Connect with us

Miestas

Nuotekose daugėja pavojingų cheminių medžiagų, naudojamų buityje

Avatar

Paskelbta

 

Gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ tyrimai. Nustatytos pavojingos medžiagos dažnai slypi kasdieniuose buities daiktuose, kaip tualetiniame popieriuje ar vaikų seilinukuose.

Didelė dalis pavojingų cheminių medžiagų į nuotekų sistemą yra išleidžiamos iš įmonių, tačiau ne maža dalis teršalų į aplinką patenka ir iš gyvenamųjų rajonų, rodo „Vilniaus vandenų“ duomenys.

„Pastebime, kad pavojingų medžiagų kiekiai nuotekose vis labiau auga, o didžiausiais teršėjais pamažu tampame mes patys dažnu atveju neturėdami pasirinkimo ir priversti naudoti buitines priemones, kuriose šių medžiagų gausu. Taip kenkiame ne tik gamtai, bet ir sau“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

Viena pavojingiausių aptinkamų teršalų grupių – ftalatai. Nors Vakarų šalyse ftalatų naudojimas ribojamas jau seniai, Lietuvoje šių pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais.

Ftalatai naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.

„Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, jie laisvai migruoja, nesunkiai patenka į aplinką ir juos itin sudėtinga išvalyti iš nuotekų. Į žmonių organizmus jie patenka per maisto produktus, kurie buvo supakuoti ar pagaminti naudojant plastikinę įrangą. Ftalatų gauname ir tuomet, kai vartojame gėrimus per plastikinius šiaudelius. Taip pat šios medžiagos į mūsų organizmą patenka ir per kosmetikos priemones“, aiškina A. Baronienė.

Ftalatai siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais, teigia ekspertė.

BPA gali paveikti vaisingumą

Kita nuotekose gausiai aptinkama toksiška medžiaga – bisfenolis A (BPA). Jis naudojamas polikarbonatinio plastiko gaminių pramoninėje gamyboje. Tai reiškia, kad BPA galima rasti įprastose vartojimo prekėse, kaip daugkartinio naudojimo plastikiniai stalo reikmenys, gėrimų buteliai, sporto įranga.

Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei, kasos čekiams padengti. BPA likučiai randami ir iš perdirbto pluošto pagamintame tualetiniame popieriuje bei popieriniuose rankšluosčiuose.

„Daugiausiai BPA į žmogaus organizmą patenka iš plastikinių butelių, tad ši problema ypač aktuali mažiems vaikams, kurių didelė dalis maistinių produktų supakuota plastikinėje taroje. Nors kasos aparatų čekiuose BPA kiekiai nėra dideli, neretai juos kišenėje ar piniginėje nuolat nešiojamės, liečiame, jie atsiduria vaikų ir kūdikių rankose ar net burnose. Tai gali būti pavojinga“, – įspėja A. Baronienė.

Tyrimai rodo, kad BPA stipriai veikia endokrininių liaukų darbą. Dėl to žmogus gali turėti didelį viršsvorį, nustoti augti, o vėlesniame amžiuje netgi susirgti prostatos vėžiu, sako ekspertė.

Buitiniai valikliai grįžta maisto pavidalu

Alkilfenoliai – tai dirbtinės cheminės medžiagos, kurios naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius.

Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.

„Todėl nemaži kiekiai nonilfenolių yra nuleidžiami į kanalizaciją ir aptinkami išleistose nuotekose. Šios medžiagos gali pasiekti upes, o vėliau per žuvį gali patekti ant mūsų stalo, – pasakoja A. Baronienė. – Nonilfenoliai daro nepataisomą žalą žmogaus endokrininei sistemai, gali išsivystyti tam tikros vėžio rūšys, atsirasti nutukimas, diabetas, ankstyvas lytinis brendimas, vaisingumo problemos, neigiamai veikia nervų sistemą.“

Kaip vengti pavojingų medžiagų

Nuotekose augant cheminių medžiagų kiekiui, vandentvarkos įmonėms tampa vis sudėtingiau iki galo nuotekas išvalyti. Nors visiškai išvengti šių medžiagų neįmanoma, yra būdų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo jų žalingo poveikio patiems ir sumažinti gamtai daromą žalą.

„Didelė atsakomybės dalis šiuo atžvilgiu tenka gamintojams ir valdžios institucijoms, kurios tą gamybą reguliuoja. Tačiau ir patys gyventojai turėtų atsakingiau žiūrėti į pavojingų medžiagų vartojimą. Tą galima padaryti vartojant mažiau plastiko ir produktų su minėtomis medžiagomis. Renkantis ekologiškas higienos priemones, buitinius valiklius ir skalbiklius“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ laboratorija kasmet atlieka apie 20 tūkst. įvairių vandens ir nuotekų tyrimų, kurių didžiąją daugumą sudaro viešai tiekiamo vandens kokybės tyrimai. Laboratorija tiria Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį ir nuotekas, taip pat atlieka komercinius užsakomuosius tyrimus.

 

 

 

Miestas

Sostinė paskiepijo daugiausia vyriausių senjorų – atvyksta ir į namus

Avatar

Paskelbta

Nuo vasario vidurio Vilniuje veikia informacinis vakcina.vilnius.lt puslapis, kuriame pateikiama visa aktualiausia informacija apie vakcinacijos procesą Vilniuje, taip pat atsakymai į gyventojams rūpimus klausimus. Nuo vasario 22 dienos veikia senjorams skirta informacinė linija – 19002.

Vilnius rūpinasi ir gana specifine problema – sostinėje faktiškai gyvenančiais (pas vaikus/anūkus), bet prie Vilniaus poliklinikų dar „neprisirašiusiais“ senjorais. Norint tokiu atveju išvengti grįžimo į savo registracijos vietą rajone, senjorai turėtų skambinti informacine COVID-19 linija 19002 ir užsiregistruoti, nurodydami savo vardą, pavardę, telefono numerį ir laukti skambučio.

Vilniuje gyvenantiems senjorams nereikia patiems rūpintis registracija dėl skiepijimo poliklinikose, visi senjorai pagal prioriteto grupes eilės tvarka (pirmieji – 80 metų ir vyresni, vėliau 75-79 metų, po jų 70-74 metų, paskutinieji – 65-69 metų) sulauks skambučių iš savo poliklinikų, prie kurių yra prisirašę.

Vilniaus miesto gydymo įstaigose užsiregistravę 104 tūkst. vyresnių nei 65 m. gyventojų.

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės gatvėse tvarkomos peržiem atsivėrusios duobės

Avatar

Paskelbta

 

Iki pavasario pradžios Vilniaus „Grinda“ įvairiose miesto vietose jau užlygino 700 šaltuoju laikotarpiu atsivėrusių avarinių duobių. Įmonės specialistai pabrėžia, kad didžiausi darbai dar laukia – įmonė planuoja per kovo mėn. sutvarkyti apie 3 tūkstančius gatvių dangos pažaidų.

„Nereikėtų suprasti neteisingai – gatvės remontuojamos ne tik šiltuoju sezonu, bet visus metus: būtų neprotinga laukti vasaros, kad galėtume užlopyti žiemą vidury judrios gatvės atsivėrusią duobę. Mūsų darbuotojai avarines duobes tvarkė ir sausį, nes mūsų pareiga yra užtikrinti saugias eismo sąlygas vilniečiams. Žiemą tiesiog darbai organizuojami kitaip, nes nedirba pramoninės asfalto gamyklos: duobes remontuojame naudodami specialiai tam paruoštą mažais kiekiais pasigamintą asfaltą“, – sako UAB „Grinda“ direktorius Kęstutis Vaicekiūtis.

Žiemą į pagalbą pasitelkiamas mobilusis asfalto gamybos įrenginys – recikleris. Jame paruošta asfalto masė pakaitinama iki 175 laipsnių temperatūros ir specialiu termosu, kuris darbinę asfalto  temperatūrą gali išlaikyti net tris paras, transportuojama į darbo vietą. Iš duobės išvalomas sniegas ir purvo sąnašos, o tada užpilama asfalto masė, kuri vėliau yra sutankinama vibracine plokšte. Dėl to, kad avarinės duobės būna „išsimėčiusios“ dideliame gatvių plote, dangos sutankinimui žiemą neefektyvu naudoti vasarą įprastus volus.

Įmonės specialistai paaiškina, kad mūsų klimato juostoje, kur dažnai kartojasi užšalimo ir atšilimo ciklai, peržiem „suplėšyta“ gatvių danga yra įprastas žiemos „palikimas“. Per atlydį į asfalto plyšelius įsiskverbęs vanduo šaldamas plečiasi ir taip trupina asfalto dangą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad gatvių ruožuose, kuriuose vyksta intensyvus transporto eismas, duobės susiformuoja dvigubai greičiau. Specialistai tam ruošiasi iš anksto: aktyviai tikrina miesto gatves, buria papildomas brigadas duobėms užtaisyti, užsako reikalingų medžiagų.

„Daugiausia duobių atsiranda ten, kur asfalto danga paklota prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto peržiemojus kaskart senoms gatvėms padaroma vis daugiau žalos. O senų gatvių dangų atkarpų yra visame mieste. Jau vasarį dirbome kone kasdien, tai kovą dirbsime dar ir kasnakt“, – sako Gatvių remonto skyriaus specialistas Audrius Kazlauskas.

Pagal Gatvių priežiūros standartą, avarinė duobė (nuo 5 cm gylio) turi būti sutvarkoma per 3 dienas, tačiau, kaip ir visur, būtina remtis racionalumo kriterijumi. Taigi intensyvaus eismo gatvė, siekiant išvengti nelaimės, sutvarkoma ne per 3 dienas, o per 3–4 valandas.

Pastebėjus avarines, gilias duobes, prašoma nedelsiant pranešti visą parą dirbančiam „Grindos“ Informacijos valdymo centrui trumpuoju telefono numeriu 1355 arba duobes pažymėti programėlėje „Waze“. Taip pat apie problemą operatyviai galima pranešti mobiliąja programėle „Tvarkau Vilnių“.

Skaityti toliau

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt