Connect with us

Naujienos

Spalio 23 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Avatar

Paskelbta

2020 10 23

Šiais metais Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo ir COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujojo finansinio laikotarpio.

Lietuvoje jau kurį laiką stebimas ūkių stambėjimo procesas. Nors smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia – apie 85 proc.visų šalies ūkių valdo iki 30 ha – tačiau išgyventi iš tokių ūkių gaunamų pajamų darosi vis sunkiau. Susidūrę su sunkumais smulkūs ir vidutiniai ūkiai pasitraukia iš žemės ūkio gamybos ir perleidžia savo turimus žemės plotus stambiems ūkininkams, tad žemės ūkio veikla darosi vis mažiau patraukli ir jauniems žmonėms – didžioji Lietuvos ūkininkų dalis yra sulaukę daugiau kaip 40 metų.

ŽŪM, siekdama užtikrinti kartų kaitą ir smulkių bei vidutinių ūkių gyvybingumą, šiais metais itin didelį dėmesį skyrė būtent jiems.

Toks dėmesys, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, yra būtinas, nes šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina – jie ne tik didina konkurencingumą, kaimo gyvybingumą, užimtumą, stabilumą bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Lietuviški šeimos ūkiai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuosavybės formos, yra „kiečiausia investicija“ – investicija į žemę, kurios jokiomis sąlygomis neperkelsi į kitas šalis. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, nes ji atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai noriai siekia stiprinti savo ūkius

Ūkininkai norintys modernizuoti ir sustiprinti savo ūkius, tai gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m.  programos (KPP) veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis.

Iki š. m. spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4 865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. eurų paramos lėšų, o išmokėta jau 316 mln. Eur (iš viso šiam programiniam laikotarpiu skirta 439,3 mln. Eur paramos lėšų).

Net 63 proc. visų pagal šią veiklos sritį finansuojamų paramos gavėjų ūkiai patenka į smulkių ir vidutinių ūkių (ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur) kategoriją.

Rekordiškai išaugo finansavimas smulkiesiems ūkiams

Šiais metais buvo ieškoma galimybių padidinti finansavimą ir 2014–2020 m.  KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai ,,Parama smulkiesiems ūkiams“.  Smulkiesiems ūkininkams papildomai buvo skirta 10 mln. Eur iš valstybės biudžeto, dar 8 mln. Eur perskirstyta iš kitų KPP priemonių. 

„Bendras smulkių ūkių finansavimas pagal šią priemonę, skirtas 2014-2020 m. laikotarpiui, išaugo nuo 12 iki 64 mln. Eur, o tai yra daugiau nei 5 kartus“, – pabrėžia žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė ir primena, kad šios veiklos srities parama gali pasinaudoti ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. Eur iki 7 999 Eur, o pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9, karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio. 

Jauniesiems ūkininkams 

Parama jauniesiems ūkininkams, lyginant su 2019 m., išaugo net 5,7 mln. Eur. 2019 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo skirta 13 mln. eurų, iš jų panaudoti 11,6 mln. Eur. 2020 m. šiai priemonei buvo skirta –16,9 mln. Eur, tačiau paraiškų buvo gauta didesnei sumai, todėl viso buvo skirta net 18,7 mln. Eur.

„Sulaukus tokio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo ir siekiant patenkinti visas, minimalų atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, šiai priemonei buvo skirti dar papildomi 1,9 mln. Eur. Matome, kad ši priemonė labai reikalinga jauniems būsimiems ūkininkams, kurie turi žinių, bet neturi pradinio kapitalo. Siekiame, kad jie kurtų savo ūkius, pradėtų ūkininkauti ir taip prisidėtų prie kaimo gyvybingumo palaikymo“, – teigia patarėja.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ visada jaučiamas didelis susidomėjimas, sulaukiama daug skambučių, keliama daug klausimų, tad akivaizdu, kad ši parama itin reikalinga ir naudinga.

ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) ir pateikia verslo planą.

Parama patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 pandemijos

Dėl kilusios COVID-19 pandemijos šie metai ypatingi tiek žemės ūkiui, tiek visai ekonomikai. Anot ministro patarėjos, ūkininkams reikėjo greitų ir svarių pagalbos priemonių, tad, tariantis su socialiniais partneriais ir įvertinus visas galimas finansines priemones, nuo pandemijos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui jau skirta ženkli parama – 140,3 mln. Eur.

„Kalbant apie paramą, kuri skirta kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl COVID-19 pandemijos, didelis dėmesys buvo skiriamas gamintojams, kuriems buvo mažinamos supirkimo kainos – pieninių karvių, kiaulių, galvijų laikytojams. Smulkiems pieninių karvių laikytojams (iki 9 karvių) išmokėta 9,37 mln. Eur, laikantiems nuo 10 iki 99 karves – 16,6 mln. Eur, laikantiems virš 100 karvių – 10 mln. Eur. Iki 9 galvijų laikantiems asmenims išmokėta 422 tūkst. Eur, nuo 10 iki 99 galvijus – 1 mln. Eur, o laikantiems virš 100 gyvūnų – taip pat 1 mln. Eur“, – informuoja G. Pupšytė. 

Ūkininkai labai palankiai vertina ir ministerijos iniciatyvą  papildyti 2014-2020 m. KPP nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“, paraiškos pagal kurią priimamos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 20 d.

Ypatingas dėmesys smulkiems ir vidutiniams ūkiams  – ir rengiant 2021-2027 m. BŽŪP strateginį planą 

ŽŪM parengtame 2021-2027 m. BŽŪP strateginiame plane teigiami pokyčiai laukia ne tik smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Su Europos Komisija taip pat yra pradėtos diskusijos dėl galimybės susietąja parama remti ne tik krakmolui skirtų, bet ir visų bulvių auginimą.

Tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha. 

„Vadinasi, už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą išmokos numatomos mokėti taip: už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 74 eurai už hektarą, už 21–30 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks skirstymas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų“, – teigia patarėja.

Naujuoju laikotarpiu taip pat didelis dėmesys bus skiriamas smulkių ir vidutinių ūkių žinių kaupimui, keitimuisi jomis, skatinama diegti inovacijas ir gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Daug dėmesio bus skiriama skatinant kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, padedant smulkiems ir vidutiniams ūkiams savo produkciją tiekti tiesiai į rinką bei gauti didesnę kainą, eliminuojant tarpininkus arba perdirbti savo žemės ūkio produkciją į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

„Štai, pavyzdžiui, ekspertų skaičiavimu, ūkininkas už skerdyklai parduodamą 700 kg mėsinį galviją gali daugiausiai gauti apie 1 120 Eur, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui už tokį patį galviją gali gauti apie 2 373 Eur. Kainos skirtumas už parduotą skerdyklai gyvūną ir parduotą tiesiogiai vartotojui yra 1 253 Eur (112 proc. daugiau). Už skerdimui parduodamą viščiuką ūkininkas vidutiniškai gali gauti 0,85 Eur/kg, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui apie 2,59 Eur/kg (Net 205 proc. daugiau). Taigi, neabejotinai turime ir ateityje padėti ūkininkams kuo daugiau savo produkcijos parduoti tiesiogiai vartotojams, o ne per tarpininkus, taip užtikrinant didesnes jų pajamas“, – sako G. Pupšytė.

 

 

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina vaikų dienos centrus kuo skubiau akredituoti savo paslaugas ir užsitikrinti stabilų finansavimą kitais metais.

Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 400 vaikų dienos centrų. Iki šiol savo paslaugas akreditavo tik ketvirtadalis visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių vaikų dienos centrų.

Tik septyniose, Birštono, Elektrėnų, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Plungės rajono, Ukmergės rajono ir Vilkaviškio rajono, savivaldybėse savo paslaugas akreditavo visi veiklą vykdantys vaikų dienos centrai.

Marijampolės, Raseinių rajono, Kėdainių rajono, Utenos rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Varėnos rajono, Šilutės rajono, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse dėl akreditacijos kreipėsi tik dalis vaikų dienos centrų. Kitose Lietuvos savivaldybėse kol kas teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą nesuteikta nė vienam vaikų dienos centrui.

Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojami vaikų dienos centrai turi akredituoti savo paslaugas, kad visuose juose nuo 2021 metų vaikams būtų teikiamos vienodai kokybiškos paslaugos – nesvarbu, ar vaikas gyvena mažame kaimelyje, ar didmiestyje. Nauja tvarka ne tik užtikrins kokybiškesnes paslaugas vaikams – patys dienos centrai gaus tvaresnį ir stabilesnį finansavimą.

Prioritetai lieka tie patys

Nors pati akreditacija dienos centrams yra naujovė, pagrindiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimai vaikų dienos centrams išlieka nepakitę.

Dar 2015 metais dienos centrams buvo rekomenduota, kad su vaikais dirbtų bent vienas išsilavinimo kriterijus atitinkantis socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas (nebūtinai visu etatu), centro darbuotojams būtų sudaryta galimybė tobulinti kvalifikaciją.

Rekomendacijose taip pat buvo nurodoma, kad vaikų dienos centre turi būti daugiau nei viena patalpa, kuriose vaikams būtų teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

Nuo šių metų liepos minėtos rekomendacijos tapo privalomomis, jų turi laikytis visi vaikų dienos centrai, kurie siekia teikti akredituotą vaikų dienos centrų socialinę priežiūrą ir nuo 2021 metų gauti valstybės bei savivaldybės finansavimą.

Stabilesnis finansavimas

Ministerija iki šiol vaikų dienos centrus finansavo skelbdama įvairius projektų konkursus, o tai reiškia, kad vaikų dienos centrai negalėjo planuoti savo veiklos ilgesniam laikotarpiui, finansavimas juos pasiekdavo ne nuo pat kalendorinių metų pradžios, o nuo konkurso laimėjimo. Be to, iki 10 proc. būtino finansavimo vaikų dienos centrai turėjo užsitikrinti iš kitų šaltinių.

Daugeliui vaikų dienos centrus įkūrusių nevyriausybinių organizacijų kasmetinis dalyvavimas konkursuose ar viešųjų pirkimų procedūrose  buvo papildoma administracinė našta, o toks finansavimo modelis neužtikrino veiklos stabilumo: vaikams nebuvo užtikrinamos nenutrūkstamos paslaugos, susidurta su sunkumais išlaikant kompetentingus  darbuotojus.

Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad nuo 2021 m. vaikų dienos socialinę priežiūrą įgyvendinantys vaikų dienos centrai turės būti akredituoti savivaldybėse, kuriose vykdys savo veiklą, o vaikų dienos centrams bus skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos.

Akredituotą paslaugą teikiantys vaikų dienos centrai turės sudaryti finansavimo sutartis su savivaldybėmis.  Nuo 2021 m sausio mėnesio paslauga toliau bus teikiama nenutrūkstamai. Akreditacija suteikiama 3 metams.
2021 metams vaikų dienos centrams iš valstybės biudžeto numatoma skirti 5,8 mln. eurų. Šios lėšos bus pervedamos savivaldybių biudžetams, o savivaldybės tiesiogiai jas perves vaikų dienos centrams. Taip atsisakoma senosios dienos centrų finansavimo tvarkos organizuojant konkursus.

Vaikų dienos centrai buvo pirmieji, kuriems pradėta taikyti akreditacija. Nuo 2022 metų analogiškai turės būti akredituojamos visos socialinės paslaugos, finansuojamos iš savivaldybių ar valstybės biudžetų.

Kokios paslaugos vaikams teikiamos dienos centruose

Vaikų dienos centruose ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai, pavyzdžiui, mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, teikiama psichologinė pagalba, organizuojamas užimtumas. Dienos centrus lankantys vaikai su darbuotojais kalbasi apie savo sunkumus, išgyvenimus, mokomi pažinti save, spręsti problemas.

Dienos centre vaikai gauna šilto maisto, turiningai praleidžia laisvalaikį, jiems padedama ruošti namų darbus, dalis centrų veikia ir vasaromis – organizuoja įvairias stovyklas ar kitas veiklas.

Kiekvienu atveju atsižvelgiama, kokių paslaugų vaikui ir jo šeimai reikia labiausiai, pavyzdžiui, padedama spręsti šeimoje iškilusias problemas, rūpinamasi vaiko teisių apsauga, organizuojama psichologinė pagalba, teikiamos kitos individualios socialinės paslaugos.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt