Connect with us

Naujienos

Kitam gaisrų sezonui miškininkai pradėjo ruoštis jau dabar

Avatar

Paskelbta

Būta netgi ekspertų balsų, raginusių COVID-19 ne suvaldyti, o visiškai išnaikinti šią naujojo koronaviruso sukeliamą ligą.

Naujajai Zelandijai tai beveik pavyko, bet, po 100 dienų be naujų ligos atvejų, vėl užfiksuotos infekcijos, atkeliavusios iš tarptautinių kelionių ir kitų nežinomų šaltinių.

Ir jeigu visų šių griežtų priemonių taikymas gali padėti pakreipti infekcijos plitimo kreivę žemyn, visiškas COVID-19 išnaikinimas yra nepalyginamai sunkiau pasiekiamas tikslas.

Kai kurioms izoliuotoms salų valstybėms – tokioms kaip Naujoji Zelandija, kuri tai įrodė savo pavyzdžiui – tai gali būti įmanoma. Tik vėliau reikia saugotis, kad užsikrėtusieji neatvyktų iš užsienio valstybių. O tai veikiausiai reikštų, kad turėtų būti taikomi griežtesni, ilgesni tarptautinių kelionių ribojimai ir visų tarptautinių keleivių testavimas prieš kelionę ir po jos.

Žinant, kad ilgalaikis sienų uždarymas šalies gyventojams yra sunkiai priimtinas dalykas, o vien vidinėmis viruso ribojimo priemonėmis pakankamo efekto pasiekti neįmanoma, pasiekti nulinį užsikrėtimų lygį yra neįmanoma. Bet, jei taikytume kitokius metodus, ateityje tai galėtų tapti pasiekiamu tikslu.

Geriausia strategija – imunitetas

Efektyviausias būdas suvaldyti COVID-19 yra pasitelkti natūralius gynybinius žmogaus organizmo mechanizmus – imuninę sistemą.

Sveikimas po virusinės infekcijos dažniausiai yra siejamas su specifinio imuniteto išsivystymu. Kol kas nėra aiškiai žinoma, ar persirgimas SARS-CoV-2 suteikia imuninę apsaugą nuo pakartotinio užsikrėtimo, bet atvejų, kai žmonės ta pačia liga užsikrečia antrą kartą, yra labai nedaug.

Daugumos užsikrėtusiųjų organizmuose išsivysto specifiniai antikūnai prieš virusą. Ir nors persirgus besimptome ligos versija antikūnų susidarymas nėra garantuotas, ta infekcija vis dar gali aktyvuoti imuninės sistemos T ląsteles, kurios yra kita imuninės sistemos gynybinė linija. Taigi, panašu, kad vienaip ar kitaip persirgimas COVID-19 daugumai žmonių sudaro imunitetą šiai ligai, bent jau trumpam laikotarpiui.

Tą žinodami kai kurie mokslininkai teikė siūlymą leisti virusui plisti visuomenėje, bet saugant tą populiacijos dalį, kuri vadinama rizikos grupe – vyresnio amžiaus asmenis ar asmenis, sergančius lėtinėmis ligomis. Tos idėjos galutinis tikslas – vadinamojo „bandos imuniteto“ išsivystymas.

Toks imunitetas susidaro tada, kai visuomenėje atsiranda pakankamai didelis kiekis žmonių, kad liga negalėtų plisti laisvai. Kai kurioms labai lengvai plintančioms ligoms, tokioms kaip tymai, „bandos imuniteto“ riba yra ganėtinai aukšta – kad ši liga negalėtų plisti visuomenėje, reikia, kad jai atsparūs būtų 90-95 procentai tos visuomenės. Kai kurie ekspertai yra kėlę hipotezę, kad SARS-CoV-2 atveju ši riba turėtų būti gerokai žemesnė, apie 50 procentų, bet dauguma mokslininkų sutaria, kad ji yra kiek aukščiau – ties 60-70 procentų.

Bet dabar persirgusių SARS-CoV-2 sukeliama liga ir pasveikusių yra labai smarkiai mažiau. Pavyzdžiui, atlikus antikūnų tyrimą Dublino mieste Airijoje darytina išvada, kad atsparumą turi tik 3 procentai visuomenės.

Niujorko mieste, JAV, šis skaičius yra gerokai aukštesnis – 23 procentai. Tačiau tai, kad Niujorke yra tiek daug antikūnus nuo COVID-19 turinčių žmonių, reiškia, kad tame mieste mirė gerokai daugiau žmonių – net ir vertinant tai, kad tame mieste ir šiaip gyventojų yra kur kas daugiau nei Dubline.

O Švedijoje, kur buvo taikomos labai liberalios pandemijos valdymo priemonės, užsikrėtusiųjų kiekis buvo gerokai didesnis. Mirusiųjų nuo COVID-19 šioje šalyje buvo net 10 kartų daugiau nei kaimyninėse Suomijoje ir Norvegijoje, skaičiuojant santykinai, milijonui gyventojų.

Natūraliai galime tikėtis, kad antrosios koronaviruso bangos poveikis tokioms „sunkiai persirgusioms“ valstybėms bus mažesnis, nei likusioms. Bet jeigu tas „bandos imuniteto“ slenkstis nebus pasiektas, visuomenė vis dar nebus apsaugota ir virusas plis.

Bet neišvengiama tokio siekio natūraliai pasiekti „bandos imuniteto“ ribą pasekmė bus mirtys. Mirs gerokai daugiau žmonių priklausančių rizikos grupei: senjorai, didesnio svorio piliečiai, sergantieji lėtinėmis ligomis.

Be to, kai kuriems persirgusiems šia liga išsivystys ilgalaikiai sveikatos sutrikimai – kartais net ir tiems pacientams, kurių liga šiaip jau nebuvo labai sunki.

Taigi, natūralaus „bandos imuniteto“ kūrimo kelias yra visiškai nepriimtina strategija siekiant apriboti viruso plitimą, jau nekalbant apie visišką jo eliminavimą.

Vakcinos į pagalbą?

Teoriškai sunkiai pasiekiamą visiško COVID-19 išnaikinimo tikslą gali priartinti imuniteto įgijimas vakcinavimo keliu.

Pavyzdžiui, daugelyje pasaulio valstybių vakcinos padėjo beveik iki nulio sumažinti tokių ligų, kaip difterija, stabligė, tymai, raudoniukė, kiaulytė ir B tipo Haemophilus influenzae bakterijų plitimą.

Šiuo metu įvairiose pasaulio laboratorijose yra kuriama daugiau nei 200 įvairių vakcinų nuo SARS-CoV-2. Bet net ir tai nereiškia, kad visiškas COVID-19 bus lengvai pasiekiamas tikslas. Tam būtina, kad vakcina labai efektyviai apsaugotų nuo užsikrėtimo virusu ir neleistų tam virusui plisti iš pasiskiepijusio žmogaus kitiems asmenims.

O to pasakyti apie šiuo metu toliausiai pažengusias vakcinas negalima. Šiuo metu arčiausiai sertifikavimo esančių vakcinų tikslas yra bent 50 proc. efektyvumo – riba, kurios peržengimas yra būtinas norint JAV Maisto ir vaistų administracijos palaiminimą.

Žinoma, tikėtis, kad iš pirmo karto pavyks sukurti fantastiškai efektyvią vakciną, yra labai jau optimistiška. Be to, reikia, kad ta vakcina vienodai gerai veiktų visas amžiaus grupes, būtų saugi vartoti visai populiacijai. Saugumo klausimas yra labai svarbus – bet kokios abejonės dėl saugumo sumažins pasitikėjimą vakcina ir skiepijimosi lygį visose amžiaus grupėse.

Be to, skiepų turės būti prigamintas milžiniškas kiekis. Juk reikės paskiepyti daugiau nei 7 milijardus žmonių, o ir tai užtruks.

Pavyzdžiui, įmonė „AstraZeneca“, paleidusi gamybos linijas vienai iš šiuo metu geriausių ištirtų vakcinų, yra sudariusi sutartis pagaminti 2 mlrd. dozių iki 2021 metų pabaigos. Prigaminti tų vakcinų visam pasauliui prireiks dar daugiau laiko.

Ir efektas nebūtų juntamas akimirksniu. Pavyzdžiui, paskutinis raupų atvejis medikų buvo registruotas 1977 metais – praėjus dešimtmečiui po to, kai Pasaulio sveikatos organizacija pradėjo vykdyti pasaulinę šios ligos išnaikinimo programą ir praėjus beveik 200 metų po to, kai buvo sukurti pirmieji skiepai nuo tos ligos.

Tam, kad beveik visame pasaulyje – deja, išskyrus Pakistaną ir Afganistaną – būtų išnaikintas poliomielitas, prireikė daugiau nei 30 metų.

Taigi, nors aukšto efektyvumo lygio vakcina ir pateiktų mums geriausią galimybę pasiekti nulinį sergamumo COVID-19 lygį, lūkesčius ir galimybes turėtume vertinti realistiškai. Viruso išnaikinimas visame pasaulyje, nors ir pasiekiamas, truks tikrai ne vienerius metus.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-85258/straipsnis/Ar-kada-nors-sugebesime-isnaikinti-COVID-19-Paaiskina-imunologijos-profesorius?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

COVID-19 iššūkiai Vilniuje: poliklinikos pamažu atsiveria pacientų vizitams

Avatar

Paskelbta

Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, pastarosiomis savaitėmis sumažėjus užsikrėtimų COVID-19 skaičiui, ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikėjai rengia atsargias schemas sugrįžimui prie įprasto darbo organizavimo.

Stacionarinės paslaugos

COVID-19 gydymui deleguota Vilniaus miesto klinikinė ligoninė (VMKL), pagal susitarimą su koronaviruso gydymą Vilniaus regione koordinuojančiomis Santaros klinikomis, sprendimą dėl dalies paslaugų sugrąžinimo atidėjo iki ateinančio trečiadienio – sausio 27 d. Jau kelios dienos visi į VMKL siunčiami pacientai guldomi Antakalnio g. 124 esančiame padalinyje. Šiuo metu abiejuose VMKL padaliniuose hospitalizuota iš viso 173 pacientų, tai yra užimta apie 56 proc. vietų. Maždaug pusė vietų užimta ir reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose.

Preliminariai susitarta, kad nuo gruodžio pradžios neveikiantys Antakalnio g. 57 esantys skyriai (Dienos chirurgijos skyrius, Abdominalinės chirurgijos ir urologijos skyrius, Kraujagyslių chirurgijos skyrius, naujas Izoliacinis skyrius, kur bus guldomi skubios pagalbos atvykę, bet PGR testo neturintys pacientai, taip pat – Priėmimo skyrius), dirbti vėl galės pradėti, kai Antakalnio g. 124 COVID-19 skyriuose nuolat turės ne mažesnį nei dviejų trečdalių laisvų vietų rezervą.

„Koronavirusu sergančius žmones gydantys medikai teigia, kad dauguma pacientų, dabar gydomų stacionariniuose skyriuose, yra tikrai labai sunkūs ligoniai. Taigi skubėti keisti šiandienės tvarkos neskubama“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Ambulatorinės paslaugos

Daugelis poliklinikų planuoja nuo vasario pradžios padidinti kontaktinių paslaugų prieinamumą pacientams. Bet ir šiandien asmens sveikatos priežiūros paslaugos jau teikiamos ne tik nuotolinių konsultacijų, bet ir tiesioginio kontakto būdu. Sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs paciento sveikatos būklę, priima sprendimą dėl paslaugų teikimo būdo, labiausiai atitinkančio paciento interesus.
Antakalnio ir Karoliniškių poliklinikose ambulatorinių paslaugų teikimas visa apimtimi atnaujintas jau šiuo metu. Pacientai raginami neatidėliodami kreiptis dėl sveikatos paslaugų – jie gaus visas kaip įprastai – ne karantino metu – teikiamas paslaugas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gyventojai, patiriantys koronaviruso pandemijos sukeltą stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas, gali kreiptis į psichikos sveikatos centrus, prie kurių yra prisiregistravę arba priregistruoti šeimos gydytojo paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras visa apimtimi teikia visas ambulatorines paslaugas: psichiatro II lygio konsultacijas, dienos stacionaro paslaugas, psichosocialinės reabilitacijos paslaugas. Paslaugos teikiamos daugiausia kontaktiniu būdu, dalis pakartotinių ambulatorinių konsultacijų teikiama ir nuotoliniu būdu.

Gyventojai raginami nedelsti ir prireikus būtinai kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas dėl paslaugų suteikimo. Paslaugos yra teikiamos laikantis visų epidemiologinių rekomendacijų ir yra saugios.

Vakcinacija

Kitą savaitę Vilnius gaus 4134 vakcinas. Toliau bus skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (dalis jų gaus privalomą antrą skiepą) ir Sveikatos apsaugos ministerijos papildyta socialinių paslaugų teikėjų ir gavėjų grupė, kuri buvo pradėta skiepyti praėjusią savaitę – socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai, socialinės globos įstaigų gyventojai.
Į prioritetines grupes įrašyti ir socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, kurie vyksta į COVID-19 ligos židinius, valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir/ar besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigoje vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės. Taip pat bus skiepijami savivaldybių vairuotojai, kurie veža gyventojus į mobiliuosius punktus ir/ar pervežinėja sergančius COVID-19.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Kol Lietuvos gaunami vakcinų kiekiai nėra išaugę, vakcinacija Vilniuje ir toliau bus atliekama nesteigiant papildomų skiepijimo vietų. Šiuo metu pareiga yra deleguota keturioms didžiosioms poliklinikoms: Antakalnio, Centro, Karoliniškių ir Šeškinės. Atsiradus poreikiui, į procesą būtų galima įjungti ir kitas poliklinikas. Jau dabar veikia ir mobilios komandos, kurios vyksta į slaugos bei globos namus. Tuo tarpu visuotiniam vakcinavimui, be minėtų poliklinikų, yra numatytos ir kitos galimos vietos, tarp jų yra ir savivaldybės pastatas, ir gyventojų vakcinacija mobiliuosiuose punktuose, dalį jų tinkamai pritaikant šiai procedūrai.

Vilniečiai šiandien neturėtų rūpintis dėl registracijos skiepijimuisi. Gyventojų skiepijimosi tvarka bus paskelbta vėliau, kai bus baigiama vakcinuoti Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytas prioritetines grupes.

Skaityti toliau

Rajonas

Zdalne spotkanie z mieszkańcami Niemenczyna

Avatar

Paskelbta

26 stycznia (wtorek) o godz. 18:00 zapraszamy mieszkańców Niemenczyna uczestniczyć w zdalnym spotkaniu, podczas którego zostaną omówione ceny ogrzewania. Przedstawiciele Administracji Samorządu Rejonu Wileńskiego oraz ZSA „Nemenčinės komunalininkas” odpowiedzą na Państwa pytania.
Podczas spotkania na platformie Zoom zostaną przedstawione informacje o cenach ogrzewania, a także funduszu wsparcia bloków wielomieszkaniowych oraz renowacji. Następnie odbędzie się sesja pytań i odpowiedzi. Zapraszamy do aktywnego udziału. Przewidywany czas trwania spotkania – 2 godziny.
Link do spotkania zdalnego:https://zoom.us/j/99752849558?pwd=dERrUWpNOW4ydlc2OERZY0FZOWlCdz09

Skaityti toliau

Rajonas

2021 m. sausio 29 d. tarybos posėdžio darbotvarkė. Tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu

Avatar

Paskelbta

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajone paskelbtas karantino režimas, š. m. sausio 29 d., 10 val., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis vyks nuotoliniu būdu. Vilniaus rajono gyventojai turės galimybę stebėti transliaciją realiuoju laiku VRSA YouTube kanale.
Kaip ir įprasta, su visais sausio 29 d. Tarybos posėdžio sprendimų projektais, galima susipažinti tinklalapyje www.vrsa.lt > Teisinė informacija > Teisės aktai ir aktų projektai.
2021 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė
Tarybos posėdžio pradžia numatyta 10 val. Klausimų svarstymo laikas gali skirtis nuo laiko, nurodyto darbotvarkėje, todėl Tarybos posėdį kviečiame stebėti nuo jo pradžios.
VRSA YouTube kanalas

Komitetai vyks nuotoliniu būdu. Komitetų tvarkaraštis:
2021.01.26
13.00 Teisėtvarkos ir savivaldos plėtros komitetas;
14.00 Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komitetas;

2021.01.27
10.00 Kaimo, vietinio ūkio ir teritorijos planavimo komitetas;
14.00 Ekonomikos ir finansų komitetas;
15.00 Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komitetas;

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt