Connect with us

Naujienos

Mirtį sėjantys dronai gali būti panaudoti ir taikiems tikslams – „MQ-9 Reaper“ padėjo kovoti su liepsnomis

Avatar

Paskelbta

2020 10 26

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad šią savaitę, nuo spalio 26 d. iki lapkričio 1 d. imtinai, Raseinių, Kelmės, Plungės, Švenčionių, Joniškio, Šiaulių, Skuodo, Pasvalio, Kretingos, Širvintų, Jurbarko, Vilniaus, Klaipėdos, Šilalės, Trakų, Telšių rajonų, taip pat Marijampolės, Vilniaus, Elektrėnų, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Ši 21 savivaldybė pateko į raudonąją zoną, sudarytą pagal šviesoforo principą.

Raudonosios zonos savivaldybėse bus tiriami gydymo įstaigų ir socialinės globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su pacientais ar gyventojais, taip pat gydymo įstaigose besigydantys pacientai. 

Siekiant valdyti ekstremaliąją situaciją ir užkirsti kelią tolimesniam koronaviruso plitimui, sprendimą dėl savivaldybių priskyrimo žaliajai, geltonajai ir raudonajai zonai, priėmė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. 

Gydymo įstaigų ir socialinės globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su pacientais ar gyventojais, taip pat gydymo įstaigose besigydantys pacientai bus tiriami ir geltonajai zonai priskirtose Kauno, Šakių, Šilutės, Radviliškio, Panevėžio, Jonavos, Kaišiadorių, Ukmergės, Mažeikių, Lazdijų, Molėtų, Akmenės, Kėdainių, Kupiškio, Pakruojo rajonuose, taip pat Šiaulių, Palangos, Rietavo, Birštono, Kazlų Rūdos, Prienų, Panevėžio, Druskininkų, Kalvarijos, Neringos, Pagėgių miestuose. 

Žaliajai zonai šią savaitę priklausančiuose Tauragės, Utenos, Varėnos, Rokiškio, Vilkaviškio, Alytaus, Šalčininkų, Anykščių, Zarasų, Biržų, Ignalinos rajonuose bei Alytaus ir Visagino miestuose bus tiriami gydymo įstaigų ir socialinės globos įstaigų darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su pacientais ar gyventojais.

SAM paaiškina, kad raudonajai zonai priskiriamos tos savivaldybės, kurios atitinka šiuos kriterijus:

•    14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra didesnis kaip 50 ir per paskutinę savaitę nustatytų teigiamų tyrimų dalis nuo visų atliktų tyrimų savivaldybėje yra daugiau arba lygu 4 proc. 
•    Atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 ar daugiau procentų per savaitę.
•    Sergamumas yra daugiau nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų per paskutines 14 dienų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais, dalis yra 30 ar daugiau proc. per savaitę.
•    Atitinkančioje šiuos kriterijus savivaldybėje per savaitę turi būti nustatyta daugiau kaip 10 koronaviruso atvejų. 

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), individualiai įvertinus savivaldybės rizikingumą, galės pateikti siūlymą dėl savivaldybės priskyrimo raudonajai zonai.

Geltonajai zonai priskiriamos savivaldybės:

•    Kai jose per paskutines 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra nuo 25 iki 50 ir per paskutinę savaitę nustatytų teigiamų tyrimų dalis nuo visų atliktų tyrimų savivaldybėje yra daugiau arba lygu 4 proc. 
•    14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra nuo 25 iki 150 ir per paskutinę savaitę nustatytų teigiamų tyrimų dalis nuo visų atliktų tyrimų savivaldybėje yra mažiau kaip 4 proc.

Žaliajai zonai priskiriamos tos savivaldybės, kuriose:

•    14 dienų suminis sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų savivaldybėje yra mažesnis kaip 25 ir per paskutinę savaitę nustatytų teigiamų tyrimų dalis nuo visų atliktų tyrimų savivaldybėje yra mažiau nei 4 proc.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Avatar

Paskelbta

2020 12 01

Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo šiol tampa atviresnė ir draugiškesnė vieta visiems, nepaisant skirtumų, įvairumo ar žmogaus turimos negalios. Sveikatos apsaugos ministerija džiaugiasi, kad toks projektas Lietuvoje startavo ir kviečia visuomenę būti jautresniems autizmo spektro sutrikimus turintiems asmenims.

Lietuvos viešosios bibliotekos yra atviros visiems lankytojams, tačiau vaikus su autizmo spektro sutrikimais auginantys tėvai neretai vengia viešų vietų, kad nematytų smerkiančių žvilgsnių ir nesulauktų piktų replikų. Reaguodami į tokią situaciją ir norėdami padėti tokius vaikus auginančioms šeimoms, Lietuvos bibliotekininkai pristato naują projektą visoje Lietuvoje – „Biblioteka visiems“.

Dauguma asmenų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, informaciją geriau supranta ne tada, kai ją girdi, o tada, kai ją mato. Be to, šią negalią turintys asmenys baiminasi nežinomos aplinkos. 

Projektą „Autizmo spektro ir kitų kalbos, komunikacijos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims draugiškų bibliotekų tinklo diegimas“ inicijavo Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, projekto vykdytoja – Lietuvos apskričių viešųjų bibliotekų asociacija. Projekto partneriai: Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija, Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“, asociacija „Šiaulių lietaus vaikai“. Informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. Palaikydama šią džiugią iniciatyvą Lietuvos medicinos biblioteka rengia rekomenduojamų leidinių apie autizmą sąrašą bei pristato naujausias knygas.

Todėl nuo šiol visos Lietuvos viešosios bibliotekos turi parengtas vaizdines socialines istorijas ir plakatus, padedančius šiems lankytojams pasiruošti vizitui į biblioteką. Socialinė istorija ir plakatas, kuriuos lankytojai ras bibliotekų interneto svetainėse, leis dar prieš atvykstant susipažinti su bibliotekos erdvėmis, taisyklėmis, darbuotojais, kurie čia pasitiks. Pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms  bibliotekoje yra pritaikyta vaizdinė informacija, kurioje parodoma kur yra dedamos knygos, kur eiti, pagaliau – kur yra tualetas. 

 

Vaikams su autizmo spektro sutrikimais būdingas jautrumas ir reakcija į sensorinius dirgiklius, sukeliančius nerimo, panikos priepuolius. Tad kiekvienai iš viešųjų bibliotekų parengtas specialus rinkinys („sensorinis gesintuvas“), kurį sudaro palapinė bei taktilinės priemonės, skirtos padėti vaikams skirti lytėjimo (taktilinę) informaciją, pažinti juos supančią aplinką bei lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat garsinės ir vizualinės priemonės, padedančios lankytojams suvaldyti kilusį nerimą, nusiraminti ir atsipalaiduoti – palapinė, skirta nusiraminti, emocijoms nuslopinti, kurioje galima pasislėpti ir ramiai pabūti uždaroje, saugioje zonoje. Smėlio gyvatė, skirta nuraminti, ją galima liesti rankomis arba užsidėti ant pečių, taip suteikiant stipraus apkabinimo jausmą ir slopinimo pojūtį. Spalvota spyruoklė, skirta išradingumo, vaizduotės ir kūrybiškumo lavinimui, su kuria galima sugalvoti įvairių žaidimų ir veiklos liečiant, ištempiant ar sutraukiant. Taip pat ir raizginys, skirtas atsipalaidavimui, smulkiosios motorikos stimuliavimui, dėmesio koncentracijai.  Šios priemonės skirtos ne tik autizmo spektro, bet ir kitų kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintiems lankytojams.

Naujausi didelės apimties apklausų rezultatai rodo, kad autizmo spektro sutrikimas būdingas 1–2 proc. gyventojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, autizmo atvejų tik daugėja. Autizmo sutrikimo dažniausiai pasireiškiantys požymiai yra sunkesnis bendravimas, dažnai kartojami keisti, neįprasti judesiai (neįprastas lingavimas, vėdavimas ranka ir pan.), staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai.

Kaip rodo tyrimai, asmenys, turintys autizmo spektro sutrikimų, biblioteką įvardija kaip puikią relaksacijos, edukacijos ir bendraminčių susibūrimo vietą. Apie 90 proc. apklaustųjų teigia, kad bibliotekose lankytųsi dažniau, jeigu šios pritaikytų savo fizinę aplinką. Tai, kad Lietuvos bibliotekos tampa dar labiau draugiškos žmonėms su autizmo spektro sutrikimais – didelis žingsnis pirmyn, teikiantis vilties, kad gražiu pavyzdžiu paseks ir kitos viešosios įstaigos.  

 

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt