokį gyvenimo kelią, gerinamos nuteistųjų buities ir pareigūnų darbo sąlygos. Šios pertvarkos simboliu galima laikyti iš Vilniaus centro iškeldintą seniausią ir itin prastomis kalinių laikymo sąlygomis pagarsėjusį Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kurio uždaryti nepavyko nė vienai Vyriausybei. 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų pataisas, kuriomis išplėstas alternatyvių bausmių spektras ir iš esmės pertvarkytas nuteistųjų resocializacijos procesas. Šios kryptingos priemonės per dvejus metus leido daugiau kaip tūkstančiu sumažinti bendrą įkalintų asmenų skaičių ir pasitraukti iš niūrios lyderės pozicijos ES pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičių. Tokių asmenų rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 232 iki 194, o ES vidurkis yra 118. Sumažėjus nuteistųjų skaičiui, kas mėnesį sutaupoma apie 130 tūkst. eurų, kurie skiriami jų gerovės projektams. Panevėžio ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įgyvendintas projektas „Lengvojo režimo sektorius“, skatinantis nuteistuosius dirbti, gerai elgtis ir už tai gauti daugiau lengvatų. Jo veiksmingumą liudija tai, kad lengvojo režimo grupėje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičius padidėjo beveik 3 kartus. 

Laisvės atėmimo įstaigose sparčiai pereinama prie nuteistųjų priežiūros kamerų tipo patalpose, o tai sudaro palankesnes resocializacijos sąlygas, suvaržo subkultūros sklidimą. Naujų tokio tipo korpusų įrengta Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose, dar vieni remontuojami Alytuje. Šiais metais pasirašyta Norvegijos finansinio mechanizmo paramos sutartis, pagal kurią per artimiausius ketverius metus už 20 mln. eurų Vilniaus ir Pravieniškių pataisos įstaigose bus įrengta 300 naujų, tarptautinius standartus atitinkančių kalinimo vietų, nuteistųjų užimtumui ir resocializacijai vykdyti reikalingos patalpos. Už šias lėšas taip pat bus pastatytas naujas modernus Kalėjimų departamento Mokymo centras. 

Sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose integruota į nacionalinę sveikatos sistemą ir sudarytos galimybės gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Dabar nuteistieji valstybės biudžeto lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Šie pokyčiai, taip pat struktūrinė medicinos tarnybų pertvarka laisvės atėmimo vietose suteikė galimybę sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 33 procentais.

Praėjusiais metais optimizuotas bausmių vykdymo įstaigų tinklas – įvykdyta Kalėjimų departamento ir visų kalinimo įstaigų reforma. Sujungus 6 įstaigas į 3 (sutaupyta apie 1 mln. eurų) ir konsolidavus  administracinius padalinius (sutaupyta dar pusė milijono eurų), sumažėjo vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų bei padaugėjo tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių pareigūnų. Penkiuose didžiuosiuose miestuose veikusios probacijos tarnybos sujungtos į vieną Lietuvos probacijos tarnybą. 

Pastaraisiais metais visų grandžių pataisos pareigūnų darbo užmokestis padidėjo 35 procentais. Šiemet mažiausias pareigūno atlyginimas, išskyrus tik pradėjusius dirbti asmenis, sieks 1000 eurų atskaičius mokesčius

Antstolių ir notariato paslaugos – paprastesnės, greitesnės ir pigesnės

Inicijuotos įstatymų pataisos, kurios suteikia galimybę riboti antstolių pelną ir atpiginti jų paslaugas gyventojams. Antstolių veiklos srityje nustačius naują – skaidresnę sprendimų vykdymo tvarką atsisakyta neretai atliekamų perteklinių ir ekonomiškai nepagrįstų veiksmų, sumažėjo skolų išieškojimo išlaidos. 

Teisingumo ministerijos iniciatyva padidinta skolininko būstui taikoma apsauga. Terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti, neprarasdamas paskutinio būsto, prailgintas nuo 6 iki 18 mėnesių, taip pat šis būstas negali būti parduodamas dėl palyginti nedidelių skolų. Dar vienas pokytis – žymiai sumažintas išskaitų, daromų iš skolininko darbo užmokesčio ar pensijos, procentas.

Be to, Teisingumo ministerijos inicijuoti teisės aktai skatina proceso šalis kuo daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu naudojantis informacinėmis technologijomis.

Patvirtinti nauji, dešimtmetį neperžiūrėti notarų įkainiai, suteiksiantys papildomų lengvatų. Nuo įkainio už hipotekos patvirtinimą atleidžiamos jaunos šeimos, kai yra įkeičiamas pirmasis būstas iki 87 000 eurų. Taip pat nuo jo mokėjimo atleidžiami globojami (rūpinami) nepilnamečiai vaikai, paveldintys nekilnojamąjį turtą po savo tėvų ar senelių mirties. 

Seimui pateikti įstatymų projektai, įteisinantys notarinių veiksmų atlikimą nuotoliniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines informacines technologijas, ir naują notarų paslaugą – organizuoti turto pardavimo ir nuomos aukcionus virtualioje erdvėje. 

Seimas patvirtino įstatymų pataisas, kad į antstolių ir notarų garbės teismus, nagrinėjančius drausmės bylas, būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tai teisinei sistemai suteiks daugiau atvirumo ir pasitikėjimo. 
 
Atveriami duomenys viešai prieigai 

Atsižvelgiant į naudotojų poreikį praėjusiais metais visuomenei ir verslui buvo atverti Teisingumo ministerijos valdomų Nekilnojamojo turto, Patentų, Prekių ženklų ir Dizaino registrų duomenys, o šiemet – ir Adresų registro duomenys.

Nuo 2020 m. liepos Teisingumo ministerija ir jos valdymo sričiai priskiriamos institucijos atveria savo tvarkomus ir statistinius duomenis bei skelbia juos Lietuvos atvirų duomenų portale. Teisingumo ministerija pirmoji iš ministerijų patvirtino tvarką, pagal kurią visuomenė, institucijos, verslas gali naudotis jiems reikalinga nuasmeninta statistine ir analitine informacija. 

Parengti įstatymų pakeitimų projektai, sudarantys teisines prielaidas steigti Politinių partijų narių registrą, kuriame būtų registruojami politinių partijų nariai ir tvarkomi jų duomenys. Naujajame registre bus kaupiama tiksli ir teisinga informacija apie politinių partijų veikloje dalyvaujančius piliečius. ES piliečiams sudaryta galimybė būti Lietuvos politinių partijų nariais, jeigu jie teisėtai  šalyje gyvena ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Sustiprinta piliečių teisinė apsauga 

Teisingumo ministerija aktyviai kėlė produktų nevienodos kokybės klausimą tiek Lietuvoje, tiek ir ES lygiu. Pasiekta, kad ES teisėje skirtinga prekių kokybė prilyginta nesąžiningai komercinei veiklai. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) suteikti įgaliojimai atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus („slaptas pirkėjas“), blokuoti pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetaines, kuriose šiurkščiai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai. Padidintos ir sankcijos verslo subjektams už vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kurios sudarys sąlygas veiksmingiau ginti vartotojų teises, kai vartojimo ginčai sprendžiami neteismine tvarka. Vartotojų asociacijos galės pateikti grupės ieškinius, taip pat įsitraukti į vartojimo ginčų neteisminį sprendimą. Keičiamas vartotojų asociacijų vykdomų projektų ir veiklų finansavimas valstybės lėšomis – pinigai skiriami Teisingumo ministerijos identifikuotoms problemoms vartotojų teisių apsaugos srityje spręsti. 

Parengta ir patvirtinta Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros 2019–2027 metų programa. 

Įvykdyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reforma, kuri užtikrina, kad valstybės teikiamas nemokamas teisines paslaugas gautų tie asmenys, kurie dėl sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali apginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Siekiant racionaliai panaudoti valstybės lėšas, patobulinta ir apmokėjimo už advokatų suteiktą antrinę teisinę pagalbą tvarka. Per 2016–2020 m. atlyginimo bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamas užmokestis advokatams ir mediatoriams, padidėjo nuo 13  iki 18 eurų, arba 38,5 procento. 

Įgyvendinus ES duomenų apsaugos reformą, sustiprinta piliečių teisė į asmens duomenų apsaugą ir užtikrinta vienodo ir aukšto lygmens fizinių asmenų apsauga, tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje.

Praėjusių metų gegužę įsigaliojo teisingumo ministro patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, kurios išplečia vardo ir pavardės keitimo pagrindą. Sudaryta galimybė pasikeisti pavardę ir įgyti kitokį šios pavardės variantą: be priesagos, su priesaga, su kitokia priesaga ar galūne, jeigu tradicinėje vartosenoje yra toks pavardės variantas. Nustatyta teisė pasikeisti pavardę, jeigu pareiškėjas nori turėti savo pavardę, užrašytą lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles), bei teisė pakeisti vardą, jei vardas buvo pakeistas užsienio valstybėje, kurioje asmuo nuolat gyvena arba yra jos pilietis.

Kyla antikorupcijos indeksas 

Organizacijos „Transparency International“ 2019 m. duomenimis korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirta 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 15 vietą iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos rezultatai pagerėjo pirmą kartą per 5 metus. Be to, mažėja gyventojų, manančių kad kyšis padeda spręsti problemas: nuo 2016 m. šis rodiklis sumažėjo 7 procentiniais punktais (buvo 68, 2019 m. – 61). 

2019 m. pradėjo veikti Pranešėjų apsaugos įstatymas, pagal kurį pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, remiantis jų pranešimais pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai. Tai liudija, kad Lietuvoje formuojasi antikorupcinė aplinka, auga visuomenės nepakantumas šiam reiškiniui, mažėja korupcinė patirtis.

Tinkamai buvo pasirengta 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ir atsižvelgiant į geriausią užsienio valstybių praktiką parengto Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimui. 2018 m. Teisingumo ministerija parengė įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie reglamentuoja apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos mechanizmą.

Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, nustatančius aiškias lobistinės veiklos taisykles, pagal kurias verslo asociacijos turės viešinti teisėkūrai daromą įtaką. Taigi lobistine veikla užsiimantys asmenys privalės atvirai ir skaidriai deklaruoti, kokių jie siekia valstybės sprendimų. 

Kad ir toliau kryptingai būtų skatinama antikorupcinė veikla, Teisingumo ministerija parengė Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo veiklų planą, kuriame apibrėžtos trejų metų korupcijos prevencijos priemonės, orientuotos į įvairius valstybės sektorius – savivaldybes, sveikatos priežiūrą, viešuosius pirkimus, teismų veiklą ir kita. 

Atsvara pandemijos barjerams – elektroninių paslaugų plėtra 

Netikėtą pasaulinės pandemijos iššūkį priėmėme, operatyviai ir plačiai pasitelkdami informacines technologijas, modernizuodami teisines procedūras, kurios leido sparčiai skaitmenizuoti daugelį veiksmų. Baigtas įtvirtinti antstolių privalomas darbas Antstolių informacinėje sistemoje leidžia proceso šalims iš bet kurios vietos, kur veikia internetas, prisijungus gauti informaciją. 

Elektroniniu būdu pradėta teikti daugiau civilinės metrikacijos paslaugų. Dabar galima užsakyti ir gauti civilinės būklės dokumentus neatvykstant į įstaigą, o prašymą sutuokti galima siųsti elektroniniu laišku, perduoti registruotu paštu arba per kurjerį 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtą specialų įstatymą, reglamentuojantį vartotojų teises ir numatantį kuponų išdavimo vartotojams mechanizmą, kai dėl karantino ribojimų neįvyko sporto, kultūros, pramogų ar kiti renginiai. 

Nustatyta tvarka, kaip civiliniame ir administraciniame procese rengti nuotolinius teismo posėdžius, naudojant ne tik vaizdo konferencijų, bet ir telekonferencijų technologijas, užtikrinančias didesnes galimybes organizuoti sklandų teismų darbą. Tikiuosi, kad naujas Seimas pritars pateiktoms Baudžiamojo kodekso proceso pataisoms įtvirtinti siekiamybę nuotoliniu būdu atlikti ir ikiteisminį tyrimą bei nagrinėti baudžiamąsias bylas. 
————————————-
Čia paminėti tik svarbiausi visų mūsų atlikti ar pradėti darbai, kuriuos tęsiant toliau vyks būtinos permainos bei bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos, stiprės teisingumas visuomenėje, didės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dirbti su Jumis – geriausiais įvairių sričių teisės specialistais Lietuvoje. 

Skaityti toliau

Rajonas

Savitarpio pagalbos grupės nuotolinis susitikimas Vilniaus rajone

Avatar

Paskelbta

Š. m. lapkričio 27 dieną nuo 15.30 val. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro Globos centras kviečia globėjus (rūpintojus) į Savitarpio pagalbos grupės susitikimą.
Susitikimo metu aptarsime aktualias situacijas, skatinsime dalintis patirtimi ir patarimais, ieškosime sprendimo būdų.
Susitikimas vyks nuotoliniu būdu, trukmė 1 val. Norinčius dalyvauti prašome registruotis el. p. terese.radziuniene@svgc.lt arba telefonu 8 614 84502.
Visiems dalyviams į nurodytus el. paštus bus atsiųstos prisijungimo nuorodos į susitikimą.
Susitikimą ves Tarnybos atestuoti asmenys Dorota Baranovska ir Teresė Radžiūnienė.

Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centroGlobos centro informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius: sustiprinome mūsų valstybės ir demokratinių vertybių apsaugą bei gyvybingumą

Avatar

Paskelbta

2020 11 25

Veiksminga ir skaidri pagalba žmogui ginant savo teises, teisingumo procesų spartinimas, pažangiais principais grįsta pataisos įstaigų veiklos pertvarka – tokie buvo kertiniai pastaruosius dvejus su puse metų trukę Teisingumo ministerijos darbai, kurie padėjo sustiprinti mūsų valstybės ir jos demokratinių vertybių apsaugą, padidino visuomenės saugumą. Dėkoju Jums už profesionalumą, stiprų pareigos jausmą, atsidavimą darbui, kuris ypač išryškėjo šiuo sunkiu Covid-19 pandemijos laiku, kai reikėjo atlikti ne tik kasdienines užduotis, bet ir operatyviai pertvarkyti institucijų veiklą, atsižvelgiant į naująją situaciją parengti reikalingus teisės aktus, taip pat –užtikrinti sklandžius rinkimus į Lietuvos Seimą. 

Prioritetas – piliečių teisės ir asmens laisvės 

Demokratinė valstybė turi nuolatos rūpintis savo piliečiais ir ginti jų teises ir laisves. Šioje srityje įvyko istorinis pokytis – Seimas priėmė Konstitucijos pakeitimą, įteisinantį individualų konstitucinį skundą. Teisingumo ministerijos specialistams parengus įstatymų pakeitimus, kuriais nustatomi tokio skundo pateikimo Konstituciniam Teismui sąlygos ir tvarka, šia teise gyventojai bei juridiniai asmenys jau gali naudotis nuo 2019 m. rugsėjo 1 dienos. Šiuo metu Seimo teisėkūros kelyje – ir kita Konstitucijos pataisa bei įstatymų projektai, reglamentuojantys visuomenės atstovų – tarėjų dalyvavimą teismuose. Šie projektai parengti bendradarbiaujant Seimo nariams ir Teisingumo ministerijos specialistams. 

Problemas, susijusias su piliečių teisėmis ir jų apsauga, įtraukėme į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę. Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas su naujai išrinkto Europos Parlamento atstovais, nuoseklus darbas su ES valstybėmis narėmis ir kitomis europinėmis institucijomis prisidėjo prie to, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamente buvo priimta Lietuvai ypač svarbi rezoliucija, kuria Rusija buvo raginama nutraukti pradėtą Sausio 13-osios bylos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimą. Po šio veiksmo žengtas ne mažiau svarbus žingsnis – toliau buvo svarstomas klausimas, kaip teisėtomis priemonėmis apginti ES piliečius nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo, teikiant nepagrįstus ar politiškai motyvuotus ekstradicijos prašymus. 

Mūsų iniciatyva ES teisingumo ministrų susitikime buvo aptartas ir ekspertams pavestas svarstyti klausimas dėl trečiosiose šalyse kalinamų piliečių perdavimo atlikti bausmę į savo pilietybės valstybę. 

Sustiprintos žmogaus teisių garantijos ir nacionalinėje teisėje. Laikydamiesi principo, kad asmens laisvės suvaržymas net ir trumpam laikotarpiui turi griežtai atitikti Konstitucijos nuostatas, parengėme ir Seimui svarstyti perdavėme įstatymų pataisas, padedančias apginti jų orumą ir reputaciją. Valstybė bus įpareigota sumokėti žmogui piniginę kompensaciją ne teismo tvarka, jeigu iki teismo jis buvo suimtas, bet vėliau teismas panaikino visus įtarimus. Taip pat parengtos įstatymų pataisos, reglamentuojančios aiškesnę tvarką, kaip taikyti suėmimui alternatyvią priemonę – piniginį užstatą. Vienas iš paskutinių darbų – įstatymo pataisos, tiksliau apibrėžiančios asmens laikinojo sulaikymo pagrindus, kad būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, taikant laisvės suvaržymą. 

Lietuva įvykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą įteisinti bausmės iki gyvos galvos persvarstymo mechanizmą. Nuteistasis, atlikęs ne mažiau kaip 20 metų bausmės, turi teisę pateikti teismui prašymą persvarstyti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Lietuvos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės persvarstymo modelį EŽTT įvertino kaip vieną iš progresyviausių regione ir tapačias bylas išbraukė iš nagrinėjamų bylų sąrašo. Remiantis EŽTT sprendimais taip pat buvo priimti įstatymų pakeitimai, pagal kuriuos nagrinėjant baudžiamąją bylą asmuo neprivalės duoti parodymų apie savo šeimos narį ar artimą giminaitį, neatsižvelgiant į tai, koks jo statusas. 

Pertvarkomas teismų darbas 

Gana ilgai buvo konstatuojama, kad dėl didelio krūvio teismuose užtrunka bylų nagrinėjimas, o kai kurios bylos tęsiasi net kelerius metus. Parengėme teisinius pagrindus, leisiančius pertvarkyti bylų nagrinėjimo mechanizmą – spartinti teisingumo vykdymo procesą. Šios pertvarkos esmė – teismams nebūdingų funkcijų atsisakymas, procesų supaprastinimas, mediacijos plėtojimas ir ikiteisminių ginčų sprendimo būdų taikymas, taip pat buvo parengti svarbūs baudžiamosios politikos pokyčiai. 

Šeimos ginčams spręsti įteisinta privalomoji mediacija sudaro prielaidas kasmet beveik 8000 tokių ginčų spręsti ne teismuose, o tarpininkaujant mediatoriams. Šių metų birželio mėnesį priimti nauji įstatymų pakeitimai suteikia galimybę vykdyti ir neteisminę administracinių ginčų mediaciją. 

Šiuo metu Seime svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama plačiau taikyti paprastesnę ir greitesnę ikiteisminę administracinių, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką Lietuvos administracinių ginčų komisijoje ir Mokestinių ginčų komisijoje. Tai leis užtikrinti efektyvią ir greitą pažeistų teisių gynybą bei trečdaliu sumažinti administracinių teismų darbo krūvį. 

Planuojama, kad administracinių nusižengimų bylas nagrinės nebe apylinkės teismas, o kitos institucijos ne teismo tvarka. Taip apylinkių teismuose beveik dviem trečdaliais sumažėtų administracinių nusižengimų bylų, be to, nuo šių bylų tyrimo būtų atleista beveik trečdalis teisėjų. 

Teisingumo ministerija taip pat parengė paketą įstatymų projektų, kuriais siekiama išgryninti teismų funkcijas, sudaryti sąlygas greičiau ir veiksmingiau spręsti ginčus teismuose. Siūloma notarams perduoti dalį apylinkių teismų šiuo metu sprendžiamų klausimų, kurie nėra susiję su teisinio ginčo sprendimu, būtent – santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtinimas, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų, leidimas sudaryti sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, taip pat vedybų sutarčių keitimo tvirtinimas. Šie pakeitimai leistų beveik 10 proc. sumažinti apylinkių teismų darbo krūvį, sudarytų sąlygas efektyviai ginti pažeistas asmenų teises. Kadangi dėl siūlomo teisinio reguliavimo apylinkių teismuose labai sumažėtų nagrinėjamų bylų, teismams siūloma perduoti iki 100 000 eurų sumos padidintas ieškinio bylas, kurios dabar priskiriamos apygardų teismams. 

Nacionalinė teisinė sistema – europine kryptimi 

Atlikta sisteminė Baudžiamojo kodekso peržiūra ir Seimui pateiktas įstatymų paketo projektas, kuriuo siekiama baudžiamąją politiką grįsti rodikliais, atitinkančiais dabartinę valstybės ekonomikos plėtrą. Lietuva iš ES ir kitų demokratinių šalių išsiskiria bausmių griežtumu. Todėl siūloma dekriminalizuoti nedidelio pavojingumo veikas ekonominių, finansinių ir turtinių nusikaltimų kategorijose, už kurias taikyti baudžiamąją atsakomybę nėra būtina, neefektyvu ir ekonomiškai netikslinga. Įvedus tokias pataisas teisėsaugos ir teismų resursai būtų skiriami pačioms sudėtingiausioms ir didžiausią žalą darančioms nusikalstamoms veikoms tirti.

Lietuvos teisinė sistema sustiprėjo nacionalinėje teisėje įtvirtinus tarptautinius ir ES standartus. Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas pataisas, kuriomis įgyvendintos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos dėl kovos su terorizmu ir ES finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, pinigų plovimu, sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis bei jų klastojimu, seksualine prievarta prieš vaikus ir kita. 

Pasirengta dirbti naujojoje ES institucijoje – Europos prokuratūroje. 

Šiuolaikinė pataisos įstaiga skatina ir padeda žmogui keistis 

2018–2020 m. ypatingas dėmesys buvo skiriamas bausmių vykdymo sistemos reformai, kuria siekta atsiriboti nuo praeities paveldo apraiškų. Taikomos ES šalių praktikoje pasiteisinusios alternatyvios bausmės, stiprinama resocializacija, skatinanti nuteistuosius rinktis kitokį gyvenimo kelią, gerinamos nuteistųjų buities ir pareigūnų darbo sąlygos. Šios pertvarkos simboliu galima laikyti iš Vilniaus centro iškeldintą seniausią ir itin prastomis kalinių laikymo sąlygomis pagarsėjusį Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, kurio uždaryti nepavyko nė vienai Vyriausybei. 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų pataisas, kuriomis išplėstas alternatyvių bausmių spektras ir iš esmės pertvarkytas nuteistųjų resocializacijos procesas. Šios kryptingos priemonės per dvejus metus leido daugiau kaip tūkstančiu sumažinti bendrą įkalintų asmenų skaičių ir pasitraukti iš niūrios lyderės pozicijos ES pagal laisvės atėmimo bausmę atliekančiųjų skaičių. Tokių asmenų rodiklis 100 tūkst. gyventojų sumažėjo nuo 232 iki 194, o ES vidurkis yra 118. Sumažėjus nuteistųjų skaičiui, kas mėnesį sutaupoma apie 130 tūkst. eurų, kurie skiriami jų gerovės projektams. Panevėžio ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įgyvendintas projektas „Lengvojo režimo sektorius“, skatinantis nuteistuosius dirbti, gerai elgtis ir už tai gauti daugiau lengvatų. Jo veiksmingumą liudija tai, kad lengvojo režimo grupėje bausmę atliekančių nuteistųjų skaičius padidėjo beveik 3 kartus. 

Laisvės atėmimo įstaigose sparčiai pereinama prie nuteistųjų priežiūros kamerų tipo patalpose, o tai sudaro palankesnes resocializacijos sąlygas, suvaržo subkultūros sklidimą. Naujų tokio tipo korpusų įrengta Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose, dar vieni remontuojami Alytuje. Šiais metais pasirašyta Norvegijos finansinio mechanizmo paramos sutartis, pagal kurią per artimiausius ketverius metus už 20 mln. eurų Vilniaus ir Pravieniškių pataisos įstaigose bus įrengta 300 naujų, tarptautinius standartus atitinkančių kalinimo vietų, nuteistųjų užimtumui ir resocializacijai vykdyti reikalingos patalpos. Už šias lėšas taip pat bus pastatytas naujas modernus Kalėjimų departamento Mokymo centras. 

Sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose integruota į nacionalinę sveikatos sistemą ir sudarytos galimybės gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Dabar nuteistieji valstybės biudžeto lėšomis draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. Šie pokyčiai, taip pat struktūrinė medicinos tarnybų pertvarka laisvės atėmimo vietose suteikė galimybę sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį padidinti vidutiniškai 33 procentais.

Praėjusiais metais optimizuotas bausmių vykdymo įstaigų tinklas – įvykdyta Kalėjimų departamento ir visų kalinimo įstaigų reforma. Sujungus 6 įstaigas į 3 (sutaupyta apie 1 mln. eurų) ir konsolidavus  administracinius padalinius (sutaupyta dar pusė milijono eurų), sumažėjo vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų bei padaugėjo tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių pareigūnų. Penkiuose didžiuosiuose miestuose veikusios probacijos tarnybos sujungtos į vieną Lietuvos probacijos tarnybą. 

Pastaraisiais metais visų grandžių pataisos pareigūnų darbo užmokestis padidėjo 35 procentais. Šiemet mažiausias pareigūno atlyginimas, išskyrus tik pradėjusius dirbti asmenis, sieks 1000 eurų atskaičius mokesčius

Antstolių ir notariato paslaugos – paprastesnės, greitesnės ir pigesnės

Inicijuotos įstatymų pataisos, kurios suteikia galimybę riboti antstolių pelną ir atpiginti jų paslaugas gyventojams. Antstolių veiklos srityje nustačius naują – skaidresnę sprendimų vykdymo tvarką atsisakyta neretai atliekamų perteklinių ir ekonomiškai nepagrįstų veiksmų, sumažėjo skolų išieškojimo išlaidos. 

Teisingumo ministerijos iniciatyva padidinta skolininko būstui taikoma apsauga. Terminas, per kurį skolininkas gali atsiskaityti, neprarasdamas paskutinio būsto, prailgintas nuo 6 iki 18 mėnesių, taip pat šis būstas negali būti parduodamas dėl palyginti nedidelių skolų. Dar vienas pokytis – žymiai sumažintas išskaitų, daromų iš skolininko darbo užmokesčio ar pensijos, procentas.

Be to, Teisingumo ministerijos inicijuoti teisės aktai skatina proceso šalis kuo daugiau vykdymo veiksmų atlikti nuotoliniu būdu naudojantis informacinėmis technologijomis.

Patvirtinti nauji, dešimtmetį neperžiūrėti notarų įkainiai, suteiksiantys papildomų lengvatų. Nuo įkainio už hipotekos patvirtinimą atleidžiamos jaunos šeimos, kai yra įkeičiamas pirmasis būstas iki 87 000 eurų. Taip pat nuo jo mokėjimo atleidžiami globojami (rūpinami) nepilnamečiai vaikai, paveldintys nekilnojamąjį turtą po savo tėvų ar senelių mirties. 

Seimui pateikti įstatymų projektai, įteisinantys notarinių veiksmų atlikimą nuotoliniu būdu, pasitelkiant šiuolaikines informacines technologijas, ir naują notarų paslaugą – organizuoti turto pardavimo ir nuomos aukcionus virtualioje erdvėje. 

Seimas patvirtino įstatymų pataisas, kad į antstolių ir notarų garbės teismus, nagrinėjančius drausmės bylas, būtų įtraukti ir visuomenės atstovai. Tai teisinei sistemai suteiks daugiau atvirumo ir pasitikėjimo. 
 
Atveriami duomenys viešai prieigai 

Atsižvelgiant į naudotojų poreikį praėjusiais metais visuomenei ir verslui buvo atverti Teisingumo ministerijos valdomų Nekilnojamojo turto, Patentų, Prekių ženklų ir Dizaino registrų duomenys, o šiemet – ir Adresų registro duomenys.

Nuo 2020 m. liepos Teisingumo ministerija ir jos valdymo sričiai priskiriamos institucijos atveria savo tvarkomus ir statistinius duomenis bei skelbia juos Lietuvos atvirų duomenų portale. Teisingumo ministerija pirmoji iš ministerijų patvirtino tvarką, pagal kurią visuomenė, institucijos, verslas gali naudotis jiems reikalinga nuasmeninta statistine ir analitine informacija. 

Parengti įstatymų pakeitimų projektai, sudarantys teisines prielaidas steigti Politinių partijų narių registrą, kuriame būtų registruojami politinių partijų nariai ir tvarkomi jų duomenys. Naujajame registre bus kaupiama tiksli ir teisinga informacija apie politinių partijų veikloje dalyvaujančius piliečius. ES piliečiams sudaryta galimybė būti Lietuvos politinių partijų nariais, jeigu jie teisėtai  šalyje gyvena ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

Sustiprinta piliečių teisinė apsauga 

Teisingumo ministerija aktyviai kėlė produktų nevienodos kokybės klausimą tiek Lietuvoje, tiek ir ES lygiu. Pasiekta, kad ES teisėje skirtinga prekių kokybė prilyginta nesąžiningai komercinei veiklai. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) suteikti įgaliojimai atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus („slaptas pirkėjas“), blokuoti pardavėjų ir paslaugų teikėjų interneto svetaines, kuriose šiurkščiai pažeidžiami vartotojų apsaugos reikalavimai. Padidintos ir sankcijos verslo subjektams už vartotojų apsaugos reikalavimų pažeidimus.

Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kurios sudarys sąlygas veiksmingiau ginti vartotojų teises, kai vartojimo ginčai sprendžiami neteismine tvarka. Vartotojų asociacijos galės pateikti grupės ieškinius, taip pat įsitraukti į vartojimo ginčų neteisminį sprendimą. Keičiamas vartotojų asociacijų vykdomų projektų ir veiklų finansavimas valstybės lėšomis – pinigai skiriami Teisingumo ministerijos identifikuotoms problemoms vartotojų teisių apsaugos srityje spręsti. 

Parengta ir patvirtinta Valstybinė vartotojų apsaugos plėtros 2019–2027 metų programa. 

Įvykdyta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos reforma, kuri užtikrina, kad valstybės teikiamas nemokamas teisines paslaugas gautų tie asmenys, kurie dėl sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali apginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Siekiant racionaliai panaudoti valstybės lėšas, patobulinta ir apmokėjimo už advokatų suteiktą antrinę teisinę pagalbą tvarka. Per 2016–2020 m. atlyginimo bazinis dydis, pagal kurį apskaičiuojamas užmokestis advokatams ir mediatoriams, padidėjo nuo 13  iki 18 eurų, arba 38,5 procento. 

Įgyvendinus ES duomenų apsaugos reformą, sustiprinta piliečių teisė į asmens duomenų apsaugą ir užtikrinta vienodo ir aukšto lygmens fizinių asmenų apsauga, tvarkant jų asmens duomenis visoje Europos Sąjungoje.

Praėjusių metų gegužę įsigaliojo teisingumo ministro patvirtintos Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklės, kurios išplečia vardo ir pavardės keitimo pagrindą. Sudaryta galimybė pasikeisti pavardę ir įgyti kitokį šios pavardės variantą: be priesagos, su priesaga, su kitokia priesaga ar galūne, jeigu tradicinėje vartosenoje yra toks pavardės variantas. Nustatyta teisė pasikeisti pavardę, jeigu pareiškėjas nori turėti savo pavardę, užrašytą lietuviškais rašmenimis pagal tarimą (transkripcijos į lietuvių kalbą taisykles), bei teisė pakeisti vardą, jei vardas buvo pakeistas užsienio valstybėje, kurioje asmuo nuolat gyvena arba yra jos pilietis.

Kyla antikorupcijos indeksas 

Organizacijos „Transparency International“ 2019 m. duomenimis korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuvai skirta 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. Lietuva užima 15 vietą iš 28 ES valstybių narių. Lietuvos rezultatai pagerėjo pirmą kartą per 5 metus. Be to, mažėja gyventojų, manančių kad kyšis padeda spręsti problemas: nuo 2016 m. šis rodiklis sumažėjo 7 procentiniais punktais (buvo 68, 2019 m. – 61). 

2019 m. pradėjo veikti Pranešėjų apsaugos įstatymas, pagal kurį pranešėjo statusas suteiktas 36 asmenims, remiantis jų pranešimais pradėti 7 ikiteisminiai tyrimai. Tai liudija, kad Lietuvoje formuojasi antikorupcinė aplinka, auga visuomenės nepakantumas šiam reiškiniui, mažėja korupcinė patirtis.

Tinkamai buvo pasirengta 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ir atsižvelgiant į geriausią užsienio valstybių praktiką parengto Pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimui. 2018 m. Teisingumo ministerija parengė įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie reglamentuoja apie korupciją pranešusių asmenų apsaugos mechanizmą.

Seimas priėmė įstatymo pakeitimus, nustatančius aiškias lobistinės veiklos taisykles, pagal kurias verslo asociacijos turės viešinti teisėkūrai daromą įtaką. Taigi lobistine veikla užsiimantys asmenys privalės atvirai ir skaidriai deklaruoti, kokių jie siekia valstybės sprendimų. 

Kad ir toliau kryptingai būtų skatinama antikorupcinė veikla, Teisingumo ministerija parengė Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo veiklų planą, kuriame apibrėžtos trejų metų korupcijos prevencijos priemonės, orientuotos į įvairius valstybės sektorius – savivaldybes, sveikatos priežiūrą, viešuosius pirkimus, teismų veiklą ir kita. 

Atsvara pandemijos barjerams – elektroninių paslaugų plėtra 

Netikėtą pasaulinės pandemijos iššūkį priėmėme, operatyviai ir plačiai pasitelkdami informacines technologijas, modernizuodami teisines procedūras, kurios leido sparčiai skaitmenizuoti daugelį veiksmų. Baigtas įtvirtinti antstolių privalomas darbas Antstolių informacinėje sistemoje leidžia proceso šalims iš bet kurios vietos, kur veikia internetas, prisijungus gauti informaciją. 

Elektroniniu būdu pradėta teikti daugiau civilinės metrikacijos paslaugų. Dabar galima užsakyti ir gauti civilinės būklės dokumentus neatvykstant į įstaigą, o prašymą sutuokti galima siųsti elektroniniu laišku, perduoti registruotu paštu arba per kurjerį 

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtą specialų įstatymą, reglamentuojantį vartotojų teises ir numatantį kuponų išdavimo vartotojams mechanizmą, kai dėl karantino ribojimų neįvyko sporto, kultūros, pramogų ar kiti renginiai. 

Nustatyta tvarka, kaip civiliniame ir administraciniame procese rengti nuotolinius teismo posėdžius, naudojant ne tik vaizdo konferencijų, bet ir telekonferencijų technologijas, užtikrinančias didesnes galimybes organizuoti sklandų teismų darbą. Tikiuosi, kad naujas Seimas pritars pateiktoms Baudžiamojo kodekso proceso pataisoms įtvirtinti siekiamybę nuotoliniu būdu atlikti ir ikiteisminį tyrimą bei nagrinėti baudžiamąsias bylas. 
————————————-
Čia paminėti tik svarbiausi visų mūsų atlikti ar pradėti darbai, kuriuos tęsiant toliau vyks būtinos permainos bei bus sprendžiamos įsisenėjusios problemos, stiprės teisingumas visuomenėje, didės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę dirbti su Jumis – geriausiais įvairių sričių teisės specialistais Lietuvoje. 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt