Connect with us

Naujienos

Ministrė R. Tamašunienė: savivaldybės, esančios geltonoje zonoje, turėti būti pasiruošusios

Avatar

Paskelbta

2020 10 27

Šiandien atverčiamas dar vienas Lietuvos kriminalinės policijos istorijos puslapis – minima 102-oji kriminalinės policijos įkūrimo sukaktis. Šiemet Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų profesinė šventė kitokia – mažesnė, uždaresnė ir tylesnė. Nesimato ir įprastai plačių ir atvirų šypsenų, kurias šią spalio 27-ąją slepia veido kaukės. Tačiau iššūkiai – kriminalinės policijos pareigūnų darbo kasdienybė, todėl šiltos, jaukios ir šeimyniškos šventinės auros nesugebėjo užtemdyti net COVID-19 pandemija.
Pasveikinti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnų susirinko artimiausi vadovai ir kolegos. Šiltais sveikinimo žodžiais profesinės šventės proga pareigūnus sveikino Vidaus reikalų ministrė Rita TAMAŠUNIENĖ: „Kriminalinė policija visuomet buvo ypatinga ir itin svarbi Lietuvos policijos dalis. Jūsų darbas reikalauja išskirtinės kompetencijos ir įgūdžių, nuovokos, išradingumo bei psichologinio pasiruošimo. Dažniausiai Jūsų darbas lieka nematomas plačiajai visuomenei, tačiau būtent Jūsų rankose yra brangiausia, ką turi žmogus – sveikata, gyvybė ir saugumas. Nuoširdžiai linkiu, kad kiekviename žingsnyje Jus lydėtų atkaklumas, ryžtas ir visuomenės pagarba.“
Tradiciškai pasveikinti pareigūnų atvyko ir artimiausi kolegos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros. Savo kalboje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Evaldas PAŠILIS sakė „Esu dėkingas likimui, kad kasmet, švenčiant kriminalinės policijos dieną, turime galimybę būti šalia Jūsų ir su Jumis. Šiandien Lietuvos kriminalinė policija yra ypatingai stipri, o Jūsų pavyzdžiu seka ne tik Lietuvos teisėsaugos institucijos bet ir tarptautinė teisėsaugos bendruomenė. Visų prokurorų vardu nuoširdžiai dėkoju Jums už galimybę dirbti kartu ir daugybę sėkmingų darbų, kuriuos nuveikėme ir dar nuveiksime žengdami petys petin.“
Gražių sveikinimo žodžių kolegoms buvo dosnus ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas POŽĖLA „Lietuvos kriminalinės policijos istorija ilga ir turtinga: nuo nedidelio padalinio įkūrimo 1918 metais iki tapimo vienu iš svarbiausių valstybingumo ramsčių ir pamatų atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Aukso raidėmis į Lietuvos kriminalinės policijos istoriją yra įrašyti stambių rezonansinių bylų tyrimai ir išskirtinai pavojingų organizuotų nusikalstamų grupuočių likvidavimas. Ne veltui galime didžiuotis tuo, kad geriausi Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai papildė svarbių tarptautinių institucijų pareigūnų gretas. Šiandien kriminalinė policija yra moderni, inovatyvi, gebanti susitelkti ir įveikti visus kylančius iššūkius ir įvykdyti bet kokias užduotis. Širdingai dėkoju Jums už bemieges naktis ir pasiaukojimą.“
Šiemet tęsiama 2019 metais pradėta tradicija – Reikšmingiausio Lietuvos kriminalinės policijos biuro metų tyrimo konkursas. Konkursu siekiama nustatyti geriausią Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimą, pasižymintį novatoriškumu, netradiciniais tyrimo būdais ir metodais, naujoviškais taktiniais ir techniniais sprendimais. Tyrimas turi būti svarbus formuojant tyrimų ir teisminę praktiką, perspektyvus panaudojant jį mokymams ir gerajai praktikai formuoti.
Geriausiu 2020 metų tyrimu pripažintas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos tyrimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandos. Sėkmingo Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų ir prokurorų darbo dėka buvo sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje narkotinių medžiagų (1,5 tonos hašišo) kiekis, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti iš Ispanijos Karalystės tranzitu per Lietuvos Respubliką į Rusijos Federaciją. Atliekant tyrimą taip pat buvo užkirstas kelias korupcijos apraiškoms, kurios kėlė grėsmę kriminalinės žvalgybos subjekto vidaus saugumui, bei sulaikytas ir išimtas labai didelis akcizinių prekių priekis. Sulaikyta 19 asmenų.
Už ypatingą išradingumą ir tyrimo metu taikytus netradicinius tyrimo metodus specialioji konkurso nominacija skirta Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 5-osios valdybos pareigūnams, kurie atskleidė itin sumaniai suplanuotą kriptovaliutos vagystės schemą. Profesionalaus pareigūnų darbo dėka buvo rasti itin kruopščiai sukčių slėpti elektroniniai pėdsakai ir identifikuoti daugiau nei tris šimtus neteisėtų pavedimų atlikę asmenys. Dalį pavogtos kriptovaliutos pavyko susigrąžinti.
Iškilminga Lietuvos kriminalinės policijos dienos šventės tradicija tapo kasmetinio konkurso „Metų seklys“ laureatų apdovanojimas ir pagerbimas. Geriausi Lietuvos policijos įstaigų kriminalinės policijos padalinių pareigūnai už kruopštų, kantrų ir daug jėgų reikalaujantį darbą, yra renkami nuo 1993 metų.
Konkurso „Metų seklys“ pirmosios vietos laureatais tapo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (toliau – Klaipėdos AVPK KPONTV) pareigūnai, kurie kartu su Imuniteto valdybos kolegomis atliko keletą sudėtingų, daugiaepizodinių tyrimų dėl organizuotos nusikalstamos grupuotės narių ir kitų asmenų įvykdytų rezonansinių nusikalstamų veikų. Pareigūnai, tirdami bylą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, jau pradiniame ikiteisminio tyrimo etape gavo duomenų, jog dėl galimai neteisėtų tam tikrų asmenų veiksmų ateityje už šio nusikaltimo padarymą bus nuteistas nekaltas asmuo. Iš Klaipėdos AVPK KPONTV, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnų buvo sudaryta tyrimo grupė. Taip pat glaudžiai bendradarbiauta su Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais. Nuoseklus ir profesionalus tyrimo grupės pareigūnų darbas lėmė, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, išaugo į didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl teisėsaugos darbuotojų padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Bylos įrodymų klastojimas, fiktyvūs liudytojai, korupcija rankas susitepę advokatai, sudėtingos aukšto rango teisėjų papirkinėjimo schemos – tik dalis iššūkių, su kuriais teko susidurti tyrimo grupės pareigūnams. Keletas tyrimų dėl kai kurių nusikalstamų veikų tęsiami iki šiol.
Geriausiu „Metų sekliu“ trečią kartą konkurso istorijoje buvo pripažinta moteris pareigūnė. Garbingas 2020 metų geriausio „Metų seklio“ titulas ir simbolinė Šerloko Holmso pypkė atiteko Rasai BRUŽIENEI, Klaipėdos AVPK KPONTV 4-ojo skyriaus viršininkei.
Antroji vieta atiteko vilniečiams. Kruopščiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnų darbu ir pastangomis buvo atskleista grupė asmenų, valdžiusi stambų prostitucijos ir prekybos žmonėmis tinklą. Jie ne tik krovėsi turtus iš prostitucijos, bet ir žiauriai susidorodavo su konkurentais, nebijodami rankas susitepti jų krauju. Vilniaus AVPK pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Europolu, Eurojustu ir Ispanijos teisėsauga, praėjusių metų lapkritį didelės tarptautinės operacijos, kuri vyko beveik visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, metu sulaikyti 13 asmenų. Moteris vadovavusi grupuotei ir jos parankinis buvo sulaikyti Ispanijoje ir yra perduoti Lietuvai. Kitas vadeiva, spėjęs išvykti iš Ispanijos, buvo sulaikytas Londone. Greitai jis taip pat bus perduotas Lietuvai.
Trečiosios vietos laureatais tapo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kurie nutraukė ne vienerius metus Raseiniuose besitęsusią nusikalstamų organizuotų grupių tarpusavio kovą dėl įtakos sferų. Atlikti 8 ikiteisminiai tyrimai dėl 21 nusikalstamos veikos, nusikaltėliams inkriminuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais ir sprogstamosiomis medžiagomis, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir platinimas, kiti nusikaltimai. Pareigūnai identifikavo ir uždarė dvi narkotikų gamybos laboratorijas ir sandėlį. Iš neteisėtos apyvartos išimti 6 šaunamieji ginklai, įvairūs šoviniai ir sprogstamosios medžiagos, daugiau nei 200 kg pagamintų psichotropinių medžiagų, kurių vertė gatvės rinkoje siekia apie 2 000 000 eurų. Dar ne viena nusikalstama veika buvo užkardyta, išvengta galimų labai sunkių pasekmių ir savalaikiai užkirstas kelias tolimesniam kruvinam tarpusavio santykių aiškinimuisi.
Tradiciškai geriausią metų seklį rinko ir visuomenė – policijos bendradarbiavimas su naujienų portalu „Delfi“ tęsiasi jau ne vienerius metus. Šiemet visuomenės simpatijas pelnė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos tyrimas. Pareigūnai atskleidė neteisėtą restoranų „Grill London“ tinklo vadovo, kuris, kaip įtariama, padedamas automobilių sporto klubo „ESmotorsport“ prezidento, rėmimo formos būdu galimai nesumokėjo šimtų tūkstančių eurų mokesčių.
Gražiu renginio akcentu tapo geriausių Lietuvos policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnų konkurso, remiamo Alvydo Sadecko, laureatų apdovanojimai. Šia iniciatyva siekiama paskatinti profesionaliausius, sumaniausius ir novatoriškiausius organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnus už itin reikšmingą darbą kovoje su organizuotu nusikalstamumu ir didžiulį indėlį į visuomenės saugumą.
Šiame konkurse triumfavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai, kuriems ne vienerius metus tenka kovoti su viena opiausių Vilniaus problemų – nelegalia narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta, susijusia su romų tautybės asmenimis. Džiugu, kad šias pastangas jau ne pirmą kartą vainikuoja sėkmė. Profesionaliai pareigūnų atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo ir glaudaus bendradarbiavimo su Latvijos bei Baltarusijos policijos pareigūnais dėka buvo sulaikyti itin pavojingi tarptautiniu mastu veikiantys romų tautybės asmenys. Baigus kriminalinės žvalgybos tyrimą buvo sulaikyti 7 asmenys, iš nelegalios apyvartos išimti labai dideli narkotinės medžiagos karfentanilio kiekiai (virš 4 kg), demaskuota karfentanilio gamybos laboratorija ir gauta naujos kriminalinės žvalgybos informacijos, kuri ateityje turėtų tapti dar vieno sėkmingo tyrimo pagrindu.
Lietuvos kriminalinės policijos diena – puiki proga dar kartą įdėmiau pažvelgti į milžinišką kasdienį kriminalinės policijos pareigūnų darbą, kuris dažnai lieka nepastebimas, nors nuolat pabrėžiame, koks svarbus ir reikšmingas jis yra Lietuvai. Mintimis apie tai, kas nuveikta, ir ateities planus papasakojo  Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas PAULAUSKAS ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko Rolando KIŠKIS.
„Tvirtus pamatus šiandienos Lietuvos kriminalinei policijai kūrė ne viena kriminalinės policijos pareigūnų karta. Jų titaniško darbo, pastangų ir pasiaukojimo dėka buvo likviduotos, atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, siautėjusios organizuotos nusikalstamos grupuotės ir nevaldomas nusikalstamumas. Išmokome pamokas, o jas išmokę suvokėme, kad siekiant būti keliais žingsniais priekyje, privalome nuolat tobulėti. Per pastaruosius dvidešimt metų kriminalinė policija transformavosi ir keitėsi. Aiškiai suvokėme, kad dirbdami senais metodais negalėsime tinkamai reaguoti į nūdienos aktualijas ir nusikalstamumo dinamiką. Per šį laikotarpį buvo įsteigta centrinė kriminalinė policija – Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Įsteigtas analogų iki šiol neturėjęs Kriminalinės žvalgybos mokymo centras, skirtas kriminalinės policijos pareigūnų kompetencijoms tobulinti. Įsteigėme specializuotus padalinius apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose, suvienodinome ir standartizavome veiklą bei metodus, iš esmės pakeitėme kriminalinės žvalgybos darbą, įsteigėme analizės padalinius ir padarėme daugelį kitų dalykų, kurie šiandien leidžia mums džiaugtis dideliais sėkmingais tarptautiniais tyrimais. Esame modernūs, esame veržlūs, esame proaktyvūs, gebame reaguoti ir prisitaikyti. Visų šių komponentų visuma ir yra šiandienos kriminalinė policija.“ – savo kalboje sakė Rolandas Kiškis.
Arūnas PAULAUSKAS, tęsdamas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko mintis, sakė „Šiandien ne kartą girdėjome, kokia galinga yra Lietuvos kriminalinė policija, ir neabejoju, kad tokia ji yra visų pokyčių, įvykusių kriminalinės policijos sistemoje, dėka. Matyt, nėra nė vieno iššūkio, su kuriuo negebėtų susidoroti Lietuvos kriminalinės policijos pareigūnai. Todėl šiandien kaip niekad svarbu nesustoti, tobulėti ir žengti pirmyn. Vargu, ar įmanoma ką nors nustebinti pasakant, kad pasaulis yra dinamiškas ir kuo labiau vystosi technologijos, tuo dinamiškesnis jis tampa. Dirbtinis intelektas, dronai ir pažangiausios technologijos greitai tampa ir nusikalstamo pasaulio įrankiais, todėl sulėtinti mūsų žingsnių, įsisavinant visas šiuolaikines technologines tendencijas, tiesiog negalime. Tačiau, matyt, tuo ir yra žavi mūsų profesija – neturime laiko stovėti vietoje. Todėl šiandien visiems mums linkiu tobulėti ir eiti į priekį. Kriminalinės policijos pareigūno misija didinga ir kilni, tad būkime verti mums suteikto pasitikėjimo ir prisiimtos atsakomybės.“

 

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Naujienos

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt