Connect with us

Naujienos

Nauja tvarka dėl izoliacijos: kas keičiasi

Avatar

Paskelbta

2020 10 23

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemiją ir numačius šalių skirstymo į atskiras kategorijas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jose, tvarką, Lietuva patenka į geltonąją zoną pagal šviesoforo principo kriterijus ir nuo pirmadienio, spalio 26 d., taikys prevencijos priemones tik atvykstantiesiems iš raudonoje bei pilkoje zonoje esančių valstybių. Iš šių šalių atvykstantiems keliautojams bus privalomas testas dėl koronaviruso (COVID-19) arba 10 dienų izoliacija.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl atnaujintos izoliacijos tvarkos rasite ČIA.

Izoliacija nebus taikoma:
    – ypatingos svarbos profesijų darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, pasienio darbuotojams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sezoniniams darbuotojams;    – transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, įskaitant krovininių transporto priemonių, kuriomis vežami atitinkamai teritorijai skirti kroviniai, vairuotojus ir tik tranzitu vykstančius transporto priemonių vairuotojus ir kt.; 
    – pacientams, keliaujantiems dėl svarbių medicininių priežasčių; 
    – kasdien į užsienį keliaujantiems mokiniams, studentams ir stažuotojams; 
    – žmonėms, keliaujantiems dėl svarbių šeiminių ar verslo priežasčių; 
    – diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams ir tarptautinių organizacijų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, kariniam personalui ir policijos pareigūnams, taip pat humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui, atliekantiems savo funkcijas; 
    – tranzitu vykstantiems keleiviams; 
    – jūrininkams; 
    – savo tarnybines pareigas vykdantiems žurnalistams;
– aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams, dalyvaujantiems tarptautiniuose turnyruose; 
– iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams – mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje bei dvasininkams, vykdantiems sielovadinį darbą Baltarusijoje.

Pažymėtina, kad izoliacija netaikoma, turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Tokiu atveju 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan., laikytis „darbas-namai“ režimo. Bendraujant rekomenduojama visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Taip pat izoliuotis nereikia, turint gydymo  įstaigos pažymą apie persirgtą koronaviruso infekciją ne seniau nei prieš 3 mėnesius iki atvykstant į Lietuvą.

Taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatytos išimtys, kada galima palikti izoliacijos vietą.

Sąlytį turėjęs žmogus, grįžęs iš užsienio valstybės, gali palikti izoliavimo vietą ne vėliau nei prieš 24 val. iki išvykimo iš izoliavimo vietos informavęs Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) šiais atvejais:
– organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
– nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
– žmonės, atvykę į Lietuvą teisiniais (civilinė metrikacija, notaras ir pan.) ar studijų reikalais, nuvykti į studijų ar teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą; 
– dalyvauti savo vestuvėse; 
– aukšto meistriškumo sportininkams, sporto specialistams, instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams (pateikus tai įrodančius dokumentus, gautus iš kviečiančių juridinių asmenų), nuvykti į aukšto meistriškumo sporto pratybas, treniruočių stovyklas, varžybas ir su jų sporto veikla susijusias institucijas ar įstaigas;
– užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti ar sveikatos priežiūros paslaugai gauti būtiną vietą;
– nuvykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas jų kvietimu arba būtiniems reikalams jose tvarkyti.

Svarbu pažymėti, kad užsieniečiai ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys ar dirbantys užsienyje, taip pat žmonės, kuriems būtina išvykti sveikatos priežiūros tikslais, gali išvykti iš Lietuvos į valstybę, kurioje jie gyvena, dirba ar kurioje bus teikiama sveikatos priežiūros paslauga, nepraėjus 10 dienų izoliavimo laikotarpiui.

Sąlytį su sergančiuoju turėjęs žmogus gali palikti izoliavimo vietą ne vėliau nei prieš 24 val. iki išvykimo iš izoliavimo vietos informavęs NVSC šiais atvejais:
– organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ar dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje ir laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
– nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos tyrimams atlikti ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Pažymėtina, kad dėl tam tikrų priežasčių norint pakeisti izoliacijos vietą, reikia kreiptis į NVSC ir gauti leidimą. Tiesa, leidimas išduodamas tik nuvykti į kitą izoliacijos vietą. Neinformavus NVSC palikti izoliacijos vietą galima iš anksto tel. 1808 užsiregistravus arba NVSC užregistravus nuvykti į mobilų punktą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos tyrimams atlikti paėmimui.

Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytas ir izoliacijos terminas.
Sergančiųjų koronaviruso infekcija izoliacijos trukmė nurodyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-383 patvirtintame vaikų ir suaugusiųjų koronaviruso infekcijos diagnostikos ir gydymo tvarkos apraše. 

Žmonėms, įtariamiems, kad serga koronaviruso infekcija, izoliacija taikoma, kol bus gautas laboratorinio tyrimo dėl koronaviruso atsakymas;

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms izoliacija taikoma 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas, arba trumpiau, kai ne anksčiau kaip 10 izoliavimo dieną atliktas laboratorinis koronaviruso tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas. Izoliacijos laikotarpis trumpinamas NVSC gavus informaciją iš ESPBI IS apie gautą nurodytu laikotarpiu atlikto tyrimo neigiamą rezultatą;

Sąlytį turėjusiems keliautojams, grįžusiems iš užsienio taikoma 10 dienų izoliacija nuo atvykimo ar grįžimo į Lietuvą, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas, arba tol, kol bus gautas neigiamas tyrimo atsakymas, jeigu toks tyrimas atliekamas Lietuvoje. Gavus neigiamą tyrimo atsakymą, izoliavimas nebetaikomas. Vis dėlto, 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą tokie žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, laikytis „darbo-namų“ režimo. Taip pat svarbu bendraujant visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Į Lietuvą atvykę užsieniečiai, išskyrus numatytas išimtis, taip pat privalo izoliuotis 10 dienų arba atlikti koronaviruso (COVID-19) tyrimą. Operacijų vadovo sprendimą dėl užsieniečių izoliacijos rasite ČIA.

SAM primena, kad Lietuva, vadovaudamasi Europos Tarybos rekomendacijomis, taiko vadinamąjį šviesoforo principą ir valstybes suskirsto į keturias kategorijas pagal spalvas – žalią, geltoną, raudoną ir pilką.

Į žalios spalvos grupę pateks šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis – mažesnė nei 4 proc. Tai reiškia, kad asmenims, atvykstantiems iš žaliosios zonos, ribojimai nebus taikomi.

Geltoną grupę sudarys šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis – 4 ar daugiau proc. arba sergamumas per paskutines 14 dienų siekia nuo 25 iki 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų dalis yra mažesnė nei 4 proc.

Raudonos spalvos grupėje bus šalys, kuriose sergamumas yra 50 ar daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis 4 ir daugiau proc. arba sergamumas yra didesnis nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų.

Pilkos spalvos grupėje atsiras šalys, kurių duomenų nepakanka įvertinti minėtus kriterijus arba kuriose testavimo apimtys yra 300 ar mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų per 7 dienas.

Kaip ir iki šiol, paveiktų šalių sąrašas bus skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalios pirmadienį. 

SAM Spaudos tarnyba
 

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Ferie zimowe nie będą wydłużone

Avatar

Paskelbta

Ministerstwo Oświaty, Nauki i Sportu po przeanalizowaniu sytuacji w placówkach oświatowych wspólnie z epidemiologami zdecydowało się nie zmieniać terminu ferii zimowych dla uczniów. Uczniowie będą mieli ferie od 23 grudnia do 5 stycznia. Nie proponuje się również wprowadzenia powszechnej nauki zdalnej.
„Radziliśmy się też dyrektorów szkół, jak również kierowników stowarzyszeń zrzeszających przedszkola, szkoły początkowe, podstawowe i gimnazja, zarządu stowarzyszenia kierowników samorządowych placówek oświatowych oraz przedstawicieli rodziców. Większość opowiada się za tym, że nie trzeba wprowadzać powszechnej nauki zdalnej. Kształcenie na odległość w odrębnym samorządzenie może być wprowadzone i teraz decyzją dyrektora administracji i za zgodą Narodowego Centrum Zdrowia Publicznego. Szkoła ma również prawo do podjęcia własnej decyzji w sprawie organizowania nauczania tylko na odległość” – powiedział cytowany w komunikacie Algirdas Monkevičius, minister oświaty, nauki i sportu.
Resort oświaty informuje, że codziennie otrzymuje dane o szkołach w każdym samorządzie, dlatego sytuacja w placówkach edukacyjnych jest stale monitorowana i analizowana. Bez względu na to, jak pracuje szkoła, widać, że liczba zakażeń czy osób w izolacji od tego nie zależy, szkoły nie są głównym ogniskiem infekcji. Według danych przekazanych przez placówki oświatowe, w całym okresie kwarantanny średnia dzienna liczba zachorowań w placówkach oświatowych wynosiła około 36, w tym wśród personelu niepedagogicznego, czyli około 2,4 proc. wszystkich zakażeń na Litwie.
Według danych ministerstwa, około 75 proc. szkół opowiada się za zwykłą formą nauczania lub mieszaną.
Obecnie 57 proc. szkół ogólnokształcących pracuje w sposób mieszany (głównie długie gimnazja – 72 proc.), 15 proc. szkół pracuje w sposób kontaktowy (przeważnie szkoły podstawowe – 79 proc.), 28 proc. szkół pracuje zdalnie (głównie czteroletnie gimnazja – 71 proc.).

Info. L24.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt