Connect with us

Naujienos

Aktuali informacija esantiems izoliacijoje, kai reikalingas nedarbingumas

Avatar

Paskelbta

Europoje Tarybai pateikus rekomendacijas dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į koronaviruso infekcijos (COVID-19) pandemiją ir numačius šalių skirstymo į atskiras kategorijas, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją jose, tvarką, Lietuva patenka į geltonąją zoną pagal šviesoforo principo kriterijus ir nuo pirmadienio, spalio 26 d., taikys prevencijos priemones tik atvykstantiesiems iš raudonoje bei pilkoje zonoje esančių valstybių. Iš šių šalių atvykstantiems keliautojams bus privalomas testas dėl koronaviruso (COVID-19) arba 10 dienų izoliacija.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl atnaujintos izoliacijos tvarkos rasite ČIA.

Izoliacija nebus taikoma:
– ypatingos svarbos profesijų darbuotojams arba savarankiškai dirbantiems asmenims, pasienio darbuotojams ir komandiruotiems darbuotojams, taip pat sezoniniams darbuotojams;    – transporto darbuotojams arba transporto paslaugų teikėjams, įskaitant krovininių transporto priemonių, kuriomis vežami atitinkamai teritorijai skirti kroviniai, vairuotojus ir tik tranzitu vykstančius transporto priemonių vairuotojus ir kt.;
– pacientams, keliaujantiems dėl svarbių medicininių priežasčių;
– kasdien į užsienį keliaujantiems mokiniams, studentams ir stažuotojams;
– žmonėms, keliaujantiems dėl svarbių šeiminių ar verslo priežasčių;
– diplomatams, tarptautinių organizacijų darbuotojams ir tarptautinių organizacijų pakviestiems asmenims, kurių fizinis buvimas yra būtinas tam, kad šios organizacijos galėtų tinkamai veikti, kariniam personalui ir policijos pareigūnams, taip pat humanitarinę pagalbą teikiantiems darbuotojams ir civilinės saugos personalui, atliekantiems savo funkcijas;
– tranzitu vykstantiems keleiviams;
– jūrininkams;
– savo tarnybines pareigas vykdantiems žurnalistams;
– aukšto meistriškumo sportininkams, aukšto meistriškumo sporto specialistams, aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams, dalyvaujantiems tarptautiniuose turnyruose;
– iš Baltarusijos grįžusiems Lietuvos piliečiams – mokytojams, vykdantiems lituanistinį švietimą mokyklose Baltarusijoje bei dvasininkams, vykdantiems sielovadinį darbą Baltarusijoje.

Pažymėtina, kad izoliacija netaikoma, turint ne seniau nei 48 val. laikotarpiu prieš grįžtant ar atvykstant į Lietuvą atliktą tyrimą koronavirusui nustatyti ir gautą neigiamą atsakymą. Tokiu atveju 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, pavyzdžiui, renginiuose, parduotuvėse, muziejuose, viešo maitinimo vietose ir pan., laikytis „darbas-namai“ režimo. Bendraujant rekomenduojama visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Taip pat izoliuotis nereikia, turint gydymo  įstaigos pažymą apie persirgtą koronaviruso infekciją ne seniau nei prieš 3 mėnesius iki atvykstant į Lietuvą.

Taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu numatytos išimtys, kada galima palikti izoliacijos vietą.

Sąlytį turėjęs žmogus, grįžęs iš užsienio valstybės, gali palikti izoliavimo vietą ne vėliau nei prieš 24 val. iki išvykimo iš izoliavimo vietos informavęs Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) šiais atvejais:
– organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ir (arba) dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje/laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
– nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos laboratoriniams tyrimams atlikti paėmimui ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti;
– žmonės, atvykę į Lietuvą teisiniais (civilinė metrikacija, notaras ir pan.) ar studijų reikalais, nuvykti į studijų ar teisiniams reikalams tvarkyti būtiną vietą;
– dalyvauti savo vestuvėse;
– aukšto meistriškumo sportininkams, sporto specialistams, instruktoriams, sporto medicinos personalo darbuotojams (pateikus tai įrodančius dokumentus, gautus iš kviečiančių juridinių asmenų), nuvykti į aukšto meistriškumo sporto pratybas, treniruočių stovyklas, varžybas ir su jų sporto veikla susijusias institucijas ar įstaigas;
– užsieniečiai, atvykstantys į Lietuvą dėl ypatingų humanitarinių priežasčių, nuvykti į teisiniams reikalams tvarkyti ar sveikatos priežiūros paslaugai gauti būtiną vietą;
– nuvykti į valstybės institucijas, įstaigas ir organizacijas jų kvietimu arba būtiniems reikalams jose tvarkyti.

Svarbu pažymėti, kad užsieniečiai ir Lietuvos piliečiai, gyvenantys ar dirbantys užsienyje, taip pat žmonės, kuriems būtina išvykti sveikatos priežiūros tikslais, gali išvykti iš Lietuvos į valstybę, kurioje jie gyvena, dirba ar kurioje bus teikiama sveikatos priežiūros paslauga, nepraėjus 10 dienų izoliavimo laikotarpiui.

Sąlytį su sergančiuoju turėjęs žmogus gali palikti izoliavimo vietą ne vėliau nei prieš 24 val. iki išvykimo iš izoliavimo vietos informavęs NVSC šiais atvejais:
– organizuoti artimo žmogaus laidotuves, palaikų pargabenimą ar dalyvauti artimo žmogaus šarvojimo ceremonijoje ir laidotuvėse (informuoti gali nesilaikydamas 24 val. termino);
– nuvykti į gydymo įstaigą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos tyrimams atlikti ar sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Pažymėtina, kad dėl tam tikrų priežasčių norint pakeisti izoliacijos vietą, reikia kreiptis į NVSC ir gauti leidimą. Tiesa, leidimas išduodamas tik nuvykti į kitą izoliacijos vietą. Neinformavus NVSC palikti izoliacijos vietą galima iš anksto tel. 1808 užsiregistravus arba NVSC užregistravus nuvykti į mobilų punktą tepinėlio iš nosiaryklės ir ryklės koronaviruso infekcijos tyrimams atlikti paėmimui.

Sveikatos apsaugos ministro įsakyme numatytas ir izoliacijos terminas.
Sergančiųjų koronaviruso infekcija izoliacijos trukmė nurodyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-383 patvirtintame vaikų ir suaugusiųjų koronaviruso infekcijos diagnostikos ir gydymo tvarkos apraše.

Žmonėms, įtariamiems, kad serga koronaviruso infekcija, izoliacija taikoma, kol bus gautas laboratorinio tyrimo dėl koronaviruso atsakymas;

Sąlytį su sergančiuoju turėjusiems žmonėms izoliacija taikoma 14 dienų nuo paskutinės sąlyčio dienos, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas, arba trumpiau, kai ne anksčiau kaip 10 izoliavimo dieną atliktas laboratorinis koronaviruso tyrimas ir gautas neigiamas rezultatas. Izoliacijos laikotarpis trumpinamas NVSC gavus informaciją iš ESPBI IS apie gautą nurodytu laikotarpiu atlikto tyrimo neigiamą rezultatą;

Sąlytį turėjusiems keliautojams, grįžusiems iš užsienio taikoma 10 dienų izoliacija nuo atvykimo ar grįžimo į Lietuvą, jei laboratorinis tyrimas neatliekamas, arba tol, kol bus gautas neigiamas tyrimo atsakymas, jeigu toks tyrimas atliekamas Lietuvoje. Gavus neigiamą tyrimo atsakymą, izoliavimas nebetaikomas. Vis dėlto, 10 dienų nuo grįžimo ar atvykimo į Lietuvą tokie žmonės turėtų apriboti bendravimą, nesilankyti žmonių susibūrimo vietose, laikytis „darbo-namų“ režimo. Taip pat svarbu bendraujant visada dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, laikytis saugaus atstumo ir kitų prevencijos priemonių.

Į Lietuvą atvykę užsieniečiai, išskyrus numatytas išimtis, taip pat privalo izoliuotis 10 dienų arba atlikti koronaviruso (COVID-19) tyrimą. Operacijų vadovo sprendimą dėl užsieniečių izoliacijos rasite ČIA.

SAM primena, kad Lietuva, vadovaudamasi Europos Tarybos rekomendacijomis, taiko vadinamąjį šviesoforo principą ir valstybes suskirsto į keturias kategorijas pagal spalvas – žalią, geltoną, raudoną ir pilką.

Į žalios spalvos grupę pateks šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 25 atvejai 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis – mažesnė nei 4 proc. Tai reiškia, kad asmenims, atvykstantiems iš žaliosios zonos, ribojimai nebus taikomi.

Geltoną grupę sudarys šalys, kuriose sergamumas yra mažesnis nei 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų, o teigiamų tyrimų dalis – 4 ar daugiau proc. arba sergamumas per paskutines 14 dienų siekia nuo 25 iki 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų bei teigiamų tyrimų dalis yra mažesnė nei 4 proc.

Raudonos spalvos grupėje bus šalys, kuriose sergamumas yra 50 ar daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir teigiamų tyrimų dalis 4 ir daugiau proc. arba sergamumas yra didesnis nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų.

Pilkos spalvos grupėje atsiras šalys, kurių duomenų nepakanka įvertinti minėtus kriterijus arba kuriose testavimo apimtys yra 300 ar mažiau tyrimų 100 tūkst. gyventojų per 7 dienas.

Kaip ir iki šiol, paveiktų šalių sąrašas bus skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalios pirmadienį.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt