Connect with us

Naujienos

Kauno seklių universalumas verčia kalnus

Avatar

Paskelbta

2020 10 28

Vakar Kriminalinės policijos dieną minintys Kauno sekliai sugeba rasti nusikaltimų įkalčius 40 tonų šiukšlių krūvoje bei drumstame vandenyje, kuriame dumblo – iki kelių.
Tradicijos tęsiamos
Šiemet kai kurių jų sėkmė suvaidino ne paskutinį vaidmenį, kad įtariamo nusikalstamo sandėrio tarp restoranų “Grill London” tinklo ir automobilių sporto klubo “ESmotosport”, slepiant mokesčius, byla pelnytų jų kolegoms iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos (ENTV) ne tik “Kauno seklių 2020” titulą, bet ir garbę atstovauti šiemet Kaunui renkant geriausius šalies seklius. Belieka priminti, kad anksčiau panašiai buvo įvertintos ir jų kolegų iš Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pastangos, ieškant maišuose su akmens anglimis kokaino kontrabandos. Tada per savaitę rankomis perkrautos 239 tonos anglių, kuriose rasta apie 85 kg analogiškai atrodančių gabalų, sumaišytų su kokainu. Arba didžiausias kiekis kokaino nepriklausomos Lietuvos policijos istorijoje.
Tarp geriausių Kauno seklių prieš keletą metų kartu su kolegomis iš Kauno apskrities VPK Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos buvo ir pareigūnas, perkasęs visą vieno sodo prie Kauno marių sklypą, net po namo pamatais ir lauko tualetą, ieškant dingusios jo šeimininkės palaikų, kurie po nužudymo buvo padalyti į dalis. Nors jų, kaip ir antrosios to paties žudiko, įkalinto iki gyvos galvos, aukos kūno nepavyko rasti iki šiol, geriausius metų seklius renkantys Kauno apskrities kriminalinės policijos padalinių vadovai tada nusprendė įvertinti ir minėto titanišką darbą atlikusio pareigūno pastangas.
Ne apie viską pranešta
Nominuotieji geriausiais šių metų sekliais dar negali per daug atvirauti, nes vos prieš kelis mėnesius pradėtas ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas. Kaip jau rašyta, birželio 29-ąją Kauno apskrities VPK ENTV pareigūnai kartu su kitų tarnybų atstovais – iš viso 130 pareigūnų penkiose apskrityse atliko 54 kratas restoranų “Grill London” tinklo įmonėse bei įtariamųjų gyvenamosiose vietose ir automobiliuose bei apklausė apie 160 liudytojų. Kratų metu rasti galimai iš nusikalstamos veikos gauti daugiau nei 950 tūkst. eurų ir daugiau nei 41 tūkst. JAV dolerių, prabangūs laikrodžiai ir kiti juvelyriniai dirbiniai, kurių vertė – šimtai tūkstančių eurų. Po šios operacijos labai padidėjo darbo užmokestis minėtuose restoranuose. Kai kur jis išaugo net dvigubai. Nustatyta, kad per porą metų iš šio restoranų tinklo į minėto automobilių sporto klubo sąskaitą, kaip parama, buvo pervesta daugiau nei 400 tūkst. eurų. Tokiu būdu paramos davėjas išvengė mokesčių dėl, kaip įtariama, neteisingų duomenų apie paramos teikimą. Pareigūnų duomenimis, ji galėjo būti išgryninta ir grąžinama.
Apie tai, kur dar tada teko ieškoti įkalčių, paaiškėjo atsitiktinai – peržiūrint Kauno ugniagesių gelbėtojų suvestines apie tai, kokios jų narų pagalbos prašė policija. O apie tai, kad pusę dienos teko raustis ir sąvartyne, iš viso buvo nutylėta. Nors tiek Krunos upelyje, tekančiame per Kaišiadorių rajono Pravieniškių seniūniją, tiek Petrašiūnų sąvartyne rasti serveriai yra pagrindiniai šios bylos įkalčiai apie įtariamųjų vestą juodąją buhalteriją.
Kas ieško, tas randa
Kauno apskrities VPK ENTV vyriausiasis tyrėjas Nerijus Kreivėnas buvo tarp keturių šios valdybos pareigūnų, ieškojusių vieno iš bandytų sunaikinti serverių sąvartyne. “Kauno dienai” jis pasakojo, kad tokia informacija buvo gauta vykstant minėtai plačiai nuskambėjusiai operacijai. Pavyko nustatyti, kur įtariamiesiems dirbę IT specialistai išmetė iš kompiuterių išimtus serverius su ten esančia informacija. Kelio galas vedė į Kaišiadorių rajoną, kuriame vienas iš jų gyvena. Tiksliau – į vieną buitinį šiukšlių konteinerį ir pro rajoną tekantį Krunos upelį. Šį iš pradžių naršė Kauno ugniagesių narai. Tačiau ieškomą serverį apie pusantro metro gylyje ties autostrados Vilnius–Kaunas tiltu, prie buvusios “Bernelių užeigos”, su savo nardymo įranga aptiko ugniagesių narus pakeitęs ENTV pareigūnas, turintis penkiolikos metų naro mėgėjo stažą. Jis buvo nardęs čia anksčiau ir žinojo ne tik šios vietos matomumą, bet ir srovės stiprumą. Nors tai buvo pirmas kartas, kai teko panaudoti šiuos savo įgūdžius tarnyboje, su užduotimi kolega susidorojo per 15 min.
Pačiam N.Kreivėnui su dar trimis kolegomis teko ieškoti serverio sąvartyne kitą dieną po operacijos. Kai buvo nustatyta, kad šiukšlių konteinerio, į kurį jis buvo išmestas, turinys jau išvežtas į Kauną – Petrašiūnuose esančią Sandraugos gatvę. Čia įsikūrusi Kauno regiono atliekų tvarkymo centro Kauno miesto mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonė. Kadangi ne per seniausiai buvo atšauktas karantinas, ENTV dar buvo apsauginių veido kaukių ir kombinezonų, skirtų kratoms. Tai buvo vienintelė į sąvartyną išsiųstų jos pareigūnų ginkluotė, kurie ten rado du kalnus – apie 40 tonų atliekų. Kokio dydžio serverio reikės ieškoti, nežinota. Tik radus paaiškėjo, kad jis – dviejų segtuvų dydžio. Todėl pasitelkus pagalbon vietos darbuotojų ekskavatorių, lydėtas kiekvienas jo pasemiamas kaušas, o šį išpylus kitoje vietoje, peržiūrėtas ir turinys. Kaip visada, ieškotas serveris buvo beveik paskutiniame pasemtame kauše, nes ant šiukšlių, atvežtų iš Kaišiadorių, jau buvo supiltos tokios pačios atliekos iš Kėdainių. Prieš tai buvo aptikti gal šeši kompiuterių korpusai ir dar daugiau kietųjų diskų. Bet nusiuntus jų nuotraukas į štabą, gautas atsakymas, kad ieškoma ne to. Pagaliau rastas ieškotas serveris buvo sulamdytas ir aplipęs buitinėmis atliekomis. “Suprantu gyventojus, gyvenančius šalia tokių objektų, – prisipažino N.Kreivėnas. – Nors supakavome rastą serverį net į du maišus, vis tiek visas automobilis, kuriuo vežėme jį į VPK, persismelkė tuo specifiniu kvapu.”
Šauni visa trijulė
Jau 23-ejus metus policijoje ir 17 metų ENTV dirbančiam N.Kreivėnui raustis sąvartyne teko pirmą kartą. Nors kolegos iš ONTV toje pačioje Petrašiūnų atliekų apdorojimo įmonėje anksčiau yra ieškoję pistoleto, kurį taip pat rado.
Antrąja vieta renkant geriausius šių metų Kauno seklius buvo įvertintas ONTV tyrimas dėl taip pat didelį atgarsį turėjusio gegužės vidurio išpuolio magistralėje Klaipėda–Kaunas–Vilnius ties Babtais, kai į verslininko iš Vilniaus vairuojamą “Jaguar” atsitrenkė vienas iš paskos važiavęs automobilis, o kitas užblokavo jam kelią. Iš šių automobilių iššokę keturi asmenys ne tik sumušė “Jaguar” vairuotoją, bet ir iššovė kelis kartus šalia jo iš pistoleto. Užpuolikų auka po pustrečios valandos kreipėsi į vieną Vilniaus gydymo įstaigą. Netrukus nustatyti ir įtariamieji vidurdienį magistralėje tokiu būdu suvedinėję su juo sąskaitas dėl skolų.
Trečioji vieta šių metų geriausių Kauno seklių konkurse skirta Kauno apskrities VPK Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybai – už 2018–2019 m. dienos metu vykdytų vagysčių iš Vilijampolės, Žaliakalnio, Dainavos, Panemunės ir Šilainių daugiabučių atskleidimą. Įtariamieji jomis buvo sulaikyti 2019 m. viduryje. O šiemet byla perduota teismui.

Šaltinis: https://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/nusikaltimai-ir-nelaimes/kauno-sekliu-universalumas-vercia-kalnus-992992

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

Avatar

Paskelbta

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
 
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com

Skaityti toliau

Rajonas

Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: szczepienia przeciwko chorobie Covid-19 odbywają się sprawnie

Avatar

Paskelbta

Zgodnie z zatwierdzoną przez Ministra Ochrony Zdrowia kolejnością grup priorytetowych w ubiegłym tygodniu w rejonie wileńskim rozpoczęto szczepienia seniorów przeciwko chorobie Covid-19. Zgodnie z planem szczepienia rozpoczęto od najstarszych mieszkańców rejonu wileńskiego (80 lat i więcej), później będą szczepieni seniorzy w wieku 75–79 lat, następnie 70–74-latki. Ostatni w kolejce szczepień seniorów będą 65–69-latkowie.
Lekarz rodzinny lub pielęgniarka telefonicznie kontaktują z osobami z grup priorytetowych i chętnych rejestrują oraz zapraszają ich na szczepienie w wyznaczonym czasie. Jeżeli do tej pory ktoś nie otrzymał telefonu od swojego lekarza rodzinnego, proponowalibyśmy, abyście sami skontaktowali się z lekarzem rodzinnym, gdyż mogły ulec zmianie dane kontaktowe Państwa, a placówka medyczna ich nie ma. Jeśli pacjent nie ma możliwości przybycia na miejsce szczepień, swoją sytuację należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu, który zorganizuje szczepienie w domu. Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.
Według Eleny Mirinavičienė, lekarza kontroli chorób zakaźnych z Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego, w rejonie wileńskim zaszczepiono już ponad 4 000 osób z grup priorytetowych, z czego około połowa – dwiema dawkami szczepionki. Zakończyło się szczepienie pracowników zakładów opieki zdrowotnej i społecznej oraz ich pacjentów i pensjonariuszy drugą dawką szczepionki.
„Chciałabym zwrócić uwagę, że wśród lekarzy w rejonie około 80 proc. ma odporność na zakażenie Covid-19 w wyniku szczepień, jeszcze wyższy odsetek zaszczepionych i tych, którzy przechorowali, znajduje się w placówkach opieki społecznej, gdzie prawie wszyscy, którzy nie mieli zakażenia koronawirusem, zostali zaszczepieni” – powiedziała lekarz E. Mirinavičiėnė.
„Pierwszą dawką zostali już zaszczepieni chętni pracownicy placówek oświatowych, którzy mają długotrwały lub krótkotrwały kontakt z dziećmi w wieku przedszkolnym, wczesnoszkolnym i początkowym. Od 18 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu powyżej 80. roku życia. W razie dostępu wystarczającej ilości szczepionki, planujemy, że szczepienie osób powyżej 65. roku życia może być przeprowadzone w ciągu najbliższych 3-4 tygodni. Od 23 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu również w ambulatoriach” – powiedziała lekarz kontroli chorób zakaźnych, zwracając uwagę, że co tydzień na zlecenie Ministerstwa Ochrony Zdrowia rejon wileński otrzymuje około 1 000–1 500 dawek szczepionki, a także środki medyczne potrzebne do szczepień. Medycy rejonu wileńskiego są gotowi na jeszcze większą ilość szczepionek – 2 500–3 000 dawek tygodniowo.
Według lekarza kontroli zakażeń Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego mieszkańcy miejscowości wiejskich obawiają się, że do wiejskich przychodni i prywatnych zakładów opieki zdrowotnej trafi tylko szczepionka AstraZeneca, która nie wymaga specjalnych warunków przechowywania. Jest to jednak procedura ustanowiona przez Ministerstwo Ochrony Zdrowia, której należy przestrzegać. W przeciwnym razie mieszkańcy otrzymają preparaty złej jakości.
„Chcę zapewnić, że wszystkie szczepionki stosowane na Litwie są bezpieczne, skuteczność wszystkich jest podobna, tylko niektóre są sztuczne, inne bardziej naturalne, wyprodukowane zwykłymi metodami. Ponieważ od ich wprowadzenia minęło zaledwie kilka miesięcy, trwają badania nad wszystkimi szczepionkami. Będziemy mogli je porównać za 1-2 lata – w takim czasie zwykle przebiegają badania nad szczepionkami. Dlatego nie można powiedzieć, że którakolwiek z nich jest obecnie lepsza. W końcu osoba przychodzi, aby zostać zaszczepioną w nadziei na uzyskanie odporności, a nie w celu otrzymania tego lub innego produktu leczniczego. Rozumiem, że nie jest przyjemne odczuwanie skutków ubocznych szczepionki, ale trwa to 1-2 dni, a w razie zachorowania, przebieg choroby może być trudny lub nawet zakończyć się śmiercią” – powiedziała lekarz E. Mirinavičienė.
Po zakończeniu szczepień osób powyżej 65. roku życia na szczepienia zostaną zaproszeni mieszkańcy rejonu wileńskiego z chorobami przewlekłymi i powikłaniami. Oni zostaną również poinformowani telefonicznie przez zespół lekarzy rodzinnych.
Na kwiecień jest planowane rozpoczęcie szczepień pacjentów, którzy przechorowali na Covid-19 (zakażeniem koronawirusem).
Osoby, które przechorowały na Covid-19, zostaną zaszczepione trzy miesiące po dniu wykrycia choroby (zakażenia koronawirusem), a osoby z przeciwciałami zostaną zaszczepione 60 dni po dacie dodatniego testu na obecność przeciwciał IgG.

Więcej informacji na temat procesu szczepień można uzyskać w swojej przychodni.
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027, w dni robocze od godz. 7.00 do godz. 19.00.
Dane kontaktowe ambulatoriów i gabinetów lekarskich można znaleźć tutaj: https://www.vrcp.lt/ambulatorijos i https://www.vrcp.lt/bpg-kabinetai.
Przychodnia w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885.
 
Najważniejsze informacje o szczepionkach przeciwko Covid-19: https://koronastop.lrv.lt/lt/duk/skiepai-nuo-covid-19  

Zdjęcie ilustracyjne unsplash.com

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt