Connect with us

Naujienos

Didžioji dalis paramos atriekta smulkiems ir vidutiniams ūkiams

Avatar

Paskelbta

2020 10 23

Šiais metais Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo ir COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujojo finansinio laikotarpio.

Lietuvoje jau kurį laiką stebimas ūkių stambėjimo procesas. Nors smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia – apie 85 proc.visų šalies ūkių valdo iki 30 ha – tačiau išgyventi iš tokių ūkių gaunamų pajamų darosi vis sunkiau. Susidūrę su sunkumais smulkūs ir vidutiniai ūkiai pasitraukia iš žemės ūkio gamybos ir perleidžia savo turimus žemės plotus stambiems ūkininkams, tad žemės ūkio veikla darosi vis mažiau patraukli ir jauniems žmonėms – didžioji Lietuvos ūkininkų dalis yra sulaukę daugiau kaip 40 metų.

ŽŪM, siekdama užtikrinti kartų kaitą ir smulkių bei vidutinių ūkių gyvybingumą, šiais metais itin didelį dėmesį skyrė būtent jiems.

Toks dėmesys, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, yra būtinas, nes šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina – jie ne tik didina konkurencingumą, kaimo gyvybingumą, užimtumą, stabilumą bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Lietuviški šeimos ūkiai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuosavybės formos, yra „kiečiausia investicija“ – investicija į žemę, kurios jokiomis sąlygomis neperkelsi į kitas šalis. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, nes ji atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai noriai siekia stiprinti savo ūkius

Ūkininkai norintys modernizuoti ir sustiprinti savo ūkius, tai gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m.  programos (KPP) veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis.

Iki š. m. spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4 865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. eurų paramos lėšų, o išmokėta jau 316 mln. Eur (iš viso šiam programiniam laikotarpiu skirta 439,3 mln. Eur paramos lėšų).

Net 63 proc. visų pagal šią veiklos sritį finansuojamų paramos gavėjų ūkiai patenka į smulkių ir vidutinių ūkių (ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur) kategoriją.

Rekordiškai išaugo finansavimas smulkiesiems ūkiams

Šiais metais buvo ieškoma galimybių padidinti finansavimą ir 2014–2020 m.  KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai ,,Parama smulkiesiems ūkiams“.  Smulkiesiems ūkininkams papildomai buvo skirta 10 mln. Eur iš valstybės biudžeto, dar 8 mln. Eur perskirstyta iš kitų KPP priemonių. 

„Bendras smulkių ūkių finansavimas pagal šią priemonę, skirtas 2014-2020 m. laikotarpiui, išaugo nuo 12 iki 64 mln. Eur, o tai yra daugiau nei 5 kartus“, – pabrėžia žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė ir primena, kad šios veiklos srities parama gali pasinaudoti ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. Eur iki 7 999 Eur, o pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9, karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio. 

Jauniesiems ūkininkams 

Parama jauniesiems ūkininkams, lyginant su 2019 m., išaugo net 5,7 mln. Eur. 2019 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo skirta 13 mln. eurų, iš jų panaudoti 11,6 mln. Eur. 2020 m. šiai priemonei buvo skirta –16,9 mln. Eur, tačiau paraiškų buvo gauta didesnei sumai, todėl viso buvo skirta net 18,7 mln. Eur.

„Sulaukus tokio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo ir siekiant patenkinti visas, minimalų atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, šiai priemonei buvo skirti dar papildomi 1,9 mln. Eur. Matome, kad ši priemonė labai reikalinga jauniems būsimiems ūkininkams, kurie turi žinių, bet neturi pradinio kapitalo. Siekiame, kad jie kurtų savo ūkius, pradėtų ūkininkauti ir taip prisidėtų prie kaimo gyvybingumo palaikymo“, – teigia patarėja.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ visada jaučiamas didelis susidomėjimas, sulaukiama daug skambučių, keliama daug klausimų, tad akivaizdu, kad ši parama itin reikalinga ir naudinga.

ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) ir pateikia verslo planą.

Parama patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 pandemijos

Dėl kilusios COVID-19 pandemijos šie metai ypatingi tiek žemės ūkiui, tiek visai ekonomikai. Anot ministro patarėjos, ūkininkams reikėjo greitų ir svarių pagalbos priemonių, tad, tariantis su socialiniais partneriais ir įvertinus visas galimas finansines priemones, nuo pandemijos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui jau skirta ženkli parama – 140,3 mln. Eur.

„Kalbant apie paramą, kuri skirta kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl COVID-19 pandemijos, didelis dėmesys buvo skiriamas gamintojams, kuriems buvo mažinamos supirkimo kainos – pieninių karvių, kiaulių, galvijų laikytojams. Smulkiems pieninių karvių laikytojams (iki 9 karvių) išmokėta 9,37 mln. Eur, laikantiems nuo 10 iki 99 karves – 16,6 mln. Eur, laikantiems virš 100 karvių – 10 mln. Eur. Iki 9 galvijų laikantiems asmenims išmokėta 422 tūkst. Eur, nuo 10 iki 99 galvijus – 1 mln. Eur, o laikantiems virš 100 gyvūnų – taip pat 1 mln. Eur“, – informuoja G. Pupšytė. 

Ūkininkai labai palankiai vertina ir ministerijos iniciatyvą  papildyti 2014-2020 m. KPP nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“, paraiškos pagal kurią priimamos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 20 d.

Ypatingas dėmesys smulkiems ir vidutiniams ūkiams  – ir rengiant 2021-2027 m. BŽŪP strateginį planą 

ŽŪM parengtame 2021-2027 m. BŽŪP strateginiame plane teigiami pokyčiai laukia ne tik smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Su Europos Komisija taip pat yra pradėtos diskusijos dėl galimybės susietąja parama remti ne tik krakmolui skirtų, bet ir visų bulvių auginimą.

Tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. 

„Vadinasi, už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą išmokos numatomos mokėti taip: už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 74 eurai už hektarą, už 21–30 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks skirstymas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų“, – teigia patarėja.

Naujuoju laikotarpiu taip pat didelis dėmesys bus skiriamas smulkių ir vidutinių ūkių žinių kaupimui, keitimuisi jomis, skatinama diegti inovacijas ir gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Daug dėmesio bus skiriama skatinant kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, padedant smulkiems ir vidutiniams ūkiams savo produkciją tiekti tiesiai į rinką bei gauti didesnę kainą, eliminuojant tarpininkus arba perdirbti savo žemės ūkio produkciją į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

„Štai, pavyzdžiui, ekspertų skaičiavimu, ūkininkas už skerdyklai parduodamą 700 kg mėsinį galviją gali daugiausiai gauti apie 1 120 Eur, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui už tokį patį galviją gali gauti apie 2 373 Eur. Kainos skirtumas už parduotą skerdyklai gyvūną ir parduotą tiesiogiai vartotojui yra 1 253 Eur (112 proc. daugiau). Už skerdimui parduodamą viščiuką ūkininkas vidutiniškai gali gauti 0,85 Eur/kg, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui apie 2,59 Eur/kg (Net 205 proc. daugiau). Taigi, neabejotinai turime ir ateityje padėti ūkininkams kuo daugiau savo produkcijos parduoti tiesiogiai vartotojams, o ne per tarpininkus, taip užtikrinant didesnes jų pajamas“, – sako G. Pupšytė.

 

 

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

M. Rekst: Vyriausybės sprendimas dėl kelių finansavimo – diskriminacinis ir neproporcingas

Avatar

Paskelbta

Vakar, sausio 27 d., Vyriausybės posėdyje buvo priimtas nutarimas, pagal kurį Vilniaus rajono savivaldybei bus skiriamas daug mažesnis finansavimas kelių priežiūrai ir plėtrai. Mūsų savivaldybės gyventojams tai reiškia vieną – planai išasfaltuoti kelius ir gatves, sutvarkyti senąją kelių infrastruktūrą ar tinkamai prižiūrėti žvyro dangos kelius, kad jie būtų patogūs ir, svarbiausia, saugūs – vėl nukeliami neapibrėžtam laikotarpiui.
„Vyriausybės sprendimas buvo priimtas vienašališkai, su savivaldybe nebuvo diskutuota. Tai yra Vilniaus rajono gyventojus diskriminuojantis sprendimas, dėl kurio neteksime maždaug 577 tūkst. eurų. Tai nesąžininga mūsų gyventojų atžvilgiu“, – apie Susisiekimo ministerijos iniciatyva priimtą sprendimą Vilniaus rajono savivaldybei nebetaikyti žiedinių savivaldybių prioriteto kalbėjo merė Marija Rekst.
Savo sprendimu Vyriausybė išbraukė Vilniaus rajono savivaldybę iš žiedinių savivaldybių sąrašo, pagal kurį skiriamos papildomos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšos. Tačiau kaip ir anksčiau, prie žiedinių savivaldybių lieka priskiriamos Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono ir Alytaus rajono savivaldybės. O Vilniaus rajono savivaldybė, skirstant finansavimą, tampa nebe žiedine, nors juosia šalies sostinę ir aptarnauja didžiausius transporto srautus.
Anot Susisiekimo ministerijos, taip neva siekiama išlaikyti paritetą tarp savivaldybių ir neišskirti vienos konkrečios savivaldybės ar jų grupės iš kitų ir suteikti lygesnes finansavimo galimybes kitoms savivaldybėms.
Vilniaus rajonas – didžiausias šalies rajonas, sparčiai urbanizuojamas ir apgyvendinamas
Vilniaus rajonas – vienas didžiausių šalies rajonų, kurio plotas sudaro 2 129 kv. km, gyventojų skaičius siekia virš 107 tūkst. Vyksta sparti teritorijų urbanizacija. Kiekvienais metais vidutiniškai išduodama per 1 500 statybos leidimų (2020 m. išduota 1 700).
Kitaip nei kitose savivaldybėse, Vilniaus rajono gyventojų skaičius kasmet auga, jau 2013 metais buvo peržengta 100 tūkst. gyventojų riba. Sparčiai besivystančios gyvenvietės, kuriose nebuvo išvystytos infrastruktūros, išauga į kompaktiškus miestelius. Rajonas tampa poilsio vieta, žmonės čia noriai atvyksta pailsėti į paežeres, aplankyti žymias kultūrines vietas.
Taip pat verta pažymėti, kad per rajoną driekiasi tranzito keliai į pasienio zonas, kuriasi verslo įmonės.
Minėti faktoriai nulemia, kad didėja eismo intensyvumas, o esama rajono transporto infrastruktūra nebeužtikrina rajono ekonominės, socialinės plėtros, nebepateisina gyventojų lūkesčių.
„Poreikis infrastruktūros plėtrai vis auga ir viršija savivaldybės finansines galimybes. Nuolat gauname bendruomenių ir gyventojų prašymų dėl kelių, žvyrkelių, gatvių tvarkymo. Visada stengiamės išnaudoti kiekvieną progą papildomam finansavimui gauti, kai buvo paskelbtas paraiškų priėmimas dėl Covid-19 programos, teikėme paraiškas Susisiekimo ministerijai. Tik mūsų pastangų ir įdirbio dėka galime džiaugtis jau įgyvendintais projektais visose 23 rajono seniūnijose, bet daug darbų dar laukia, o tam reikia lėšų“, – sakė Marija Rekst.
Neobjektyvūs lėšų paskirstymo kriterijai
Pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas) mūsų rajono, kaip priemiestinio, plėtros tendencijos yra nepakankamai objektyviai įvertinamos.
Aprašas numato, kad savivaldybėms skiriama lėšų suma vietinės reikšmės keliams tiesti, taisyti bei prižiūrėti tokiu principu: pusė sumos – pagal savivaldybių teritorijose gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičių; pusė sumos – pagal savivaldybėms priklausančių kelių (gatvių) ilgį.
Mūsų manymu, lemiamą reikšmę skirstant lėšas turi turėti eismo intensyvumas, kelių (gatvių) apkrova ir nusidėvėjimas, infrastruktūros plėtra bei demografiniai rodikliai, t. y. realus poreikis, kylantis dėl transporto priemonių srautų
Kadangi Vilniaus rajonas yra priemiestinis ir juosia žiedu sostinę, tiek Vilniaus miesto, tiek rajono gyventojai naudojasi bendru vietinių kelių tinklu, kurį sudaro 2 538 km., iš jų su asfalto danga – apie 21 proc. visų kelių, likę keliai yra su žvyro ar grunto danga. Vilniaus rajono keliai ir gatvės yra vienos iš daugiausiai pravažiuojamų sunkiasvorėmis ir lengvosiomis transporto priemonėmis, o tai lemia greitesnį jų nusidėvėjimą.
Sprendimas turės įtakos savivaldybės planams
Dabartiniu metu seniūnijose vyksta išplėstinės seniūnaičių sueigos, kurių metu svarstomi ir planuojami 2021 metų kelių ir gatvių tvarkymo darbai. Akivaizdu, KPPP lėšų sumažinimas ženkliai koreguos seniūnijų veiklos planus, neigiamai paveiks bendruomenių požiūrį į šalyje vykstančius neapgalvotus procesus.
Teks koreguoti savivaldybės strateginiame plane numatytus ir šiems metams suplanuotus tęstinius kelių tvarkymo projektus. Gavus mažesnį finansavimą, greičiausiai sulėtės arba visiškai sustos sodininkų bendrijų tranzitinių kelių priemiestinėse seniūnijose priėmimas į savivaldybės balansą ir kiti darbai.
„Po tokio Vyriausybės akibrokšto būsime priversti su tarybos nariais svarstyti, kurių projektų atsisakyti. Tokiu sprendimu savivaldybė su didžiausiu šalyje vietinių kelių tinklu Vyriausybės paliekama be atitinkamo finansavimo, o gyventojų pelnyti lūkesčiai liks neišpildyti“, – apgailestavo merė Marija Rekst ir pridūrė, kad savivaldybė dės pastangas, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas.

Skaityti toliau

Rajonas

Nauja paslauga Lietuvoje – Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Avatar

Paskelbta

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, busimiems ir esamiems globėjams, įtėviams bei budintiems globotojams suteikti pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas rūpimais klausimais bei kartu įveikti iškilusius iššūkius, įkurta nemokama Įvaikinimo ir globos skambučių linija 8 800 00207.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. patyrę globos ir įvaikinimo srities specialistai nemokamu telefono numeriu 8 800 00207, el. paštu: klausk@viskasapiegloba.lt ir internetine pokalbių programa svetainėje www.globoscentrai.lt teiks informavimo bei konsultavimo paslaugas.
Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.
Šias paslaugas kartu su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos: https://www.viskasapiegloba.lt/
 
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 
 

Skaityti toliau

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt