Connect with us

Naujienos

Pasaulinėse astronomijos ir astrofizikos e.varžybose – trys sidabro medaliai ir du pagyrimai

Avatar

Paskelbta

1004 žvaigždžių sistemos yra tiesioginio matomo zonoje (mūsų planetos atžvilgiu) ir yra pakankamai arti mūsų, kad galėtų aptikti ne tik Žemės planetą, bet ir cheminius gyvybės Žemėje pėdsakus.

Per pastarąjį dešimtmetį astronomai atranda egzoplanetas, skriejančias aplink tolimas žvaigždes, naudodami paprastą formulę: stebėdami žvaigždę ir sulaukdami, kol ji staiga pritems. Tas pritemimas yra planetos, patenkančios tarp žvaigždės ir teleskopo, ženklas. Išanalizavus kaip keičiasi šviesa kai žvaigždė pritemsta, galima nustatyti net planetos atmosferos chemines savybes.

Tačiau šis metodas tinka tik toms planetoms, kurių orbitos nusidriekia tarp jų pačių žvaigždžių ir Žemės. Naujame tyrime mokslininkai apvertė šią formulę aukštyn kojomis ir paklausė: kurios netoliese esančios žvaigždės yra tinkamai išsidėsčiusios, kad jų galimi gyventojai pamatytų Žemės tranzitą prieš Saulę? Ar gyvybės formos tose žvaigždžių sistemose galėtų aptikti mūsų gyvybės Žemės paviršiuje ženklus? Atsakymas – taip, pasirodo, tai galioja daugeliui netoliese esančių žvaigždžių.

„Jei tenykščiai stebėtojai ieškotų mūsų, jie galėtų pamatyti biosferos ženklus mūsų planetos atmosferoje“, – sakoma Kornelio universiteto astronomės ir pagrindinės šio tyrimo autorės autorės Lisa’os Kaltenegger pranešime.

Planetos kosmose yra gana dažnas dalykas. Pirmąją egzoplanetą atradę 1992 m., šiandien astronomai jau yra aptikę 4292 patvirtintas planetas už mūsų Saulės sistemos ribų, skriejančias aplink 3 185 žvaigždes – ir prie to labiausiai prisidėjo planetas medžiojantis kosminis teleskopas „Transiting Exoplanet Survey Satellite“ (TESS).

Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST), kurį į orbitą ketinama iškelti 2021 m. spalio 31 d., galės dar tiksliau ištirti daugelį iš tų planetų – ir jų atmosferose galbūt aptikti tokias dujas, kaip metaną ar deguonį, kas galėtų būti laikoma gyvybės ženklais.

Bet kas būtų, jei nežemiška civilizacija turėtų savo JWST? Tyrėjai nustatė, kad 326 šviesmečių spinduliu yra 1004 žvaigždės, šalia kurių yra Žemės aptikimui tinkamų taškų. Iš jų 508 turi matymo kampus, kurie suteiktų bent 10 valandų stebėjimo langą, leidžiantį matyti kaip Žemė praskrieja tarp tos stebėjimo vietos ir Saulės – kas būtų idealios sąlygos pastebėti mūsų mažą uolinę planetą ir gyvybės ženklus jos atmosferoje.

Tyrėjai mano, kad maždaug 5 proc. iš tų 1004 žvaigždžių yra per jaunos, kad prie jų galėtų išsivystyti protinga gyvybė – net jei aplink jas skrieja planeta, kurioje yra tinkamos gyvybei sąlygos. Tačiau likę 95 proc. priklauso žvaigždžių kategorijoms, galinčioms palaikyti gyvybę milijardus metų – o tai, kaip rodo Žemės patirtis, yra pakankamai ilgas laiko tarpas, kad galėtų išsivystyti protinga gyvybė.

Dauguma sąraše esančių žvaigždžių yra tolimesniame 326 šviesmečių diapazono gale – nes artėjant prie mūsų Saulės sistemos, zona, kurioje matomas Žemės tranzitas, mažėja. Tačiau iki artimiausios žvaigždės šiame sąraše yra tik 28 šviesmečiai. Taip yra dar kelios netoliese esančios žvaigždės, kurios patenka į poziciją, kuri ištisus šimtmečius leistų stebėti Žemę. Beje, kai kurios jų yra pakankamai ryškios, kad matytųsi iš Žemės.

Dvi sąraše esančios žvaigždės turi žinomas egzoplanetas. Vos 12 šviesmečių atstumu nuo Žemės esanti raudonoji nykštukė su žinomomis egzoplanetomis – Teegardeno žvaigždė – šiuo metu nesiekia Žemės stebėjimams tinkamo kampo, tačiau remiantis dabartiniu jos judėjimo greičiu, reikiamą kampą pasieks jau 2044 m.

Pasak mokslininkų, tolesnis žingsnis turėtų būti nežemiško proto paieškų sutelkimas į tyrime aprašytąsias 1004 žvaigždes. Mokslininkai kaip ypatingai tinkamą išskiria SETI programą „Breakthrough Listening“, sukurtą nežemiškų civilizacijų komunikacinių signalų aptikimui.

Tyrimas skelbiamas moksliniame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.

Parengta pagal „Live Science“.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-85254/straipsnis/Mokslininkai-mus-gali-stebeti-apie-1000-ateiviu-civilizaciju?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Nauja paslauga Lietuvoje – Įvaikinimo ir globos skambučių linija

Avatar

Paskelbta

Siekiant gerinti teikiamų paslaugų prieinamumą bei kokybę, busimiems ir esamiems globėjams, įtėviams bei budintiems globotojams suteikti pagalbą ir paramą, specialistų konsultacijas rūpimais klausimais bei kartu įveikti iškilusius iššūkius, įkurta nemokama Įvaikinimo ir globos skambučių linija 8 800 00207.
Nuo 2021 m. sausio 25 d. kiekvieną darbo dieną 12-20 val. patyrę globos ir įvaikinimo srities specialistai nemokamu telefono numeriu 8 800 00207, el. paštu: klausk@viskasapiegloba.lt ir internetine pokalbių programa svetainėje www.globoscentrai.lt teiks informavimo bei konsultavimo paslaugas.
Profesionalūs konsultantai suteiks reikalingą informaciją bei konsultuos rūpimais klausimais, susijusiais su globa, budinčio globotojo veikla, įvaikinimu. Paslauga nemokamai galės naudotis bet kurie šalies globėjai, budintys globotojai, įtėviai ar asmenys, ketinantys tapti globėjais, budinčiais globotojais, įtėviais bei besidomintys globa ir įvaikinimu asmenys.
Šias paslaugas kartu su Vaikų gerovės centru „Pastogė“ teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001“.
Daugiau informacijos: https://www.viskasapiegloba.lt/
 
Parengta pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybosprie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją 
 

Skaityti toliau

Miestas

Po atostogų Vilniaus istorijos gerbėjai kviečiami sugrįžti į virtualią auditoriją

Avatar

Paskelbta

Po trumpų žiemos atostogų Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu pakvies sugrįžti į virtualias auditorijas ir pratęsti neakivaizdines Vilniaus miesto istorijos studijas. Pavasario semestro paskaitų cikle „Istorijos miestui ir pasauliui“ – septyni intriguojantys istoriniai pasakojimai ir septyni muziejaus eksponatai. Pirmoji paskaita – jau sausio 28 d. 18 val. Paskaitas stebėti tiesiogiai galima portale 15min.lt.

Nors kartkartėmis vis dar girdime kalbas apie už lauko tualetus gresiančias baudas, didžioji dalis vilniečių šiandien gyvena naudodamiesi modernia ir išvystyta vandentiekio, šildymo ir kanalizacijos infrastruktūra. Tam, kad bet kada panorėję galėtume mėgautis švariu vandeniu, šiltu dušu ir nesirūpinti dėl nuotekų, teko nueiti nemenką kelią.

Kaip teigia Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoja dr. Aelita Ambrulevičiūtė, Rusijos imperijos okupuotas mūsų kraštas modernizacijos tempais labai atsiliko nuo Vakarų Europos. Vis dėlto Vakarų Europos modernizacijos procesai darė įtaką Lietuvos miestų plėtrai. Intensyvėjant miestų augimui ypač aktualus tapo vandentiekio ir kanalizacijos klausimas.

Pirmosios pavasario semestro paskaitos metu žiūrovai nusikels į XIX–XX amžių sandūrą, kuomet ir prasidėjo ryškesnis Vilniaus sanitarinės infrastruktūros modernėjimas. Ir kaip jau įprasta – pažinti šį laikotarpį padės ir muziejaus eksponatas.

„Muziejaus fonduose saugome nemažai su miesto infrastruktūra susijusių eksponatų, bet būtent šį laikotarpį geriausiai atspindi vienas jų – XIX a. pabaigos keraminis glazūruotas kanalizacijos vamzdis. Jis buvo atrastas 2006 metais rekonstruojant vieną iš T. Kosciuškos gatvėje esančių muziejaus pastatų, kuriame anksčiau buvo įsikūrusios Rusijos imperijos kariuomenės kareivinės. Ant jo išlikęs užrašas išduoda kilmę – jis pagamintas Švedijos „Skromberga Stenkols-och Lerindustri AB“ gamykloje“, – išgirsti šio eksponato istoriją kviečia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis.

Naujo formato paskaitų ciklas skirtas artėjančiam Vilniaus jubiliejui. Jį planuojama tęsti tiek, kiek trunka pagrindinės bakalauro studijos Lietuvoje – ketverius metus, ir taip pasitikti 700-ąjį sostinės gimtadienį.

Pirmoji ciklo „Istorijos miestui ir pasauliui“ pavasario semestro paskaita – sausio 28 d. 18 val. Paskaitą stebėkite tiesiogiai portale 15min.lt: https://www.15min.lt/gyvai/aelita-ambruleviciute-tarp-naktipuodzio-ir-modernios-kanalizacijos-vilniaus-sanitarine-infrastruktura-xix-a-pabaigoje-xx-a-pradzioje-3896.

Visas buvusias paskaitas galima pažiūrėti čia: https://www.youtube.com/watch?v=lSrWFl8Epac

Visų pavasario semestro paskaitų tvarkaraštis:

  • Sausio 28 d. – Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“.
  • Vasario 11 d. – Aivas Ragauskas. „Vaikas, išgarsinęs Vilnių: auksinio berniuko istorija (1673 m.)“.
  • Vasario 25 d. – Irena Vaišvilaitė. „Roma Vilniuje“.
  • Kovo 18 d. – Justina Kozakaitė. „Iki kaulų įsismelkęs Vilnius“.
  • Kovo 25 d. – Marija Drėmaitė. „Kokius namus tarpukariu statėsi vilniečiai? Gyvenamoji architektūra Vilniuje 1919–1939 m.“.
  • Balandžio 1 d. – Inga Leonavičiūtė. „Vilniaus universitetas lenkiškame Vilniuje (1919–1939): kaip Joachimas nugalėjo Adomą“.
  • Balandžio 15 d. – Eligijus Raila. „Vilnius Gegužės 3-iosios epochoje“.

 

 

Skaityti toliau

Rajonas

Правительство продлило карантин до 28 февраля

Avatar

Paskelbta

Правительство в среду решило одобрить предложение Минздрава продлить ужесточенный карантин до 28 февраля. В то же время было решено продлить до конца февраля ограничение на передвижение между муниципалитетами.
Было решено, что карантин будет продлен на всей территории Литвы еще на месяц, до 24.00 часов 28 февраля этого года.

«Как вы уже знаете, если мы сравним цифры с декабрем, (…) то увидим огромные изменения, но эти изменения начались с огромных цифр», – сказал на заседании министр здравоохранения Арунас Дулькис.
Премьер Ингрида Шимоните подчеркнула, что «сейчас у нас нет какого-то показателя, который показал бы, что ситуация и ее регламентирование могут существенно измениться».
Также планируется сохранить контроль над передвижениями между муниципалитетами.
В документе также отмечается, что введение строгих карантинных условий в стране снизило уровень заболеваемости коронавирусом, но количество зарегистрированных случаев за неделю остается высоким. Хотя число случаев заболевания в Литве уменьшается, темпы снижения замедлились по сравнению с предыдущими неделями.
По словам премьера, принятое Правительством решение не означает, что весь месяц будут действовать все ограничения, просто сейчас у Правительства нет основания менять режим. И.Шимоните утверждает, что решение будет пересматриваться каждую неделю.

L24.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt