Connect with us

Naujienos

Siūloma keisti Nacionalinio vėžio instituto statusą

Avatar

Paskelbta

Johnas Myttonas gimė 1796 metais. Jo tėvas mirė sulaukęs 30-ies – berniukui tuomet buvo vos dveji. Kadangi gimė kilmingoje šeimoje, Myttonas turėjo galimybę įgyti geriausią išsilavinimą. Tačiau iš prestižinės Vestminsterio mokyklos jis buvo išmestas už muštynes su direktoriumi. Jis buvo išmestas ir iš dar vienos mokyklos, todėl turėjo būti mokomas privačiai. Tik ir tai sekėsi prastai – Myttonas tiesiog kankino savo mokytojus. Kartą vienas mokytojas savo miegamajame rado arklį – tai buvo vienas iš mėgstamiausių Myttono pokštų.

Kodėl Myttonas buvo toks keistas nenuorama? Nuo pat vaikystės jo pajamos už žemės ūkio paskirties turto siekė 10 tūstančių svarų per metus – šių laikų pinigais tai būtų daugiau nei 800 tūkstančių eurų. Myttonas manė, kad nei mokslai, nei socialinis statutas jam nėra reikalingi – jis turi pinigų ir gali sau leisti viską.

Nepaisant to, kad taip ir neišsilavino, Myttonas buvo priimtas į Kembridžo universitetą. Tiesa, jokio diplomo jis ten negavo. Kalbama, kad studijų metams Myttonas apsirūpino 2000 vyno butelių.

Myttonas pragėrė ir savo karinę tarnybą. Tiesa, jis tarnavo net kelis metus ir kurį laiką netgi buvo Prancūzijoje. Nors turėjo ne vieną galimybę mesti kario duoną, jis ja pasinaudojo ne iš karto.

1818 metais Myttonas vedė pirmą kartą, tačiau jau 1920-aisiais jis tapo našliu. Antrą kartą Myttonas vedė jau 1821-aisiais. Myttonas galiausiai turėjo bent 6 palikuonis – dvi dukras ir keturis sūnus.

1819 metais Myttonas nusprendė tapti parlamentaru. Balsus jis pirko už kiekvieną mokėdamas po 10 svarų. Ir jam pavyko! Tiesa, Bendruomenių rūmuose jis praleido tik pusvalandį – jie jam pasirodį labai nuobodūs. Be to, Myttono klausa buvo suprastėjusi ir jam buvo sunku klausytis politinių diskusijų. 1820 metais parlamentas buvo paleistas ir Myttonas kuriam laikui politiką pastūmė į šalį. Sugrįžti į parlamentą jis bandė 1831 metais, bet pasitraukė, matydamas, kad nelaimės.

Kaip jau supratote, Myttonas mėgo išlaidauti ir gerti. 1830 metais nuo jo pabėgo žmona. Bėgant metams jo išlaidos tik didėjo ir galiausiai 1831 metais jam teko parduoti tėvų dvarą. Bėgdamas nuo kreditorių Myttonas pasitraukė į Prancūziją, su savimi pasiimdamas 20 metų merginą, kuriai pažadėjo 500 svarų per mėnesį.

1833 metais Myttonas sugrįžo į Angliją, kur dėl skolų buvo pasiųstas už grotų. Žmonės sunkiai pažino Myttoną. Jis atrodė kaip stambus ir senas vyras, sunkiai renkantis žodžius. 1834 metais jis kalėjime mirė, jam buvo 37 metai.

Tai kuo Myttonas buvo toks ekscentriškas? Štai keli pavyzdžiai

Myttonas buvo didelis medžioklės entuziastas. Kaip ir kitiems dvarininkams, tai jam buvo svarbi pramoga. Tik ir medžiojo Myttonas kaip tikras keistuolis. Kartais persekiodamas gyvūną Myttonas išsirengdavo nuogai, net jei buvo žiema. Kodėl? Nes… Niekas nežino, kodėl. Myttonas buvo labai užsispyręs medžiotojas – nepasiduodavo net nukritęs nuo žirgo ir susilaužęs šonkaulius. Be to, kartais Myttonas organizuodavo žiurkių medžiokles, kuomet berniukai graužikus vydavosi apsiavę pačiūžas.

Myttonas turėjo apie 2000 šunų – mylimiausi šunys buvo šeriami kepsniais ir šampanu. Tuo tarpu mylimiausias Myttono žirgas Baronetas dažnai vaikštinėjo po rūmus ir miegojo prie didžiojo rūmų židinio. Myttonas dažnai važinėdavo lengva dvirate karieta, su kuria mėgo patekti į avarijas. Perskaitėte teisingai – Myttonas ne tik nevengė avarinių situacijų, bet dar ir tyčia jas sukeldavo. Kartą jo bendrakeleivis pasakė, kad niekada nėra patekęs į jokį incidentą su karietą. Myttonas nustebo ir pasiuntė savo žirgą į kalną, kur karieta apsivertė, išversdama Myttoną ir jo keleivį.

Kartą Myttonas į vakarėlį atjojo ant meškos, pranešdamas, kad tai – naujas medžioklės  pagalbininkas. Svečiai, žinoma, labai išsigando, o Myttonas tik juokėsi.

Myttonas labai mėgo ir lažybas bei žirgų lenktynes. 1826 metais susilažinęs jis žirgu įjojo į viešbutį, nukeliavo į antrą aukštą ir iššoko per balkoną, tiesiai virš pietaujančių svečių.

Kartais Myttonas lankydavosi Velse ir čia organizuodavo keistas varžybas – kviesdavo berniukus nusiridenti nuo labai aukštų vietinių kalvų. Žinoma, už pinigus.

Prancūzijoje keistas Myttono charakteris niekur nedingo. Kartą gydydamasis žagsulį jis padegė savo marškinius. Degantį vyrą užgesino tarnai, o tuomet Myttonas, patenkintas teigiamu gydymo rezultatu, nuogas nuėjo miegoti.

Kai Myttonas mirė, visi kalbėjo, kad jo mirties priežastis – brendis ir kvailumas. Oficialiai pažymėta, kad kilmingo 37 metų amžiaus vyro gyvybę nusinešė baltoji karštligė.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-85326/straipsnis/Isskirtinis-nepakenciamo-ekscentriko-Johno-Myttono-gyvenimas—didziuliai-turtai-pragerta-karine-tarnyba-protu-nesuvokiami-poelgiai-ir-keista-oficiali-mirties-priezastis?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Merai ragina šalies vadovus užtikrinti galimybes investuoti į regionų plėtrą

Avatar

Paskelbta

Lietuvos merai kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ragindami imtis politinės lyderystės ir leisti savivaldybėms pasinaudoti unikaliomis Europos Sąjungos (ES) suteiktomis galimybėmis investuoti į ekonomikos gaivinimą, regioninės atskirties mažinimą ir viešųjų paslaugų kokybę. Kreipimąsi dėl savivaldybių finansavimo savarankiškumo stiprinimo pasirašė ir Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst.
Visų 60-ies Lietuvos savivaldybių vadovai trečiadienį, vasario 24 dieną, išplatino kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę kviesdami imtis konkrečių veiksmų suteikiant savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir įgalinant jas vykdyti regionų plėtrai būtinas investicijas.
„Laiku nesuteikus galimybių savivaldybėms pačioms investuoti, Lietuva rizikuoja prarasti didelę dalį ES lėšų, kurių pagalba galėtume mažinti regioninę atskirtį, stiprinti regionų ekonomiką, kurti palankesnę verslo aplinką ir darbo vietas, gerinti švietimo kokybę, plėtoti infrastruktūrą ir socialines paslaugas, inicijuoti išmaniuosius projektus,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 
Dabartinė savivaldybių finansinių išteklių formavimo sistema nesudaro galimybių planuoti ir įgyvendinti investicijas, nes savivaldybių savarankiškų pajamų šaltiniai yra labai riboti, o skolinimasis itin suvaržytas dėl griežtų fiskalinių taisyklių. Kyla reali grėsmė, jog savivaldybės negalės pasinaudoti ES fondų lėšomis ir nebus pajėgios įgyvendinti nei regioninių, nei individualių savivaldybių investicinių projektų.
Vyriausybei rengiant savo programos įgyvendinimo bei ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, merai ragina svarbiausių šalies institucijų vadovus priimti sprendimus dėl kompleksinės savivaldybių finansų sistemos reformos. Kreipimesi nurodomi trys pagrindiniai siūlymai sukurti tvarų ir skaidrų finansinį pagrindą regioninės politikos įgyvendinimui. Tai – savivaldybių pajamų formavimo peržiūra išplečiant nuosavų pajamų šaltinius ir didinant investicinį pajėgumą, savivaldybių skolinimosi ir skolos valdymo reglamentavimo peržiūra bei tvaraus finansinio instrumento savivaldybių investicijoms finansuoti sukūrimas, panaudojant ES struktūrinių fondų ar (ir) ES ekonomikos gaivinimui ir atsparumo didinimui skirtos priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility) lėšas.
Merai atkreipia dėmesį ir į tai, kad savivaldybių ekonominio savarankiškumo stiprinimas yra vienas iš šios Vyriausybės programos prioritetų. Be to, pernai Prezidento Gitano Nausėdos iniciatyva buvo pasirašytas Seimo politinių partijų vadovų ir Lietuvos savivaldybių merų memorandumas, kuriuo įsipareigota siekti „glaudesnės centrinės ir vietos valdžios partnerystės siekiant stiprinti Lietuvos savivaldos savarankiškumą ir atsakomybę“.
Susirūpinimą Lietuvos savivaldybių biudžetų formavimo praktika įvairiuose formatuose išreiškia ir Europos Komisija. Jos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atliko ir kaip tik šiomis dienomis pristato savo rekomendacijas Lietuvai imtis esminių pokyčių savivaldybių finansų srityje.
 
Lietuvos merų kreipimasis į šalies vadovus

Parengta pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos informacijąAsociatyvi nuotr. unsplash.com

Skaityti toliau

Rajonas

Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: szczepienia przeciwko chorobie Covid-19 odbywają się sprawnie

Avatar

Paskelbta

Zgodnie z zatwierdzoną przez Ministra Ochrony Zdrowia kolejnością grup priorytetowych w ubiegłym tygodniu w rejonie wileńskim rozpoczęto szczepienia seniorów przeciwko chorobie Covid-19. Zgodnie z planem szczepienia rozpoczęto od najstarszych mieszkańców rejonu wileńskiego (80 lat i więcej), później będą szczepieni seniorzy w wieku 75–79 lat, następnie 70–74-latki. Ostatni w kolejce szczepień seniorów będą 65–69-latkowie.
Lekarz rodzinny lub pielęgniarka telefonicznie kontaktują z osobami z grup priorytetowych i chętnych rejestrują oraz zapraszają ich na szczepienie w wyznaczonym czasie. Jeżeli do tej pory ktoś nie otrzymał telefonu od swojego lekarza rodzinnego, proponowalibyśmy, abyście sami skontaktowali się z lekarzem rodzinnym, gdyż mogły ulec zmianie dane kontaktowe Państwa, a placówka medyczna ich nie ma. Jeśli pacjent nie ma możliwości przybycia na miejsce szczepień, swoją sytuację należy zgłosić lekarzowi rodzinnemu, który zorganizuje szczepienie w domu. Szczepienie jest dobrowolne, a zarówno szczepionka, jak i usługa szczepienia są bezpłatne.
Według Eleny Mirinavičienė, lekarza kontroli chorób zakaźnych z Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego, w rejonie wileńskim zaszczepiono już ponad 4 000 osób z grup priorytetowych, z czego około połowa – dwiema dawkami szczepionki. Zakończyło się szczepienie pracowników zakładów opieki zdrowotnej i społecznej oraz ich pacjentów i pensjonariuszy drugą dawką szczepionki.
„Chciałabym zwrócić uwagę, że wśród lekarzy w rejonie około 80 proc. ma odporność na zakażenie Covid-19 w wyniku szczepień, jeszcze wyższy odsetek zaszczepionych i tych, którzy przechorowali, znajduje się w placówkach opieki społecznej, gdzie prawie wszyscy, którzy nie mieli zakażenia koronawirusem, zostali zaszczepieni” – powiedziała lekarz E. Mirinavičiėnė.
„Pierwszą dawką zostali już zaszczepieni chętni pracownicy placówek oświatowych, którzy mają długotrwały lub krótkotrwały kontakt z dziećmi w wieku przedszkolnym, wczesnoszkolnym i początkowym. Od 18 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu powyżej 80. roku życia. W razie dostępu wystarczającej ilości szczepionki, planujemy, że szczepienie osób powyżej 65. roku życia może być przeprowadzone w ciągu najbliższych 3-4 tygodni. Od 23 lutego rozpoczęto szczepienia mieszkańców rejonu również w ambulatoriach” – powiedziała lekarz kontroli chorób zakaźnych, zwracając uwagę, że co tydzień na zlecenie Ministerstwa Ochrony Zdrowia rejon wileński otrzymuje około 1 000–1 500 dawek szczepionki, a także środki medyczne potrzebne do szczepień. Medycy rejonu wileńskiego są gotowi na jeszcze większą ilość szczepionek – 2 500–3 000 dawek tygodniowo.
Według lekarza kontroli zakażeń Centralnej Przychodni Rejonu Wileńskiego mieszkańcy miejscowości wiejskich obawiają się, że do wiejskich przychodni i prywatnych zakładów opieki zdrowotnej trafi tylko szczepionka AstraZeneca, która nie wymaga specjalnych warunków przechowywania. Jest to jednak procedura ustanowiona przez Ministerstwo Ochrony Zdrowia, której należy przestrzegać. W przeciwnym razie mieszkańcy otrzymają preparaty złej jakości.
„Chcę zapewnić, że wszystkie szczepionki stosowane na Litwie są bezpieczne, skuteczność wszystkich jest podobna, tylko niektóre są sztuczne, inne bardziej naturalne, wyprodukowane zwykłymi metodami. Ponieważ od ich wprowadzenia minęło zaledwie kilka miesięcy, trwają badania nad wszystkimi szczepionkami. Będziemy mogli je porównać za 1-2 lata – w takim czasie zwykle przebiegają badania nad szczepionkami. Dlatego nie można powiedzieć, że którakolwiek z nich jest obecnie lepsza. W końcu osoba przychodzi, aby zostać zaszczepioną w nadziei na uzyskanie odporności, a nie w celu otrzymania tego lub innego produktu leczniczego. Rozumiem, że nie jest przyjemne odczuwanie skutków ubocznych szczepionki, ale trwa to 1-2 dni, a w razie zachorowania, przebieg choroby może być trudny lub nawet zakończyć się śmiercią” – powiedziała lekarz E. Mirinavičienė.
Po zakończeniu szczepień osób powyżej 65. roku życia na szczepienia zostaną zaproszeni mieszkańcy rejonu wileńskiego z chorobami przewlekłymi i powikłaniami. Oni zostaną również poinformowani telefonicznie przez zespół lekarzy rodzinnych.
Na kwiecień jest planowane rozpoczęcie szczepień pacjentów, którzy przechorowali na Covid-19 (zakażeniem koronawirusem).
Osoby, które przechorowały na Covid-19, zostaną zaszczepione trzy miesiące po dniu wykrycia choroby (zakażenia koronawirusem), a osoby z przeciwciałami zostaną zaszczepione 60 dni po dacie dodatniego testu na obecność przeciwciał IgG.

Więcej informacji na temat procesu szczepień można uzyskać w swojej przychodni.
PP Centralna Przychodnia Rejonu Wileńskiego: tel. (8 5) 247 0027, w dni robocze od godz. 7.00 do godz. 19.00.
Dane kontaktowe ambulatoriów i gabinetów lekarskich można znaleźć tutaj: https://www.vrcp.lt/ambulatorijos i https://www.vrcp.lt/bpg-kabinetai.
Przychodnia w Niemenczynie: tel. +370 600 38 885.
 
Najważniejsze informacje o szczepionkach przeciwko Covid-19: https://koronastop.lrv.lt/lt/duk/skiepai-nuo-covid-19  

Zdjęcie ilustracyjne unsplash.com

Skaityti toliau

Miestas

Sostinės sporto iniciatyvoms savivaldybė skyrė 0,7 mln. eurų finansavimą – aktyviausi pasirodė futbolininkai

Avatar

Paskelbta

 

Šiandien paskelbti gruodį Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoto sporto projektų konkurso rezultatai. Savivaldybė skyrė beveik 0,7 mln. eurų finansavimą daugiau nei 200 sporto iniciatyvų – fizinio aktyvumo projektams, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui bei įvairiems sporto renginiams.

„Sportas ir sveikatingumas yra tokios sritys, kuriose labai svarbi ne tik įvairių viešų įstaigų ir institucijų iniciatyva, bet ir visuomenės, sporto bendruomenės įsitraukimas. Be abejo, savivaldybė siekia užtikrinti sąlygas sportuoti, sukurti patogią infrastruktūrą, tačiau skatinti aktyvesnį gyvenimo būdą paprasčiausia mažose bendruomenėse, todėl ir įvedėme nedidelių projektų finansavimo tvarką,“ – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto savivaldybė iš viso sulaukė 371 paraiškos sporto iniciatyvoms finansuoti, o bendra prašoma suma viršijo 5 mln. eurų. Po ekspertinio vertinimo lėšos skirtos 60 fizinio aktyvumo didinimo iniciatyvų. Finansavimas taip pat numatytas 77 įvairioms įstaigoms, kurioms reikalingas naujas inventorius, bei 64 sporto renginiams. 205 tūkst. eurų savivaldybė skyrė fiziniam aktyvumui didinti, 222 tūkst. įvairiai įrangai atnaujinti, 263 tūkst. – renginiams realizuoti.

Didžioji dalis pareiškėjų, kurių paraiškos buvo patenkintos – įvairūs sporto klubai, asociacijos, sporto šakų federacijos, taip pat privačios įmonės ir viešosios įstaigos, registruotos Vilniaus mieste. 11 pareiškėjų – biudžetinės įstaigos, tarp kurių ir Vilniaus sporto mokyklos, ir įvairios ugdymo įstaigos.

Nuotr. Sauliaus Žiūros

Aktyviausia konkurse dalyvavo Vilniaus futbolo bendruomenė. Maždaug 40-čiai įvairių futbolo iniciatyvų skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų. Per 70 tūkst. eurų numatyta kovinio sporto – kovų menų, imtynių, bokso – projektams. Dar 60 tūkst. skirta įvairioms bėgimo, ėjimo, žygiavimo, orientavimosi sporto iniciatyvoms, krepšinio projektams – 47 tūkst. eurų. Finansavimą taip pat gavo nemažai automobilių sporto, teniso ir badmintono, triatlono, dviračių sporto, žiemos, vandens sporto šakų ir įvairių kitų sporto šakų atstovai bei mišrias sporto iniciatyvas palaikančios organizacijos.

Ypatingai daug dėmesio konkurso metu gavo įvairios socialinės iniciatyvos. Be įprastų vertinimo kriterijų, balai buvo skiriami už aktyviai nesportavusių žmonių įtraukimą į aktyvią veiklą, skirtingų kartų arba šeimų įtrauktį, taip pat bendruomenės telkimą, moksleivių fizinio aktyvumo didinimą bei senjorų, žmonių su negalia ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimą. Tad tarp finansavimą gavusių projektų – žmonių su negalia sporto centrų įrangos atnaujinimas ir renginiai, taip pat moterų savigynos projektai, sveikos gyvensenos projektai senjorams.

„Be abejo, sportas pirmiausia yra susijęs su sveikata, tačiau sporto veiklos atlieka ir socialinę funkciją – didina užimtumą, priklausymo bendruomenei jausmą, mažina atskirtį ir bendrai gerina emocinę žmonių sveikatą, todėl mums buvo svarbu, kad projektai įtrauktų visas visuomenės grupes“, – pažymi V. Benkunskas.

Dėl didelio neapibrėžtumo ateityje papildomas dėmesys skirtas ir priemonėms koronaviruso infekcijos plitimui valdyti. Papildomai įvertinti tų iniciatyvų autoriai, kurie numatė, kaip projektai būtų įgyvendinami karantino sąlygomis, atsižvelgė į saugumo reikalavimų užtikrinimą.

Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, vrt@vilnius.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt