Connect with us

Naujienos

Siūloma keisti Nacionalinio vėžio instituto statusą

Avatar

Paskelbta

Johnas Myttonas gimė 1796 metais. Jo tėvas mirė sulaukęs 30-ies – berniukui tuomet buvo vos dveji. Kadangi gimė kilmingoje šeimoje, Myttonas turėjo galimybę įgyti geriausią išsilavinimą. Tačiau iš prestižinės Vestminsterio mokyklos jis buvo išmestas už muštynes su direktoriumi. Jis buvo išmestas ir iš dar vienos mokyklos, todėl turėjo būti mokomas privačiai. Tik ir tai sekėsi prastai – Myttonas tiesiog kankino savo mokytojus. Kartą vienas mokytojas savo miegamajame rado arklį – tai buvo vienas iš mėgstamiausių Myttono pokštų.

Kodėl Myttonas buvo toks keistas nenuorama? Nuo pat vaikystės jo pajamos už žemės ūkio paskirties turto siekė 10 tūstančių svarų per metus – šių laikų pinigais tai būtų daugiau nei 800 tūkstančių eurų. Myttonas manė, kad nei mokslai, nei socialinis statutas jam nėra reikalingi – jis turi pinigų ir gali sau leisti viską.

Nepaisant to, kad taip ir neišsilavino, Myttonas buvo priimtas į Kembridžo universitetą. Tiesa, jokio diplomo jis ten negavo. Kalbama, kad studijų metams Myttonas apsirūpino 2000 vyno butelių.

Myttonas pragėrė ir savo karinę tarnybą. Tiesa, jis tarnavo net kelis metus ir kurį laiką netgi buvo Prancūzijoje. Nors turėjo ne vieną galimybę mesti kario duoną, jis ja pasinaudojo ne iš karto.

1818 metais Myttonas vedė pirmą kartą, tačiau jau 1920-aisiais jis tapo našliu. Antrą kartą Myttonas vedė jau 1821-aisiais. Myttonas galiausiai turėjo bent 6 palikuonis – dvi dukras ir keturis sūnus.

1819 metais Myttonas nusprendė tapti parlamentaru. Balsus jis pirko už kiekvieną mokėdamas po 10 svarų. Ir jam pavyko! Tiesa, Bendruomenių rūmuose jis praleido tik pusvalandį – jie jam pasirodį labai nuobodūs. Be to, Myttono klausa buvo suprastėjusi ir jam buvo sunku klausytis politinių diskusijų. 1820 metais parlamentas buvo paleistas ir Myttonas kuriam laikui politiką pastūmė į šalį. Sugrįžti į parlamentą jis bandė 1831 metais, bet pasitraukė, matydamas, kad nelaimės.

Kaip jau supratote, Myttonas mėgo išlaidauti ir gerti. 1830 metais nuo jo pabėgo žmona. Bėgant metams jo išlaidos tik didėjo ir galiausiai 1831 metais jam teko parduoti tėvų dvarą. Bėgdamas nuo kreditorių Myttonas pasitraukė į Prancūziją, su savimi pasiimdamas 20 metų merginą, kuriai pažadėjo 500 svarų per mėnesį.

1833 metais Myttonas sugrįžo į Angliją, kur dėl skolų buvo pasiųstas už grotų. Žmonės sunkiai pažino Myttoną. Jis atrodė kaip stambus ir senas vyras, sunkiai renkantis žodžius. 1834 metais jis kalėjime mirė, jam buvo 37 metai.

Tai kuo Myttonas buvo toks ekscentriškas? Štai keli pavyzdžiai

Myttonas buvo didelis medžioklės entuziastas. Kaip ir kitiems dvarininkams, tai jam buvo svarbi pramoga. Tik ir medžiojo Myttonas kaip tikras keistuolis. Kartais persekiodamas gyvūną Myttonas išsirengdavo nuogai, net jei buvo žiema. Kodėl? Nes… Niekas nežino, kodėl. Myttonas buvo labai užsispyręs medžiotojas – nepasiduodavo net nukritęs nuo žirgo ir susilaužęs šonkaulius. Be to, kartais Myttonas organizuodavo žiurkių medžiokles, kuomet berniukai graužikus vydavosi apsiavę pačiūžas.

Myttonas turėjo apie 2000 šunų – mylimiausi šunys buvo šeriami kepsniais ir šampanu. Tuo tarpu mylimiausias Myttono žirgas Baronetas dažnai vaikštinėjo po rūmus ir miegojo prie didžiojo rūmų židinio. Myttonas dažnai važinėdavo lengva dvirate karieta, su kuria mėgo patekti į avarijas. Perskaitėte teisingai – Myttonas ne tik nevengė avarinių situacijų, bet dar ir tyčia jas sukeldavo. Kartą jo bendrakeleivis pasakė, kad niekada nėra patekęs į jokį incidentą su karietą. Myttonas nustebo ir pasiuntė savo žirgą į kalną, kur karieta apsivertė, išversdama Myttoną ir jo keleivį.

Kartą Myttonas į vakarėlį atjojo ant meškos, pranešdamas, kad tai – naujas medžioklės  pagalbininkas. Svečiai, žinoma, labai išsigando, o Myttonas tik juokėsi.

Myttonas labai mėgo ir lažybas bei žirgų lenktynes. 1826 metais susilažinęs jis žirgu įjojo į viešbutį, nukeliavo į antrą aukštą ir iššoko per balkoną, tiesiai virš pietaujančių svečių.

Kartais Myttonas lankydavosi Velse ir čia organizuodavo keistas varžybas – kviesdavo berniukus nusiridenti nuo labai aukštų vietinių kalvų. Žinoma, už pinigus.

Prancūzijoje keistas Myttono charakteris niekur nedingo. Kartą gydydamasis žagsulį jis padegė savo marškinius. Degantį vyrą užgesino tarnai, o tuomet Myttonas, patenkintas teigiamu gydymo rezultatu, nuogas nuėjo miegoti.

Kai Myttonas mirė, visi kalbėjo, kad jo mirties priežastis – brendis ir kvailumas. Oficialiai pažymėta, kad kilmingo 37 metų amžiaus vyro gyvybę nusinešė baltoji karštligė.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-85326/straipsnis/Isskirtinis-nepakenciamo-ekscentriko-Johno-Myttono-gyvenimas—didziuliai-turtai-pragerta-karine-tarnyba-protu-nesuvokiami-poelgiai-ir-keista-oficiali-mirties-priezastis?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Jūrinio vėjo plėtros Baltijos jūroje parengiamieji darbai įgauna pagreitį

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Dainavos padalinio Specializuotų paslaugų skyriaus komandoje nauja gydytoja neurologė – Ingrida Dabušinskienė!

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ragina vaikų dienos centrus kuo skubiau akredituoti savo paslaugas ir užsitikrinti stabilų finansavimą kitais metais.

Lietuvoje veikia kiek daugiau nei 400 vaikų dienos centrų. Iki šiol savo paslaugas akreditavo tik ketvirtadalis visų šiuo metu Lietuvoje veikiančių vaikų dienos centrų.

Tik septyniose, Birštono, Elektrėnų, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Plungės rajono, Ukmergės rajono ir Vilkaviškio rajono, savivaldybėse savo paslaugas akreditavo visi veiklą vykdantys vaikų dienos centrai.

Marijampolės, Raseinių rajono, Kėdainių rajono, Utenos rajono, Švenčionių rajono, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Varėnos rajono, Šilutės rajono, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėse dėl akreditacijos kreipėsi tik dalis vaikų dienos centrų. Kitose Lietuvos savivaldybėse kol kas teisė teikti akredituotą vaikų dienos socialinę priežiūrą nesuteikta nė vienam vaikų dienos centrui.

Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojami vaikų dienos centrai turi akredituoti savo paslaugas, kad visuose juose nuo 2021 metų vaikams būtų teikiamos vienodai kokybiškos paslaugos – nesvarbu, ar vaikas gyvena mažame kaimelyje, ar didmiestyje. Nauja tvarka ne tik užtikrins kokybiškesnes paslaugas vaikams – patys dienos centrai gaus tvaresnį ir stabilesnį finansavimą.

Prioritetai lieka tie patys

Nors pati akreditacija dienos centrams yra naujovė, pagrindiniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reikalavimai vaikų dienos centrams išlieka nepakitę.

Dar 2015 metais dienos centrams buvo rekomenduota, kad su vaikais dirbtų bent vienas išsilavinimo kriterijus atitinkantis socialinis darbuotojas ar socialinis pedagogas (nebūtinai visu etatu), centro darbuotojams būtų sudaryta galimybė tobulinti kvalifikaciją.

Rekomendacijose taip pat buvo nurodoma, kad vaikų dienos centre turi būti daugiau nei viena patalpa, kuriose vaikams būtų teikiamos socialinės priežiūros paslaugos.

Nuo šių metų liepos minėtos rekomendacijos tapo privalomomis, jų turi laikytis visi vaikų dienos centrai, kurie siekia teikti akredituotą vaikų dienos centrų socialinę priežiūrą ir nuo 2021 metų gauti valstybės bei savivaldybės finansavimą.

Stabilesnis finansavimas

Ministerija iki šiol vaikų dienos centrus finansavo skelbdama įvairius projektų konkursus, o tai reiškia, kad vaikų dienos centrai negalėjo planuoti savo veiklos ilgesniam laikotarpiui, finansavimas juos pasiekdavo ne nuo pat kalendorinių metų pradžios, o nuo konkurso laimėjimo. Be to, iki 10 proc. būtino finansavimo vaikų dienos centrai turėjo užsitikrinti iš kitų šaltinių.

Daugeliui vaikų dienos centrus įkūrusių nevyriausybinių organizacijų kasmetinis dalyvavimas konkursuose ar viešųjų pirkimų procedūrose  buvo papildoma administracinė našta, o toks finansavimo modelis neužtikrino veiklos stabilumo: vaikams nebuvo užtikrinamos nenutrūkstamos paslaugos, susidurta su sunkumais išlaikant kompetentingus  darbuotojus.

Socialinių paslaugų įstatymas numato, kad nuo 2021 m. vaikų dienos socialinę priežiūrą įgyvendinantys vaikų dienos centrai turės būti akredituoti savivaldybėse, kuriose vykdys savo veiklą, o vaikų dienos centrams bus skiriamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos.

Akredituotą paslaugą teikiantys vaikų dienos centrai turės sudaryti finansavimo sutartis su savivaldybėmis.  Nuo 2021 m sausio mėnesio paslauga toliau bus teikiama nenutrūkstamai. Akreditacija suteikiama 3 metams.
2021 metams vaikų dienos centrams iš valstybės biudžeto numatoma skirti 5,8 mln. eurų. Šios lėšos bus pervedamos savivaldybių biudžetams, o savivaldybės tiesiogiai jas perves vaikų dienos centrams. Taip atsisakoma senosios dienos centrų finansavimo tvarkos organizuojant konkursus.

Vaikų dienos centrai buvo pirmieji, kuriems pradėta taikyti akreditacija. Nuo 2022 metų analogiškai turės būti akredituojamos visos socialinės paslaugos, finansuojamos iš savivaldybių ar valstybės biudžetų.

Kokios paslaugos vaikams teikiamos dienos centruose

Vaikų dienos centruose ugdomi kasdieniai vaikų gyvenimo įgūdžiai, pavyzdžiui, mokoma higienos, sveikos gyvensenos, lavinami socialiniai, bendravimo įgūdžiai, teikiama psichologinė pagalba, organizuojamas užimtumas. Dienos centrus lankantys vaikai su darbuotojais kalbasi apie savo sunkumus, išgyvenimus, mokomi pažinti save, spręsti problemas.

Dienos centre vaikai gauna šilto maisto, turiningai praleidžia laisvalaikį, jiems padedama ruošti namų darbus, dalis centrų veikia ir vasaromis – organizuoja įvairias stovyklas ar kitas veiklas.

Kiekvienu atveju atsižvelgiama, kokių paslaugų vaikui ir jo šeimai reikia labiausiai, pavyzdžiui, padedama spręsti šeimoje iškilusias problemas, rūpinamasi vaiko teisių apsauga, organizuojama psichologinė pagalba, teikiamos kitos individualios socialinės paslaugos.

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt