Connect with us

Naujienos

Išskirtinis nepakenčiamo ekscentriko Johno Myttono gyvenimas – didžiuliai turtai, pragerta karinė tarnyba, protu nesuvokiami poelgiai ir keista oficiali mirties priežastis

Avatar

Paskelbta

Johnas Myttonas gimė 1796 metais. Jo tėvas mirė sulaukęs 30-ies – berniukui tuomet buvo vos dveji. Kadangi gimė kilmingoje šeimoje, Myttonas turėjo galimybę įgyti geriausią išsilavinimą. Tačiau iš prestižinės Vestminsterio mokyklos jis buvo išmestas už muštynes su direktoriumi. Jis buvo išmestas ir iš dar vienos mokyklos, todėl turėjo būti mokomas privačiai. Tik ir tai sekėsi prastai – Myttonas tiesiog kankino savo mokytojus. Kartą vienas mokytojas savo miegamajame rado arklį – tai buvo vienas iš mėgstamiausių Myttono pokštų.

Kodėl Myttonas buvo toks keistas nenuorama? Nuo pat vaikystės jo pajamos už žemės ūkio paskirties turto siekė 10 tūstančių svarų per metus – šių laikų pinigais tai būtų daugiau nei 800 tūkstančių eurų. Myttonas manė, kad nei mokslai, nei socialinis statutas jam nėra reikalingi – jis turi pinigų ir gali sau leisti viską.

Nepaisant to, kad taip ir neišsilavino, Myttonas buvo priimtas į Kembridžo universitetą. Tiesa, jokio diplomo jis ten negavo. Kalbama, kad studijų metams Myttonas apsirūpino 2000 vyno butelių.

Myttonas pragėrė ir savo karinę tarnybą. Tiesa, jis tarnavo net kelis metus ir kurį laiką netgi buvo Prancūzijoje. Nors turėjo ne vieną galimybę mesti kario duoną, jis ja pasinaudojo ne iš karto.

1818 metais Myttonas vedė pirmą kartą, tačiau jau 1920-aisiais jis tapo našliu. Antrą kartą Myttonas vedė jau 1821-aisiais. Myttonas galiausiai turėjo bent 6 palikuonis – dvi dukras ir keturis sūnus.

1819 metais Myttonas nusprendė tapti parlamentaru. Balsus jis pirko už kiekvieną mokėdamas po 10 svarų. Ir jam pavyko! Tiesa, Bendruomenių rūmuose jis praleido tik pusvalandį – jie jam pasirodį labai nuobodūs. Be to, Myttono klausa buvo suprastėjusi ir jam buvo sunku klausytis politinių diskusijų. 1820 metais parlamentas buvo paleistas ir Myttonas kuriam laikui politiką pastūmė į šalį. Sugrįžti į parlamentą jis bandė 1831 metais, bet pasitraukė, matydamas, kad nelaimės.

Kaip jau supratote, Myttonas mėgo išlaidauti ir gerti. 1830 metais nuo jo pabėgo žmona. Bėgant metams jo išlaidos tik didėjo ir galiausiai 1831 metais jam teko parduoti tėvų dvarą. Bėgdamas nuo kreditorių Myttonas pasitraukė į Prancūziją, su savimi pasiimdamas 20 metų merginą, kuriai pažadėjo 500 svarų per mėnesį.

1833 metais Myttonas sugrįžo į Angliją, kur dėl skolų buvo pasiųstas už grotų. Žmonės sunkiai pažino Myttoną. Jis atrodė kaip stambus ir senas vyras, sunkiai renkantis žodžius. 1834 metais jis kalėjime mirė, jam buvo 37 metai.

Tai kuo Myttonas buvo toks ekscentriškas? Štai keli pavyzdžiai

Myttonas buvo didelis medžioklės entuziastas. Kaip ir kitiems dvarininkams, tai jam buvo svarbi pramoga. Tik ir medžiojo Myttonas kaip tikras keistuolis. Kartais persekiodamas gyvūną Myttonas išsirengdavo nuogai, net jei buvo žiema. Kodėl? Nes… Niekas nežino, kodėl. Myttonas buvo labai užsispyręs medžiotojas – nepasiduodavo net nukritęs nuo žirgo ir susilaužęs šonkaulius. Be to, kartais Myttonas organizuodavo žiurkių medžiokles, kuomet berniukai graužikus vydavosi apsiavę pačiūžas.

Myttonas turėjo apie 2000 šunų – mylimiausi šunys buvo šeriami kepsniais ir šampanu. Tuo tarpu mylimiausias Myttono žirgas Baronetas dažnai vaikštinėjo po rūmus ir miegojo prie didžiojo rūmų židinio. Myttonas dažnai važinėdavo lengva dvirate karieta, su kuria mėgo patekti į avarijas. Perskaitėte teisingai – Myttonas ne tik nevengė avarinių situacijų, bet dar ir tyčia jas sukeldavo. Kartą jo bendrakeleivis pasakė, kad niekada nėra patekęs į jokį incidentą su karietą. Myttonas nustebo ir pasiuntė savo žirgą į kalną, kur karieta apsivertė, išversdama Myttoną ir jo keleivį.

Kartą Myttonas į vakarėlį atjojo ant meškos, pranešdamas, kad tai – naujas medžioklės  pagalbininkas. Svečiai, žinoma, labai išsigando, o Myttonas tik juokėsi.

Myttonas labai mėgo ir lažybas bei žirgų lenktynes. 1826 metais susilažinęs jis žirgu įjojo į viešbutį, nukeliavo į antrą aukštą ir iššoko per balkoną, tiesiai virš pietaujančių svečių.

Kartais Myttonas lankydavosi Velse ir čia organizuodavo keistas varžybas – kviesdavo berniukus nusiridenti nuo labai aukštų vietinių kalvų. Žinoma, už pinigus.

Prancūzijoje keistas Myttono charakteris niekur nedingo. Kartą gydydamasis žagsulį jis padegė savo marškinius. Degantį vyrą užgesino tarnai, o tuomet Myttonas, patenkintas teigiamu gydymo rezultatu, nuogas nuėjo miegoti.

Kai Myttonas mirė, visi kalbėjo, kad jo mirties priežastis – brendis ir kvailumas. Oficialiai pažymėta, kad kilmingo 37 metų amžiaus vyro gyvybę nusinešė baltoji karštligė.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-85326/straipsnis/Isskirtinis-nepakenciamo-ekscentriko-Johno-Myttono-gyvenimas—didziuliai-turtai-pragerta-karine-tarnyba-protu-nesuvokiami-poelgiai-ir-keista-oficiali-mirties-priezastis?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Pamatykite, kaip žiemos šventėms išpuoštos Vilniaus gatvės

Avatar

Paskelbta

Vilniaus gatvės nuo šio vakaro jau šviečia šventiškai – pirmąkart tokį miesto papuošimą kartu su savivaldybe konkurse balsuodami rinko ir patys vilniečiai.  Naujomis šventinėmis dekoracijomis jau išpuoštos ne vien centrinės miesto gatvės – ir įvažiavimai į miestą, tiltai bei kitos atokesnės nuo centro miesto erdvės.

Pasak konkursą laimėjusios bendrovės „Adam decoligh“ vadovo Nerijaus Chmieliausko, šįmet miesto puošyboje atsirado daugiau žalumos, eglišakių, kalėdinių žaisliukų, šviečiančių burbulų ir kitų tradicinių kalėdinių akcentų. Visa tai kuria pozityvią jaukią nuotaiką, šventinė aplinka traukia vaikščioti ir mėgautis Vilniumi.

„Stengėmės, kad miesto gatvių dekoracijas išvydęs žmogus įžvelgtų jose tokį jaukumą, kokį kuriame puošdami savo kalėdines eglutes namuose. Naujomis dekoracijomis siekiame, kad ir miesto svečiai, ir patys vilniečiai, iš naujo atrastų koks Vilnius jaukus, mielas ir daugiatautis: čia draugiškai sugyvena ir Kalėdas švenčia skirtingų tautų bendruomenės. Senamiesčio erdvėse dekoracijos ir prabyla apie tai“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Šventinėmis dekoracijomis papuoštos ne tik centrinės Vilniaus miesto gatvės Gedimino pr., Konstitucijos pr., Rotušės a., Vokiečių g., Vrublevskio g., Šventaragio g., Pilies g., Stiklių g., Aušros Vartų gatvė nuo Šv. Teresės bažnyčios iki Aušros Vartų koplyčios, Aušros Vartų gatvė ties dr. Jono Basanavičiaus paminklu, bet ir kitos miesto erdvės, kuriose atsikartoja tie patys puošybos akcentai, išlaikant kalėdinės puošybos vientisumą. Šventinės dekoracijos pasitiks ir miesto svečius įvažiuojant į miestą: Gariūnų g. (nuo Gariūnų turgaus iki tilto per Nerį), Savanorių pr., Ukmergės g. (nuo Tarandės g. iki šviesoforo ties M. Lietuvio g.), Molėtų pl. (nuo Skersinės g. iki Mokslininkų g.), Nemenčinės pl. (nuo Svajonių g. iki O. Milašiaus g.), Dariaus ir Girėno g. (nuo Eišiškių pl. iki Kapsų g.) bei Galvės g. (nuo Žarijų g. iki Kirtimų g.).

Pasak N. Chmieliausko, kiekvienam miestui stengiamasi kurti savitą sprendimą, todėl Vilniui buvo sukurtos dekoracijos, kurios nebūtų plačiai paplitusios.Pagrindinę idėją puošybos įmonės „Adam decolight” kūrybinė komanda kūrė drauge su menininke ir Senamiesčio kūrybingos bendruomenės vietokūros asociacijos „Miesto kvartalas” pirmininke Julija Janus.  Bendrovė „Adam decolight” miestų erdves bei pastatus Lietuvoje puošia apie keturiolika metų.

Kalėdiniam Vilniaus papuošimui metams skirta daugiau kaip 179 tūkst. Eur, o puošybos konkursą laimėjusi įmonė Vilnių puoš trejus metus.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt 

Skaityti toliau

Miestas

Vilniaus Katedros aikštėje įžiebta siurreali Kalėdų eglė  

Avatar

Paskelbta

Vilniaus Katedros aikštėje ką tik įžiebta pagrindinė šalies Kalėdų eglė. Šiemet ji – lyg siurrealistinis paveikslas, kurio transformacijos įtraukia ir pasakoja savitą kalėdinę istoriją, atveria viduje slypinčią staigmeną. Atidžiai įsižiūrėję pamatys, kad sujungus nuo centrinės eglės dalies žaismingai atitrūkusias keturkampes dalis, galima išvysti dar vieną12 m skersmens eglės figūrą.

Šios eglės idėją nešiojausi keletą metų, tik ji laukė tinkamo meto išsiskleisti ir būti pristatyta. Įvairiose srityse ryškiomis transformacijomis pažymėti šie metai kiek primena prieš šimtą metų kilusį siurrealizmą. Nejučiomis jis įtakojo kūrybinius procesus ir pažadino norą keisti sostinės eglės formą bei sukurti nenuspėjamą, šiuolaikišką ir tuo pačiu autentišką kalėdinės eglės instaliaciją. Šių metų eglė kitokia, nei jos pirmtakės – ji transformavosi ir „išėjo“ už savo ribų. Eglės koncepcija atspindi šiuolaikinių technologijų progresą, pokyčius visuomenėje, žmonių skirtumus, judėjimą, miestų gyvenimą ir plėtrą, išryškina Vilnių kaip šiuolaikišką ir dinamišką miestą“, – pasakoja „Švenčių studija“ atstovas, Kalėdų eglės autorius Dominykas Koncevičius.

Kalėdų eglė Katedros aikštėje – moderni 26 m pločio ir 24 m aukščio spalvinga kompozicija. Metalo konstrukcijų instaliaciją gaubia net 6000 natūralių kvepiančių eglišakių, kurias puošia beveik 4 km dinamiškai spalvas keičiančių RGB girliandų, 800 vnt. sidabro spalvos žaisliukų bei 150 kvadratinių metrų spindinčių veidrodžių.

25 skirtingų sričių specialistų komanda beveik pusmetį ieškojo šios neįprastos eglės techninių sprendimų, ruošėsi gamybai. O pats eglės kompozicijos  montavimas, kuriuo rūpinosi 10 žmonių, užtruko apie 2 savaites.

Vilniaus Kalėdų eglę įžiebęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasveikino vilniečius ir miesto svečius. 

 

Siurreali eglė – pačiu laiku, nes kai realybė tampa pernelyg dygliuota ir sudėtinga, išsigelbėjimas slypi mūsų visų kūrybiškume, vaizduotėje. Švęskime šias Kalėdas skirdami jas atradimams ir pažinimui. Kai negali skirti pasimatymo mieste, skirk pasimatymą miestui!“ – sveikino meras.  
Vilniaus Kalėdų eglė stebina ne tik išore  ne mažiau įspūdingas ir jos vidus. Eglės konstrukcijų išdėstymas atveria kelias veidrodžiais spindinčias erdves, o instaliacijos viduje laukia staigmena, kuri yra visiškai priešinga išorės įvaizdžiui. Čia pasitinka klasikinė, senovinėmis puošmenomis išdabinta gyva eglutė, kuri sukuria jaukią Kalėdų namuose atmosferą. Lyg kelionėje laiku perkelia į praėjusį šimtmetį, primeną senąsias tradicijas. 

Prie sostinės Kalėdų eglės apšvietimo šiais metais prisideda kavos gamintoja „Paulig“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“, kurie jau ketvirtus metus Lietuvoje įgyvendina tvarios energijos iniciatyvą: iš didžiųjų sostinės verslo ir prekybos centrų renkami kavos tirščiai biodujų jėgainėje perdirbami į aplinkai draugišką elektros energiją. Sostinės Kalėdų eglei apšviesti visu šventiniu laikotarpiu prireiks daugiau nei 21 t arba daugiau nei 2,1 mln. kavos puodelių tirščių, kurie bus paversti tvaria elektra.

Kalėdų eglė stebins ir šventinę nuotaiką kurs iki pat sausio 7 d.  Antroji eglė gruodžio 5 d. nušvis ir Rotušės aikštėje. Nors kasmet Kalėdų eglutę supančio tradicinio Kalėdų miestelio Katedros aikštėje šįmet nėra, „Kalėdos sostinėje“ organizatoriai kviečia išsirinkti dovanas iš daugybės siūlomų gėrybių virtualioje kalėdinėje mugėje – E-Kalėdų miestelis, kuris lankytojų lauks nuo gruodžio 1 d. www.kaledossostineje.lt

Vilniečiai ir miesto svečiai, atvykę pasigrožėti Kalėdų egle, kaip ir kitose viešose erdvėse, kviečiami elgtis atsakingai – nesibūriuoti, dėvėti veido kaukes bei laikytis saugaus bent 2 metrų atstumo vieniems nuo kitų.

Vilnius kviečia saugoti save ir aplinkinius, pasitikti šventes optimistiškai ir jaukiai arčiau namų!

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt   

Skaityti toliau

Naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Avatar

Paskelbta

2020 11 27

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, Lietuva ir toliau stabiliai rūpinasi gyventojų testavimu dėl koronaviruso (COVID-19). Lapkričio 26 d. atnaujinta statistika rodo, kad mūsų šalis yra septinta pagal atliekamų testavimų reitingą iš 31 Europos šalies. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą.

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 16-22 d., testavimo nuo koronaviruso (COVID-19) apimtys buvo didžiausios Liuksemburge (11,3 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,3) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,8 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo septintoje vietoje ir ženkliai lenkė Latviją, buvusią 14 vietoje, ir 29 vietoje likusią Lenkiją.

Pagal ligoninėse nuo COVID-19 gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, geriausia padėtis buvo Suomijoje. Čia rodiklis siekė 1,5 žmogaus 100 tūkst. gyventojų. Lietuva šioje kategorijoje buvo 10-ta (rodiklis 30,8), Estija – penkta, Latvija – septinta, Lenkija – 18-ta. Prasčiausia situacija Bulgarijos gydymo įstaigose – ji buvo ECDC sudaryto reitingo apačioje. Šioje valstybėje ligoninėse nuo COVID-19 gydomų žmonių skaičius siekė 83 žmones 100 tūkst. gyventojų.

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Suomijoje (2,4 žmonės 1 mln. gyventojų). Estija pagal šį rodiklį buvo 4 vietoje (10,6 žmogaus 1 mln. gyventojų), Latvija – 8 vietoje (29,7), Lietuva – 13 vietoje (61,2), Lenkija – 28 vietoje (148,8). Koronavirusas daugiausiai gyvybių nusinešė Čekijoje (226,7).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., Lenkijoje teigiamų testų rodiklis, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, buvo didžiausias (46,4 proc. teigiamų atvejų), Estijoje – mažiausias (5,7 proc. teigiamų atvejų), Lietuva iš 31 Europos šalies yra 20-ta pagal teigiamų atvejų skaičių (14,5 proc. teigiami atvejai).

Laikotarpiu nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 22 d., mirštamumas nuo koronaviruso Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Jungtinėje Karalystėje, remiantis ECDC duomenimis, buvo 95,3 atvejai milijonui gyventojų.

Išsamiau galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek ES, EEE ir Jungtinės Karalystės bendrai, remdamasis dienos ir savaitės duomenimis iš įvairių šaltinių.

SAM Spaudos tarnyba

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt