Connect with us

Naujienos

„Įkvėpti judėti“ – naujas Sporto rėmimo fondo šūkis ir ženklas

Avatar

Paskelbta

Rama Gheerawo, gerai pasaulyje žinomas dizaineris ir ilgametis Helen Hamlyn dizaino centro Karališkajame menų koledže Londone direktorius įsitikinęs, kad geras dizainas privalo būti kuriamas bendradarbiaujant su jį vartojančiais žmonėmis. Tik tuomet dizainas neapsiriboja estetinėmis funkcijomis ir gali spręsti aktualias visuomenės problemas.

„Tikite tuo ar ne, bet verslininkai, rinkodaros specialistai, įmonės, organizacijos ir vyriausybės ne visada įtraukia piliečius į dizaino sprendimus. Jie kuria tai, ko, jų manymu, Jums reikia, o ne tai, ko norite iš tiesų“, – atkreipia dėmesį dizaineris. Rama Gheerawo Kauno dizaino įvykyje spalio 27 dieną pristatys savo vadovaujamo centro gerąsias praktikas. Pokalbyje žinomas dizaineris dalijasi įžvalgomis apie šiuolaikinio dizaino funkcijas ir iššūkių kupiną juo užsiimančių dizainerių darbą.

– Dizaino mąstymo (angl. design thinking) sąvoka tampa vis populiaresnė. Kodėl, Jūsų nuomone, dizaino mąstymas yra svarbus?

– Ši metodika padeda suvokti dizainą kaip strateginę inovacijų struktūrą. Jis sujungia kūrybingumą ir inovacijas. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad dizainas nėra tik estetinis reiškinys, tai ne tik žaidimas su žymekliais, rožinio ar mėlyno atspalvių pasirinkimas. Dizainas vis sparčiau diegia inovacijas ir įsigali aukštuosiuose sprendimų priėmimo sluoksniuose.

Sunkiausia yra dizaino mąstymą paversti dizaino kūrimu. Tik tuomet dizainas virsta kažkuo daugiau už lipniais lapeliais nuklotą kambarį. Yra manančių, kad kiekvienas, turintis lipniųjų lapelių ir tuščią sieną, gali būti dizaino mąstytoju. Tačiau nesvarbu, kaip tai pavadinsime: universaliu dizainu, dizainu visiems ar įtraukiu dizainu, tai nebūtinai apima į žmones orientuotas strategijas, kurios egzistuoja jau daugybę metų. Jei išties nebendrauji su žmonėmis, tuomet tavo dizaino mąstymas pradeda „dvokti“.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriama siekiant įtraukti žmones į kūrybinius procesus?

– Yra keletas iššūkių. Pirmasis – surasti žmones. Antrasis – paskatinti juos kalbėti. Ir trečiasis – sustabdyti juos. Su žmonėmis retai konsultuojamasi, todėl jei kažkas, dirbantis su technologijų kompanija, nori sužinoti jų nuomonę, jie nustemba, negali patikėti, kad „Samsung“, „Panasonic“, „Hewlett Pasckard“ ar „Sony“ gali rūpėti jų nuomonė. O juos prakalbinus, kartais sunku viską aprėpti. Vienam dizaineriui tam prasčiausiai pritrūktų laiko.

Taigi, surasti tinkamus žmones yra labai svarbu, tačiau neretai tai daroma klaidingai. Helen Hamlyn dizaino centre mes naudojame tam tikrus metodus, orientuotus į ekstremalų vartotoją. Sporto kompanijos dažnai samdo atletus, kad šie išbandytų jų kuriamus bėgimo batelius, kol šie galiausiai suplyš. „Honda“ XX a. 8-9 dešimtmetyje samdė lenktynininką Ayrtoną Senną, kad jis išbandytų jų kuriamus automobilius. Niekas nevairuoja taip, kaip Senna, jis – „Formulės 1“ lenktynininkas.

Tačiau, jei sukursite gerą automobilį Sennai, jis tiks ir kiekvienam iš mūsų. Seserys Serena ir Venus Williams išmėgina teniso įrangą: jei jos gali naudoti raketę, galėsiu ir aš, ir jūs.

Taip pat yra ir su skirtingo amžiaus, lyčių ir gebėjimų žmonių įtraukimu. Prieš 20 metų, kai permąstėme Londono Hitrou oro uosto 5-ojo Terminalo įėjimą, oro uosto valdžia mums pasiūlė 50 verslininkų grupę tyrimui. Dauguma jų buvo vyrai, atstovavo tai pačiai kultūrai ir socialinei klasei, tad jokios lyties, amžiaus ar rasinės įvairovės toje grupėje nebuvo. Visi jie buvo sveiki, turėjo po asistentą ir priklausė vadinamajai „verslo klasei“.

Tai mums nepadėjo įžvelgti tiesos. Taigi, mes pasakėme, kad mums nereikia 50 žmonių, mums užtenka 5, kuriuos mes pasirinksime patys, ir kurie mums pasakys kur kas prasmingesnių dalykų. Oro uosto valdžia mumis netikėjo. Mūsų penketu tapo 8 m. amžiaus mergaitė, 80 m. amžiaus pora, negalėjusi pakelti savo lagaminų, 60 m. amžiaus silpnaregis vyras ir japonų turistas, nemokėjęs anglų kalbos.

Jie ne tik mums pasakė, kur slypi didžiosios klaidos, bet ir kur ieškoti pačių mažiausiųjų. Inžinieriai dažnai sako, kad užtenka maždaug 9 nedidelių klaidų ir nutinka kas nors tikrai blogo, kaip kad sugriūva tiltas ar nukrenta lėktuvas.

Taigi, ko mes išmokome iš savo penketo? Visiems jiems davėme vieną užduotį: iš Padingtono stoties nukeliauti į oro uostą, užsiregistruoti į skrydį, pereiti apsaugą ir rasti savo lėktuvą, skrendantį į Teksasą. Viskas vyko dar prieš rugsėjo 11-osios įvykius, taigi, galėjome viską filmuoti. 8 m. mergaitė sėkmingai pasiekė terminalą, tačiau negalėjo suprasti, kur yra įėjimas.

Terminalo pastatas – labai gražus modernistinės architektūros pavyzdys, tačiau durys ir langai atrodo vienodai. Mūsų užduotis buvo sukonstruoti įėjimą taip, kad jis būtų lengvai atpažįstamas. Įkvėpimo sėmėmės iš „Disneilendo“ pramogų parko, bažnyčių ir mečečių. „Disneilendas“ nori, kad Jūs užeitumėte, todėl įėjimą pamatyti nesunku.

Bažnyčių ir mečečių langų taip pat niekas nesumaišo su durimis. Taigi, įtaisėme 5-ajame Terminale katedrą primenančius portikus. Jie kliudė ir šaligatvį, nors tuometinis įtraukus dizainas mokė to nedaryti. Tačiau, mes nusprendėme, kad portikus žmonės gali apeiti, jei tik norės. Esminė jų funkcija – palydėti juos iki įėjimo.

Taip pat tyrimo metu sužinojome, kad vyresnio amžiaus ir silpnaregiai žmonės dažnai vaikšto į tualetą. Kodėl? Nes tai vienintelė vieta oro uoste, kur galima aiškiai girdėti pranešimus. Oro uostai pilni vizualaus ir garsinio triukšmo. Taigi, terminalą sukonstravome taip, kad vos į jį atvykus patenkama tiesiai prie registracijos stalo, kur įtaisėme ekranus su kryptingo garso įrenginiais.

Taigi, stovėdami prieš ekranus, girdite į Jus nukreiptą informacijos srautą. Oro uostas – ne futbolo stadionas, kur norisi girdėti minios ošimą. Tai didelė, bet intymi erdvė. Ir tai tik du dalykai, kuriuos padarėme, bet tai, paprastai tariant, ir yra įtraukusis dizainas.

– Papasakokite, kas yra Helen Hamlyn dizaino centras Karališkajame menų koledže ir kokios yra Jūsų veiklos.

– Viskas labai paprasta – mes geriname žmonių gyvenimą dizaino pagalba. Pasisakome už įvairaus amžiaus, gebėjimų, lyties, rasės, socialinės padėties žmonių poreikiams ir galimybėms neabejingą dizainą.

Tikime, kad pasitelkiant dizainą, pavyzdžiui, žmonėms su negalia ar vyresniems žmonėms, galime sukurti tai, kas tiks visiems. Įtraukus dizainas (angl. inclusive design) apimą platų žmonių spektrą. Tikite tuo ar ne, bet verslininkai, rinkodaros specialistai, įmonės, organizacijos ir vyriausybės ne visada įtraukia piliečius į dizaino sprendimus. Jie kuria tai, ko, jų manymu, jums reikia, o ne tai, ko norite iš tiesų.

– Kaip centro direktorius, aktyviai vykdote dizaino tyrimus ir įgyvendinate projektus, taikydamas empatijos principus. Kaip susidomėjote socialinių inovacijų kūrimu?

– Tai labai asmeniška. Viskas prasidėjo nuo nepasitenkinimo tuometinėmis dizaino galimybėmis. Pamenu, kai man buvo 19 metų, mąsčiau, kodėl mes nekalbame su žmonėmis? Juk tai taip paprasta. Būdamas 21 metų, pradėjau mokytis Karališkajame menų koledže.

Čia įgijau inžinerijos, o vėliau – dizaino laipsnius. Besimokydamas kūriau baldus vienai mokyklai. Įgyvendindamas projektą kalbėjau su 200 vaikų, lankiau juos mokykloje, stebėjau kaip jie sėdi, ką veikia. Man tai atrodė prasminga. Žinote, kartais atrodo, kad elgiamės teisingai, bet aplinkinis pasaulis netenka prasmės.

Kai atradau tai, kas vadinama įtraukiu dizainu, pasaulis ir vėl įgavo prasmę. Helen Hamlyn dizaino centras įsikūrė man baigiant studijas. Kreipiausi į jį dėl darbo, o po kelerių metų pats tapau šio centro direktoriumi. Net neįsivaizduoju, kaip tai nutiko.

– Prieš porą metų Londono taksi pasiūlėte net 200 pakeitimų, siekdami, kad jų paslaugos būtų labiau orientuotos į žmones. Šio proceso eigoje kalbinote gausų vairuotojų ir keleivių su skirtingais poreikiais būrį. Gal galite apie tai papasakoti plačiau?

– Pagrindinę mūsų tiriamųjų grupę sudarė 20 vairuotojų ir keleivių. Tai nedidelis skaičius. Vadiname tai „giliaisiais duomenimis“. Žmonės dažnai netiki, kad kažkas yra tiesa, kol to nepatvirtina 1000 žmonių. Tačiau, iš tiesų, užtenka vos 6, galinčių duoti vertingų įžvalgų. Apklausoje, kurioje dalyvauja 1000 ar net 100 žmonių, galima užduoti 6 klausimus.

O štai apklausoje su 6 žmonėmis galima užduoti 100 klausimų. Taip pat papildomai kalbėjomės su maždaug 100 vairuotojų ir 3000 keleivių. Uždavėme jiems po 6 klausimus. Tokių apklausų nenaudojame, norėdami pasitvirtinti idėjas. Jos mums padeda susipažinti su žmonių įpročiais, tačiau negali pasakyti, ar žmonėms kažkas patinka ar ne.

Užsiimame subjektyviais, ne objektyviais, tyrimais. Mūsų dizaineriai leidžia laiką ligoninėse kartu su paramedikais arba vaikšto po naktinį miestą, mėgindami suprasti, ką tai reiškia, pavyzdžiui, 80 metų amžiaus moteriai. Tolimuosiuose Rytuose bendravome su darbuotojais migrantais. Savo studentų ir profesorių komandai iškėliau užduotį – praleisti dieną tarsi jie būtų darbuotojai migrantai.

Neverčiau jų gyventi migrantų stovyklose, bet jie turėjo išsiversti su 5-7 JAV doleriais per dieną. To turėjo užtekti viskam, nuo maisto iki pramogų. Taip gyvenant tenka nuobodžiauti ir valgyti daug duonos, kenčia tiek protinė, tiek fizinė sveikata. Toks įtraukus subjektyvumas nepaprastai svarbus. Dizaino tyrimai nėra paremti žmonių stebėjimu per teleskopą, jie labiau primena kontaktinį sportą.

– Taigi, centre dirbantys dizaineriai viską išmėgina ir patys?

– Jie privalo tai daryti. Kitu atveju, nesi dizaineris. Jei leidi laiką studijoje piešdamas tai, kas gimsta tavo galvoje, užsiimi mažiausiai galinga, empatiška ir sąmoninga dizaino forma.

– Kai kurie jūsų projektai sprendžia opias socialines problemas. Puikus to pavyzdys – projektas „Our Future Foyle“ (liet. „Mūsų ateities Foilas“). Papasakokite apie šį projektą.

– Tai yra tęstinis kultūros ir sveikatos projektas, kurio dėmesio centre – Foilo upė Londonderyje, Airijoje. Nuo 2016 m. kovo, bendradarbiaudami su 15000 vietinės bendruomenės narių, suinteresuotų šalių organizacijų ir tarptautinių ekspertų, vykdome didelės apimties projektus. Šiam inovatyviam projektui vadovauja Šiaurės Airijos visuomenės sveikatos agentūra.

Projektu siekiame pagerinti visų besinaudojančių upės pakrante sveikatą ir socialinį gerbūvį. Atnaujindami ir pagyvindami upės krantus ir tiltus, kuriame pozityvią erdvę – anksčiau ant šios upės tilto įvykdavo nemažai savižudybių, dabar padėtis pasikeitė. Gavome tarpžinybinį vyriausybės finansavimą kaip pavyzdinis projektas. Numatoma į projektą investuoti 25 milijonus svarų, siekiant didelės naudos miesto ir platesnio regiono sveikatai, ekonomikai ir turizmui.

Helen Hamlyn dizaino centro ir šio projekto absolventai Ralfas Alwani ir Jakas Spenceris šiuo metu vadovauja „Urban Scale Interventions“ studijai. Tai – į vartotojus orientuota dizaino ir inovacijų studija Šiaurės Airijoje, atsiradusi Helen Hamlen tyrimų partnerių programos dėka ir remiama Šiaurės Airijos visuomenės sveikatos agentūros. Studija specializuojasi dizaino tyrimuose, strateginėje politikoje, kūrybinių suinteresuotų šalių įtraukime ir dizaino įgyvendinime.

– Būsimas Kauno dizaino įvykis kelia ir su pandemija susijusius klausimus. Koks buvo Helen Hamlyn dizaino centro atsakas į COVID-19?

– Nusprendėme nesiimti nieko: pasirinkome klausyti ir kurti strategijas. Visi buvo kviečiami sukurti naują kvėpavimo ventiliatorių, daugelis dizaino įmonių norėjo sukurti naują apsauginę veido kaukę. Nenorėjome šokti į šį traukinį. Kartais dizaineriams reikia palaukti.

Supratome įdomų dalyką: visi norėjo sukurti naują ventiliatorių ar kaukę, vedini gerų paskatų, tačiau taip pat norėjo būti tais, kurie tai padarė. Mums visai nesinori ant visų projektų klijuoti savo vardo, norime pasaulį matyti kaip vieną didelę šeimą.

Taigi, rinkomės palaikyti: daug bendravome su medikais, dirbančiais pirmose fronto linijose, domėjomės, ko jiems reikia. Sužinojome, kad Nacionalinė sveikatos tarnyba yra patvirtinus kelis apsauginių kaukių dizainus, ne 70 skirtingų. Taigi, skatinome dizainerius nekurti naujų modelių, o dirbti su jau esamais ir pripažintais.

Bendraudami su ligoninių personalu, sužinojome, kad daugiau nei pusė jo – naujai apmokyti studentai ar iš pensijos grįžę medikai. Jie nuolatinį ligoninių personalą nuolat užversdavo tais pačiais klausimais, norėdami išsiaiškinti, kur yra tualetas ar valgykla. Taigi, mes sukūrėme žemėlapį, kuris labai palengvino ligoninės personalo kasdienybę. Štai, kaip mes reagavome – įsiklausėme į žmonių norus.

– Ar daug savo kasdieniame gyvenime sutinkate netinkamo dizaino pavyzdžių, kuriuos reikėtų permąstyti?

– Turbūt atsakysiu kiek filosofiškai, bet, manau, kad didžiausia dizaino katastrofa yra tai, kaip mes projektuojame lyderystę. Helen Hamlyn dizaino centre stebėjau 300 projektų, dar beveik 100 įgyvendinau pats. Tenka susidurti su iki ašarų gluminančiais iššūkiais.

Tačiau suvokus, kad dizainas gali palikti nedidelį pozityvų pėdsaką šiame pasaulyje, tai įkvepia ir suteikia energijos bei motyvuoja. Visos problemos, susijusios su nutukimu, amžiumi, autizmu, lyčių nelygybe, smurtu, alkoholizmu ir t.t., gali būti išspręstos, pakeitus lyderystę. Dažnai lyderystę tapatiname su garsiausiu, aukščiausiu, vyriškiausiu daugumos kultūros atstovu ir tai yra didžiausia mūsų daroma klaida. Mums reikia permąstyti lyderystę.

Daugiau informacijos apie Kauno dizaino įvykį rasite čia.

Teksto autorė – Justė Litinskaitė. Visą tekstą galite rasti lrt.lt portale čia.

Žmonių gyvenimus keičiantis dizaineris Rama Gheerawo: mums reikia permąstyti lyderystę

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Avatar

Paskelbta

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose. Vyriausybės sprendimas įsigalios sausio 21 d., taigi namuose mokytis sąlygų neturintys vaikai į mokyklas galės grįžti jau šią savaitę.
Kaip pabrėžia švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, šis Vyriausybės sprendimas ypač aktualus šeimoms, kurios neturi pakankamai lėšų, socialinių įgūdžių ar motyvų tam, kad vaikams sudarytų tinkamas sąlygas ugdymuisi namuose.
„Kiekvienos šeimos situacija yra skirtinga, susiduriama su skirtingomis problemomis. Valstybė ir savivaldybės privalo sudaryti visiems vaikams kuo geresnes sąlygas lygiavertiškai mokytis, nepalikti nuošaly“, – sako ministrė.
Sprendimus, kurie vaikai nuotoliniu būdu mokysis mokyklose ar kitose savivaldybės paskirtose įstaigose priims mokyklų vaiko gerovės komisijos. Vaikai pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir toliau mokysis nuotoliniu būdu, tačiau tai darys būdami mokyklose ar vaikų dienos centruose ir gaudami jiems reikalingą pagalbą. Savivaldybių administracijos organizuos, kad vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba kuriems dėl kitų objektyvių priežasčių reikalinga kita pagalba, būtų užtikrintas nuotolinis ugdymas, priežiūra ir maitinimas mokyklose ar kitose savivaldybių paskirtose įstaigose.
Savivaldybių administracijų švietimo padaliniai praėjusią savaitę jau buvo informuoti apie dalies vaikų sugrąžinimą į mokyklas, kur jie toliau mokysis nuotoliniu būdu.
Įstaigos, kuriose rinksis mokiniai, laikysis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitų būtinųjų sąlygų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jau įtraukė šią pagalbos mokiniams priemonę į pagalbos priemonių paketą, skirtą kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus.
ŠMSM atliko bendrojo ugdymo mokyklų (išskyrus specialiųjų, suaugusiųjų, ligoninių, sanatorinių mokyklų paskirčių grupės įstaigas) mokinių apklausą. Jos metu paaiškėjo, kad apie 25 tūkst. mokinių reikalinga mokymosi pagalba: papildomai konsultuoti, aprūpinti kompiuterine įranga, užtikrinti interneto ryšį, stiprinti motyvaciją. Maždaug pusei šių mokinių yra skirtas nemokamas maitinimas, o šeimos ir/ar gauna socialinę paramą.
Pusei šių mokinių reikalingos papildomos įvairių dalykų konsultacijos. Maždaug tiek pat turi problemų su kompiuterine įranga ir/ar interneto ryšiu. Ketvirtadalis šių mokinių neturi motyvacijos mokytis, o kas dešimto vaiko tėvai iš viso nebendrauja su mokykla.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Miestas

Sostinėje pradedami ledo arenos projektavimo darbai

Avatar

Paskelbta

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį dėl Jotvingių gatvėje iškilsiančios ledo arenos architektūrinio projektavimo paslaugų. Ledo areną sostinei projektuos UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“, o projekto valdytoja paskirta UAB „Vilniaus vystymo kompanija“.

„Sporto infrastruktūros plėtra jau ne pirmus metus yra vienas Vilniaus prioritetų – mieste nuolat dygsta didesni ar mažesni sporto objektai, tačiau ledo arena bus iš tiesų išskirtinis projektas. Jau kurį laiką jautėme, kad sostinei trūksta žiemos sportui skirtų objektų. Nauji, šiuolaikiški ledo rūmai pirmiausia prisidės prie neformaliojo ugdymo galimybių spektro išplėtimo ir aukšto meistriškumo sportininkų tobulėjimo, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir prie ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir akmenslydžio populiarinimo šalyje“, – sakė sporto klausimus kuruojantis Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.

Naujininkų mikrorajone projektuojama arena talpins dvi ledo ritulio aikštes. Viena jų bus skirta ledo ritulio treniruotėms, kita bus pritaikyta ir dailiajam čiuožimui. Pastarosios prieigose planuojama įkurdinti žiūrovų tribūnas, tad joje sportininkai galės ne tik treniruotis, bet ir rengti varžybas. Arenoje taip pat bus numatyta erdvė akmenslydžio aikštelei bei apšilimo ir dailiojo čiuožimo choreografijos salėms.

Ledo arenos statybai sostinėje paskirtas 39 tūkst. kv. m ploto sklypas. Jotvingių g. 1 adresą turėsiančiame pastate numatytos patalpos turėtų užimti maždaug 9500 kv. m ir talpinti vienu metu apie 100 sportininkų.

Konkursą laimėjusi ir jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų UAB „Projektų rengimo centras“ ir UAB „Tiksli forma“ grupė turės parengti techninį statybos projektą. Įmonės taip pat rengs darbo projekte numatytas sklypo sutvarkymo, architektūros, konstrukcijų, interjero dalis, sukurs statinio informacinį modelį bei turės gauti statybą leidžiantį dokumentą. Konkurso laimėtojos įsipareigojo paslaugas suteikti per 270 darbo dienų su galimybe pratęsti terminus ne daugiau kaip 120 darbo dienų. Techninis statybos projektas turėtų būti užbaigtas 2022 m.

Projektuotojai atliks ir statinio projekto vykdymo priežiūrą. Šių paslaugų teikimas tęsis iki statybos darbų užbaigimo. Bendra pasirašytos sutarties vertė – 330 tūkst. eurų.

Skaityti toliau

Rajonas

Daugiau smulkiųjų ūkininkų gali tapti kompensacinio PVM priedo gavėjais

Avatar

Paskelbta

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d., daugiau ūkininkaujančių asmenų, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojai, gali pateikti prašymą per Mano VMI tapti ūkininkais, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema. Pateikus tokį prašymą jie galės gauti 6 proc. kompensacinį priedą nuo parduotos žemės ūkio produkcijos ir suteiktų žemės ūkio paslaugų kainos. Kompensacinio PVM gavėjais Mokesčių inspekcijoje gali įsiregistruoti ūkininkai, kurių registruotas žemės plotas neviršija 20 hektarų, ūkininko ir jo partnerių atlygis už Lietuvoje vykdomą ekonominę veiklą per paskutinius 12 mėnesių neviršija 45 tūkst. eur.
Iki šiol teisę tapti kompensacinio PVM tarifo mokėtojais turėjo tik tie ūkininkai ar kiti žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys, kurių registruotas žemės plotas neviršijo 7 hektarų. Tačiau pasikeitus reikalavimams, lengvata galės pasinaudoti daugiau ūkininkų. Apie tai šių metų pradžioje informuota virš 18,3 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė informaciniai pranešimai Mano VMI.
Pasinaudoti PVM kompensaciniu priedu yra ne tik paprasta, bet ir naudinga smulkiems ūkiams. Gauto priedo ūkininkas, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, į biudžetą neturi mokėti, tačiau neturi teisės įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo (importo) PVM traukti į PVM atskaitą. Primename, kad ūkininkai savo patiektos žemės ūkio produkcijos ir/ar paslaugų apskaitą gali savarankiškai ir nesudėtingai tvarkyti pagal nustatytas apskaitos taisykles laisvos formos žurnaluose ar kompiuterinėse laikmenose, kur turi būti nurodyta produkcijos ir / ar suteiktų paslaugų apskaitos forma.
Pažymėtina ir tai, kad įsigytų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių prekių vertė (išskyrus naujas transporto priemones ir akcizais apmokestinamas prekes) per praėjusius kalendorinius metus turi neviršyti 14 tūkst. Eur.
Kaip registruotis?
Fizinis asmuo, norintis įsiregistruoti ūkininku, kuriam taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, turi užpildyti formą REG815 ir ją pateikti VMI. Paprasčiausia tai padaryti prisijungus prie Mano VMI e. paslaugų erdvės.
www.vmi.lt > Mokesčių žinynas > Pridėtinės vertės mokestis > Specialios apmokestinimo PVM taisyklės > Kompensacinio PVM tarifo schemos taikymas ūkininkams (97-100 str.)
Visą aktualią informaciją mokesčių klausimais gyventojai gali sužinoti paskambinę Mokesčių informacijos centro specialistams telefonu 1882 ar apsilankę VMI interneto svetainėje www.vmi.lt. Aktualią asmeninę informaciją gyventojai gali sužinoti ir prisijungę prie Mano VMI – elektroniniu būdu gauti priminimus iš VMI apie mokėtinus mokesčius ir permokas, el. būdu mokesčių administratoriui teikti dokumentus ar juos gauti, įsigyti verslo liudijimą, jį pratęsti, o prireikus ir nutraukti ir kt. Primename, kad šiuo metu visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt