Connect with us

Naujienos

Maitinimo įstaigose, naktiniuose klubuose, pramogų vietose – privaloma lankytojų registracija

Avatar

Paskelbta

2020 10 23

Šiais metais Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo ir COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujojo finansinio laikotarpio.

Lietuvoje jau kurį laiką stebimas ūkių stambėjimo procesas. Nors smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia – apie 85 proc.visų šalies ūkių valdo iki 30 ha – tačiau išgyventi iš tokių ūkių gaunamų pajamų darosi vis sunkiau. Susidūrę su sunkumais smulkūs ir vidutiniai ūkiai pasitraukia iš žemės ūkio gamybos ir perleidžia savo turimus žemės plotus stambiems ūkininkams, tad žemės ūkio veikla darosi vis mažiau patraukli ir jauniems žmonėms – didžioji Lietuvos ūkininkų dalis yra sulaukę daugiau kaip 40 metų.

ŽŪM, siekdama užtikrinti kartų kaitą ir smulkių bei vidutinių ūkių gyvybingumą, šiais metais itin didelį dėmesį skyrė būtent jiems.

Toks dėmesys, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, yra būtinas, nes šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina – jie ne tik didina konkurencingumą, kaimo gyvybingumą, užimtumą, stabilumą bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Lietuviški šeimos ūkiai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuosavybės formos, yra „kiečiausia investicija“ – investicija į žemę, kurios jokiomis sąlygomis neperkelsi į kitas šalis. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, nes ji atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai noriai siekia stiprinti savo ūkius

Ūkininkai norintys modernizuoti ir sustiprinti savo ūkius, tai gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m.  programos (KPP) veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis.

Iki š. m. spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4 865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. eurų paramos lėšų, o išmokėta jau 316 mln. Eur (iš viso šiam programiniam laikotarpiu skirta 439,3 mln. Eur paramos lėšų).

Net 63 proc. visų pagal šią veiklos sritį finansuojamų paramos gavėjų ūkiai patenka į smulkių ir vidutinių ūkių (ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur) kategoriją.

Rekordiškai išaugo finansavimas smulkiesiems ūkiams

Šiais metais buvo ieškoma galimybių padidinti finansavimą ir 2014–2020 m.  KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai ,,Parama smulkiesiems ūkiams“.  Smulkiesiems ūkininkams papildomai buvo skirta 10 mln. Eur iš valstybės biudžeto, dar 8 mln. Eur perskirstyta iš kitų KPP priemonių. 

„Bendras smulkių ūkių finansavimas pagal šią priemonę, skirtas 2014-2020 m. laikotarpiui, išaugo nuo 12 iki 64 mln. Eur, o tai yra daugiau nei 5 kartus“, – pabrėžia žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė ir primena, kad šios veiklos srities parama gali pasinaudoti ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. Eur iki 7 999 Eur, o pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9, karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio. 

Jauniesiems ūkininkams 

Parama jauniesiems ūkininkams, lyginant su 2019 m., išaugo net 5,7 mln. Eur. 2019 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo skirta 13 mln. eurų, iš jų panaudoti 11,6 mln. Eur. 2020 m. šiai priemonei buvo skirta –16,9 mln. Eur, tačiau paraiškų buvo gauta didesnei sumai, todėl viso buvo skirta net 18,7 mln. Eur.

„Sulaukus tokio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo ir siekiant patenkinti visas, minimalų atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, šiai priemonei buvo skirti dar papildomi 1,9 mln. Eur. Matome, kad ši priemonė labai reikalinga jauniems būsimiems ūkininkams, kurie turi žinių, bet neturi pradinio kapitalo. Siekiame, kad jie kurtų savo ūkius, pradėtų ūkininkauti ir taip prisidėtų prie kaimo gyvybingumo palaikymo“, – teigia patarėja.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ visada jaučiamas didelis susidomėjimas, sulaukiama daug skambučių, keliama daug klausimų, tad akivaizdu, kad ši parama itin reikalinga ir naudinga.

ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) ir pateikia verslo planą.

Parama patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 pandemijos

Dėl kilusios COVID-19 pandemijos šie metai ypatingi tiek žemės ūkiui, tiek visai ekonomikai. Anot ministro patarėjos, ūkininkams reikėjo greitų ir svarių pagalbos priemonių, tad, tariantis su socialiniais partneriais ir įvertinus visas galimas finansines priemones, nuo pandemijos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui jau skirta ženkli parama – 140,3 mln. Eur.

„Kalbant apie paramą, kuri skirta kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl COVID-19 pandemijos, didelis dėmesys buvo skiriamas gamintojams, kuriems buvo mažinamos supirkimo kainos – pieninių karvių, kiaulių, galvijų laikytojams. Smulkiems pieninių karvių laikytojams (iki 9 karvių) išmokėta 9,37 mln. Eur, laikantiems nuo 10 iki 99 karves – 16,6 mln. Eur, laikantiems virš 100 karvių – 10 mln. Eur. Iki 9 galvijų laikantiems asmenims išmokėta 422 tūkst. Eur, nuo 10 iki 99 galvijus – 1 mln. Eur, o laikantiems virš 100 gyvūnų – taip pat 1 mln. Eur“, – informuoja G. Pupšytė. 

Ūkininkai labai palankiai vertina ir ministerijos iniciatyvą  papildyti 2014-2020 m. KPP nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“, paraiškos pagal kurią priimamos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 20 d.

Ypatingas dėmesys smulkiems ir vidutiniams ūkiams  – ir rengiant 2021-2027 m. BŽŪP strateginį planą 

ŽŪM parengtame 2021-2027 m. BŽŪP strateginiame plane teigiami pokyčiai laukia ne tik smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Su Europos Komisija taip pat yra pradėtos diskusijos dėl galimybės susietąja parama remti ne tik krakmolui skirtų, bet ir visų bulvių auginimą.

Tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. 

„Vadinasi, už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą išmokos numatomos mokėti taip: už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 74 eurai už hektarą, už 21–30 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks skirstymas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų“, – teigia patarėja.

Naujuoju laikotarpiu taip pat didelis dėmesys bus skiriamas smulkių ir vidutinių ūkių žinių kaupimui, keitimuisi jomis, skatinama diegti inovacijas ir gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Daug dėmesio bus skiriama skatinant kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, padedant smulkiems ir vidutiniams ūkiams savo produkciją tiekti tiesiai į rinką bei gauti didesnę kainą, eliminuojant tarpininkus arba perdirbti savo žemės ūkio produkciją į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

„Štai, pavyzdžiui, ekspertų skaičiavimu, ūkininkas už skerdyklai parduodamą 700 kg mėsinį galviją gali daugiausiai gauti apie 1 120 Eur, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui už tokį patį galviją gali gauti apie 2 373 Eur. Kainos skirtumas už parduotą skerdyklai gyvūną ir parduotą tiesiogiai vartotojui yra 1 253 Eur (112 proc. daugiau). Už skerdimui parduodamą viščiuką ūkininkas vidutiniškai gali gauti 0,85 Eur/kg, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui apie 2,59 Eur/kg (Net 205 proc. daugiau). Taigi, neabejotinai turime ir ateityje padėti ūkininkams kuo daugiau savo produkcijos parduoti tiesiogiai vartotojams, o ne per tarpininkus, taip užtikrinant didesnes jų pajamas“, – sako G. Pupšytė.

 

 

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Virtualus sausio 13-osios pagarbos bėgimas

Avatar

Paskelbta

Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis
Mokytoja Anna Černiavska
Gyvendami šių dienų realijomis, bet vis dėlto norėdami pademonstruoti valią ir ryžtą, iškėlėme sau ir kitiems tikslą: didinti ištvermę bei fizinį aktyvumą ir visus asmeninius sportinius pasiekimus skirti Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečiui pažymėti. Vilniaus r. Pagirių gimnazijos fizinio ugdymo mokytojai inicijavo virtualų Pagarbos bėgimą mokiniams, tėveliams, mokytojams.
Prie iniciatyvos prisijungė Vilniaus r. Kalvelių S. Moniuškos gimnazija (13 mok.), mokytoja Anna Černiavska, Vilniaus r. Paberžės ,,Verdenės“ gimnazija (45 mok.), mokytojas Valdemar Šaveiko, Vilniaus r. Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija (6 mok.), mokytojas Eduard Špakov, Vilniaus r. Valčiūnų gimnazija (22 mok), mokytoja Nelli Muchlajeva, Juodšilių Šv. Uršulės Leduchovskos gimnazija (7 mok.), mokytoja Roma Graužinytė, Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija (20 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Bezdonių Saulėtekio pagrindinė mokykla (6 mok.), mokytojas Justyn Alicki, Vilniaus r. Avižienių gimnazija (10 mok.), Viačeslav Verbovik bei Vilniaus r. Pagirių gimnazijos mokiniai 5-6 klasės (90 mok.), 7-8 klasės (70 mok), gimnazijos I – IV klasės (90 mok.), mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė, V. Tubelienė. Visi Pagarbos bėgimo dalyviai apdovanoti renginio sertifikatais.
Džiaugiamės, kad pavyko suburti mokinius ir mokytojus bendram, neįprastam Pagarbos bėgimui, kad visi anksčiau minėtieji žmonės skyrė laiko ir jėgų. Nuostabu, kai supranti, kad prabėgus trisdešimčiai metų po sausio 13-osios įvykių yra neabejingų gražioms idėjoms ir susitelkimui.  Todėl norisi pažymėti įsimintiniausius Pagarbos bėgimo momentus. Jauniausias dalyvis – antrokas Martin Verbovik (Avižienių gimnazija), kuris nubėgo 2,33 km. Ilgiausią 11,04 km distanciją nubėgo Erik Černiavski (Lavoriškių Stepono Batoro gimnazija) bei Evelina Rubanova (10,02 km, Valčiūnų gimnazija). Net 16,26 km nuėjo Julia Buriak (Nemenčinės Konstantino Parčevskio gimnazija) ir  Kšyštof Bogdanovič (Pagirių gimnazija).
Savo asmeniniu pavyzdžiu, eidami, bėgdami ar čiuoždami slidėmis mokinius motyvavo mokytojai V. Verbovik ir V. Šumskis iš Avižienių gimnazijos, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, istorijos mokytoja R. Korotkovienė bei fizinio ugdymo mokytojai I. Garnytė, R. Leganovič, Z. Leganovič, N. Ilgevičienė ir kiti mokytojai iš Pagirių gimnazijos.
Pagarbos bėgimu siekėme skiepyti meilę ir pilietinę pareigą Tėvynei, prisimenant kovas už jos Laisvę ir Nepriklausomybę, bei ugdyti ištvermę ir sąmoningą požiūrį į sveikatinimo užsiėmimus. Tik sąmoningi ir sveiki piliečiai geba išlaikyti/išsaugoti iškovotus siekius, todėl šis Pagarbos bėgimas – įrodymas, kad laisvė ir nepriklausomybė tvirtose ateities jaunuolių rankose.
Dėkojame visiems dalyviams ir tikimės, kad pirmą kartą organizuotas renginys Virtualus Sausio 13-osios Pagarbos bėgimas Vilniaus rajono mokykloms taps tradicija, įprasminanti istorinius įvykius bei sąmoningą požiūrį į bėgimą ir sveikatą.
Pagarbos bėgimo koordinatorė Nijolė Ilgevičienė

Skaityti toliau

Naujienos

Nugriauta Salantų užtvanka atlaisvins 46 km ilgio kelią saugomoms žuvims

Avatar

Paskelbta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius.

Per praėjusią parą izoliuoti 1265 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 82 180 asmenų.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 45 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Šiuo metu pradėta, bet dar nebaigta 438 atvejų epidemiologinė diagnostika, kadangi šie atvejai į sistemą pateko vėlai vakare.

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Pirmadienį registruoti koronaviruso atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kretingos rajone įsikūrusiuose Padvarių socialinės globos namuose, Vilniaus Valakupių reabilitacijos centre, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje.

Taip pat patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Giliukas“, kur iš viso patvirtinti trys infekcijos atvejai, taip pat Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje ,,Pušelė“ – su šiuo protrūkiu siejami 24 COVID-19 ligos atvejai, įskaitant antrinius, t. y. šeimose.

Vakarykštę parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiai Klaipėdoje veikiančioje baldų gamybos įmonėje, maisto gamybos ir tiekimo įmonėje Vilniuje, langų gamybos įmonėje Vilniaus rajone, Ukmergėje veikiančiame automobilių servise.

Taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Kaune veikiančioje žaliavas konditerijos ir duonos gaminiams tiekiančioje įmonėje, Kauno maisto pramonės įmonėse, trąšų gamybos įmonėje Kėdainiuose, plastiko ir gumos gamybos įmonėje Biržuose, statybų įmonėje Panevėžyje, metalo apdirbimo įmonėje Šiauliuose, dviračių gamybos įmonėje Šiauliuose, pakavimo įmonėje Telšiuose.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 33.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau

Naujienos

Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje

Avatar

Paskelbta

Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 6,5 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą, savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažinamas neigiamas poveikis aplinkai.

Įgyvendinus priemonę, gatvių apšvietimui bus sunaudojama mažiau elektros energijos, atitinkamai bus sumažinta aplinkos tarša. Dėl atnaujintos modernios apšvietimo įrangos ne tik pagerės miestų, miestelių ar kaimo vietovių estetinis vaizdas, tačiau ir padidės gatvių apšviestumo lygis, o tai sąlygos didesnį visų eismo dalyvių saugumą tamsiu paros metu.

„Energijos vartojimo efektyvumo skatinimas – vienas iš Energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžtų tikslų, praėjusiais metais daugiau nei pusė šalies savivaldybių pateikė paraiškas ir gavo finansavimą, šiais metais tikimės tokio pat aktyvumo“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. 

Pagal pirmojo kvietimo 2020 m. įgyvendinamų projektų duomenis iš viso per 2 metus planuojama atnaujinti 62 179 vnt. šviestuvų, o  energijos sutaupymai sieks iki  16,81 GWh/metus.

Finansuojami bus tie projektai, kuriuos įgyvendinus modernizuojamose gatvių apšvietimo atkarpose galutinės energijos sąnaudos bus sumažintos ne mažiau kaip 40 proc. Finansuojama galės būti iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti savivaldybių administracijos bei savivaldybių valdomos įmonės, vykdančios gatvių apšvietimo tinklų eksploatavimo, priežiūros bei jų statybos veiklą.  Kreiptis dėl finansavimo gali ir tos savivaldybių administracijos, kurios gatvių apšvietimo modernizavimo projektus planuoja įgyvendinti viešos ir privačios partnerystės būdu. Energetikos ministerija, skatindama savo priemone modernizuoti gatvių apšvietimą, tuo pačiu siekia pastūmėti ir viešojo bei privataus sektorių bendradarbiavimą.

Paraiškos pagal paskelbtą kvietimą gali būti teikiamos iki 2021 m. kovo 18 d. Projektų atranka pagal Priemonę bus atliekama tęstinės projektų atrankos būdu. Tai reiškia, kad projektai bus vertinami iš karto pateikus paraišką, nelaukiant galutinio paraiškų pateikimo termino pabaigos, todėl projektai bus pradėti įgyvendinti greičiau. Atranka gali būti baigta anksčiau, jeigu pagal priimtus sprendimus dėl projektų finansavimo ir pateiktas naujas paraiškas bus galima paskirstyti visą kvietimui teikti paraiškas skirtą lėšų sumą.

Praėjusiais metais gatvių apšvietimo sistemoms modernizuoti jau buvo skirta rekordinė suma – virš 21 mln. eurų, o galimybe atsinaujinti pasinaudojo daugiau nei pusė – 34 – savivaldybės ar jų valdomos įmonės. Pasinaudojant praėjusio etapo parama, gatvių apšvietimo sistemas atnaujinti planuojama Klaipėdos mieste ir rajone, Kretingoje, Visagine, Šilalėje, Kazlų Rūdoje, Elektrėnuose, Kauno mieste ir rajone, Pilviškiuose, Virbalyje, Kybartuose, Kaišiadoryse, Širvintose, Alytuje, Utenoje, Šiaulių mieste bei rajone, Palangoje, Biržuose, Neringoje, Lentvaryje, Trakuose, Druskininkuose, Pasvalyje, Plungėje, Ukmergėje, Marijampolėje, Šilutėje, Jonavoje, Skuode, Telšiuose, Vilniaus mieste ir rajone, Molėtuose, Kėdainiuose.

Siekdamas gauti finansavimą pareiškėjas turi užpildyti paraišką, kurios iš dalies užpildyta forma PDF formatu skelbiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų svetainės www.esinvesticijos.lt skiltyje „Finansavimas“ prie paskelbto kvietimo teikti paraiškas „Susijusių dokumentų“. Paraiška ir jos priedai pildomi lietuvių kalba.

Kvietimą rasite čia.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt