Connect with us

Naujienos

Kauno seklių universalumas verčia kalnus

Avatar

Paskelbta

2020 10 28

Vakar Kriminalinės policijos dieną minintys Kauno sekliai sugeba rasti nusikaltimų įkalčius 40 tonų šiukšlių krūvoje bei drumstame vandenyje, kuriame dumblo – iki kelių.
Tradicijos tęsiamos
Šiemet kai kurių jų sėkmė suvaidino ne paskutinį vaidmenį, kad įtariamo nusikalstamo sandėrio tarp restoranų “Grill London” tinklo ir automobilių sporto klubo “ESmotosport”, slepiant mokesčius, byla pelnytų jų kolegoms iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (ENTV) ne tik “Kauno seklių 2020” titulą, bet ir garbę atstovauti šiemet Kaunui renkant geriausius šalies seklius. Belieka priminti, kad anksčiau panašiai buvo įvertintos ir jų kolegų iš Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pastangos, ieškant maišuose su akmens anglimis kokaino kontrabandos. Tada per savaitę rankomis perkrautos 239 tonos anglių, kuriose rasta apie 85 kg analogiškai atrodančių gabalų, sumaišytų su kokainu. Arba didžiausias kiekis kokaino nepriklausomos Lietuvos policijos istorijoje.
Tarp geriausių Kauno seklių prieš keletą metų kartu su kolegomis iš Kauno apskrities VPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos buvo ir pareigūnas, perkasęs visą vieno sodo prie Kauno marių sklypą, net po namo pamatais ir lauko tualetą, ieškant dingusios jo šeimininkės palaikų, kurie po nužudymo buvo padalyti į dalis. Nors jų, kaip ir antrosios to paties žudiko, įkalinto iki gyvos galvos, aukos kūno nepavyko rasti iki šiol, geriausius metų seklius renkantys Kauno apskrities kriminalinės policijos padalinių vadovai tada nusprendė įvertinti ir minėto titanišką darbą atlikusio pareigūno pastangas.
Ne apie viską pranešta
Nominuotieji geriausiais šių metų sekliais dar negali per daug atvirauti, nes vos prieš kelis mėnesius pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Kaip jau rašyta, birželio 29-ąją Kauno apskrities VPK ENTV pareigūnai kartu su kitų tarnybų atstovais – iš viso 130 pareigūnų penkiose apskrityse atliko 54 kratas restoranų “Grill London” tinklo įmonėse bei įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir automobiliuose bei apklausė apie 160 liudytojų. Kratų metu rasti galimai iš nusikalstamos veikos gauti daugiau nei 950 tūkst. eurų ir daugiau nei 41 tūkst. JAV dolerių, prabangūs laikrodžiai ir kiti juvelyriniai dirbiniai, kurių vertė – šimtai tūkstančių eurų. Po šios operacijos labai padidėjo darbo užmokestis minėtuose restoranuose. Kai kur jis išaugo net dvigubai. Nustatyta, kad per porą metų iš šio restoranų tinklo į minėto automobilių sporto klubo sąskaitą, kaip parama, buvo pervesta daugiau nei 400 tūkst. eurų. Tokiu būdu paramos davėjas išvengė mokesčių dėl, kaip įtariama, neteisingų duomenų apie paramos teikimą. Pareigūnų duomenimis, ji galėjo būti išgryninta ir grąžinama.
Apie tai, kur dar tada teko ieškoti įkalčių, paaiškėjo atsitiktinai – peržiūrint Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestines apie tai, kokios jų narų pagalbos prašė policija. O apie tai, kad pusę dienos teko raustis ir sąvartyne, iš viso buvo nutylėta. Nors tiek Krunos upelyje, tekančiame per Kaišiadorių rajono Pravieniškių seniūniją, tiek Petrašiūnų sąvartyne rasti serveriai yra pagrindiniai šios bylos įkalčiai apie įtariamųjų vestą juodąją buhalteriją.
Kas ieško, tas randa
Kauno apskrities VPK ENTV vyriausiasis tyrėjas Nerijus Kreivėnas buvo tarp keturių šios valdybos pareigūnų, ieškojusių vieno iš bandytų sunaikinti serverių sąvartyne. “Kauno dienai” jis pasakojo, kad tokia informacija buvo gauta vykstant minėtai plačiai nuskambėjusiai operacijai. Pavyko nustatyti, kur įtariamiesiems dirbę IT specialistai išmetė iš kompiuterių išimtus serverius su ten esančia informacija. Kelio galas vedė į Kaišiadorių rajoną, kuriame vienas iš jų gyvena. Tiksliau – į vieną buitinį šiukšlių konteinerį ir pro rajoną tekantį Krunos upelį. Šį iš pradžių naršė Kauno ugniagesių narai. Tačiau ieškomą serverį apie pusantro metro gylyje ties autostrados Vilnius–Kaunas tiltu, prie buvusios “Bernelių užeigos”, su savo nardymo įranga aptiko ugniagesių narus pakeitęs ENTV pareigūnas, turintis penkiolikos metų naro mėgėjo stažą. Jis buvo nardęs čia anksčiau ir žinojo ne tik šios vietos matomumą, bet ir srovės stiprumą. Nors tai buvo pirmas kartas, kai teko panaudoti šiuos savo įgūdžius tarnyboje, su užduotimi kolega susidorojo per 15 min.
Pačiam N.Kreivėnui su dar trimis kolegomis teko ieškoti serverio sąvartyne kitą dieną po operacijos. Kai buvo nustatyta, kad šiukšlių konteinerio, į kurį jis buvo išmestas, turinys jau išvežtas į Kauną – Petrašiūnuose esančią Sandraugos gatvę. Čia įsikūrusi Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Kauno miesto mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonė. Kadangi ne per seniausiai buvo atšauktas karantinas, ENTV dar buvo apsauginių veido kaukių ir kombinezonų, skirtų kratoms. Tai buvo vienintelė į sąvartyną išsiųstų jos pareigūnų ginkluotė, kurie ten rado du kalnus – apie 40 tonų atliekų. Kokio dydžio serverio reikės ieškoti, nežinota. Tik radus paaiškėjo, kad jis – dviejų segtuvų dydžio. Todėl pasitelkus pagalbon vietos darbuotojų ekskavatorių, lydėtas kiekvienas jo pasemiamas kaušas, o šį išpylus kitoje vietoje, peržiūrėtas ir turinys. Kaip visada, ieškotas serveris buvo beveik paskutiniame pasemtame kauše, nes ant šiukšlių, atvežtų iš Kaišiadorių, jau buvo supiltos tokios pačios atliekos iš Kėdainių. Prieš tai buvo aptikti gal šeši kompiuterių korpusai ir dar daugiau kietųjų diskų. Bet nusiuntus jų nuotraukas į štabą, gautas atsakymas, kad ieškoma ne to. Pagaliau rastas ieškotas serveris buvo sulamdytas ir aplipęs buitinėmis atliekomis. “Suprantu gyventojus, gyvenančius šalia tokių objektų, – prisipažino N.Kreivėnas. – Nors supakavome rastą serverį net į du maišus, vis tiek visas automobilis, kuriuo vežėme jį į VPK, persismelkė tuo specifiniu kvapu.”
Šauni visa trijulė
Jau 23-ejus metus policijoje ir 17 metų ENTV dirbančiam N.Kreivėnui raustis sąvartyne teko pirmą kartą. Nors kolegos iš ONTV toje pačioje Petrašiūnų atliekų apdorojimo įmonėje anksčiau yra ieškoję pistoleto, kurį taip pat rado.
Antrąja vieta renkant geriausius šių metų Kauno seklius buvo įvertintas ONTV tyrimas dėl taip pat didelį atgarsį turėjusio gegužės vidurio išpuolio magistralėje Klaipėda–Kaunas–Vilnius ties Babtais, kai į verslininko iš Vilniaus vairuojamą “Jaguar” atsitrenkė vienas iš paskos važiavęs automobilis, o kitas užblokavo jam kelią. Iš šių automobilių iššokę keturi asmenys ne tik sumušė “Jaguar” vairuotoją, bet ir iššovė kelis kartus šalia jo iš pistoleto. Užpuolikų auka po pustrečios valandos kreipėsi į vieną Vilniaus gydymo įstaigą. Netrukus nustatyti ir įtariamieji vidurdienį magistralėje tokiu būdu suvedinėję su juo sąskaitas dėl skolų.
Trečioji vieta šių metų geriausių Kauno seklių konkurse skirta Kauno apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai – už 2018–2019 m. dienos metu vykdytų vagysčių iš Vilijampolės, Žaliakalnio, Dainavos, Panemunės ir Šilainių daugiabučių atskleidimą. Įtariamieji jomis buvo sulaikyti 2019 m. viduryje. O šiemet byla perduota teismui.

Šaltinis: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/kauno-sekliu-universalumas-vercia-kalnus-992992

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Ferie zimowe nie będą wydłużone

Avatar

Paskelbta

Ministerstwo Oświaty, Nauki i Sportu po przeanalizowaniu sytuacji w placówkach oświatowych wspólnie z epidemiologami zdecydowało się nie zmieniać terminu ferii zimowych dla uczniów. Uczniowie będą mieli ferie od 23 grudnia do 5 stycznia. Nie proponuje się również wprowadzenia powszechnej nauki zdalnej.
„Radziliśmy się też dyrektorów szkół, jak również kierowników stowarzyszeń zrzeszających przedszkola, szkoły początkowe, podstawowe i gimnazja, zarządu stowarzyszenia kierowników samorządowych placówek oświatowych oraz przedstawicieli rodziców. Większość opowiada się za tym, że nie trzeba wprowadzać powszechnej nauki zdalnej. Kształcenie na odległość w odrębnym samorządzenie może być wprowadzone i teraz decyzją dyrektora administracji i za zgodą Narodowego Centrum Zdrowia Publicznego. Szkoła ma również prawo do podjęcia własnej decyzji w sprawie organizowania nauczania tylko na odległość” – powiedział cytowany w komunikacie Algirdas Monkevičius, minister oświaty, nauki i sportu.
Resort oświaty informuje, że codziennie otrzymuje dane o szkołach w każdym samorządzie, dlatego sytuacja w placówkach edukacyjnych jest stale monitorowana i analizowana. Bez względu na to, jak pracuje szkoła, widać, że liczba zakażeń czy osób w izolacji od tego nie zależy, szkoły nie są głównym ogniskiem infekcji. Według danych przekazanych przez placówki oświatowe, w całym okresie kwarantanny średnia dzienna liczba zachorowań w placówkach oświatowych wynosiła około 36, w tym wśród personelu niepedagogicznego, czyli około 2,4 proc. wszystkich zakażeń na Litwie.
Według danych ministerstwa, około 75 proc. szkół opowiada się za zwykłą formą nauczania lub mieszaną.
Obecnie 57 proc. szkół ogólnokształcących pracuje w sposób mieszany (głównie długie gimnazja – 72 proc.), 15 proc. szkół pracuje w sposób kontaktowy (przeważnie szkoły podstawowe – 79 proc.), 28 proc. szkół pracuje zdalnie (głównie czteroletnie gimnazja – 71 proc.).

Info. L24.lt

Skaityti toliau

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt