Connect with us

Naujienos

Asbestas – vėžį sukelianti medžiaga niekur nedingo: kam jį naudojo prieš 4500 metų, kur jo šiandien vis dar iškasama milijonai tonų ir kodėl JAV asbesto neatsisako

Avatar

Paskelbta

2020 10 29

Spalio 29 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos keturios vertinimui pateiktos koncepcijos.

Mokslinių tyrimų ir švietimo stiprinimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Investicijų komitete pristatė dvi koncepcijas. Pirmąja koncepcija veiksmo plėtotojai tikisi sėkmingai prisidėti prie Europos Sąjungos bendrosios mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“, šalies mokslinius tyrimus ir inovacijas fokusuojant į ekologines, socialines ir ekonomines permainas.

Šalies mokslas ir verslas, įsitraukdami į įvairias šios programos siūlomas veiklas, turės galimybes tapti matomi ir konkurencingi tarptautiniu mastu bei reikšmingai prisidėti prie globalių iššūkių sprendimo. Tikimės, kad šios investicijos paskatins Lietuvos mokslo ir verslo projektus aktyviau dalyvauti ES „Horizontas“ programoje ir sudarys prielaidas dažniau laimėti šios programos konkursuose taip pat didins šalies mokslinį potencialą ir patrauklumą.

Antrąja „Socialinių inovacijų švietime plėtra“ koncepcija siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkius. Siūlomomis iniciatyvomis tikimasi sumažinti atskirtį tarp mokinių, ateinančių iš skirtingų socialinių ekonominių aplinkų, ir taip teigiama linkme pakreipti jų mokymosi pasiekimus. Naujos socialinių inovacijų iniciatyvos leis ugdyti naujas kompetencijas ir taip formuoti teigiamą vaikų, iš nepalankios socialinės aplinkos, elgseną.

Įgyvendinus koncepciją bus sudarytos sąlygos jaunuoliams pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, o tai ilgainiui lems jų aukštesnius gebėjimus ir didesnes galimybes sėkmingai įsilieti į darbo rinką.

Pokyčiai ir inovacijos sveikatos apsaugos srityje

Sveikatos apsaugos ministerija komitete pristatė koncepcijas, nukreiptas į inovatyvias gydymo priemones.

Anot veiksmo plėtotojų, kuriant ir vystant inovatyvius farmacijos produktus, rinkos dalyviams trūksta mokslinio-reguliacinio patarimo paslaugų. Ko pasėkoje per paskutinius 30 m. Lietuvoje registruotas tik vienas mūsų šalyje sukurtas inovatyvus vaistinis preparatas. Šis faktas iliustruoja situaciją kai Lietuvoje kuriami vaistai registruojami ne Lietuvoje arba mūsų šalies inovatyvių produktų tyrimų rezultatais pasinaudoja užsienio šalių verslo organizacijos. Pastaruoju metu stebimas didėjantis startuolių susidomėjimas vaistinių preparatų vystymu. Šiuo metu gyvybės mokslų industrijos sektoriuje veikia apie 400 įmonių, o apie 40 startuolių savo veikla yra orientuoti į gyvybės mokslus. Tad būtent dabar yra palankus metas sukurti mokslinių patarimų paslaugų centrą, leisiantį kuriamus produktus vystyti užtikrintai.

Naujos investicijos paskatins sukurti šiuolaikinį ekspertinių ir reguliacinių kompetencijų centrą, kuris apims ir pritaikytą tyrimų bei duomenų ir informacijos valdymo infrastruktūrą. Šis centras orientuosis ne į kontrolę ar reguliavimą, o patarimus verslo subjektams, kad jie savo produktus galėtų vystyti kryptingai Lietuvoje.

Antroje koncepcijoje Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sprendė nepakankamą širdies ir kraujagyslių ligų specialistų kompetencijos klausimą bei netolygų paslaugų pasiskirstymą ir prieinamumą sergantiems kraujotakos sistemos ligomis skirtingose Lietuvos apskrityse.

Anot veiksmo plėtotojų, kraujotakos sistemos ligų situacija dar labiau pablogėjo COVID-19 ligos pandemijos metu. Sergantys lėtinėmis ligomis pacientai pandemijos metu negavo įprastinių pirminio, antrinio ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, būtinų tyrimų, planuotų procedūrų, prevencijos paslaugų. Šioje situacijoje išryškėjo ir regioniniai šių paslaugų prieinamumo skirtumai.

Naujomis investicijomis tikimasi išplėsti širdies ir kraujagyslių ligų specialistų kompetencijas, tobulinant ir sukuriant inovatyvias studijų programas kardiologams ir slaugytojoms.

„Šiandienos posėdyje patvirtinome koncepcijas, kurios padės mažinti koronaviruso sukeltas pasekmes ir pasiruošti būsimoms sveikatos apsaugos krizėms – tam itin pasitarnaus profesionalus ir kokybiškas kardiologų bei slaugytojų parengimas. Širdies ir kraujagyslių susirgimai mūsų šalyje itin opi tema. Vertinant investicijas į mūsų ateitį, išties džiugina socialinių inovacijų švietime plėtra – ankstyvus ugdymas, atskirties tarp moksleivių mažinimas padės mums užauginti savimi pasitikinčią ir žingeidžią jaunąją kartą“, – komentavo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Apie Ateities ekonomikos DNR ir Investicijų komitetą

Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 5,8 mlrd. eurų.

Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 70 socialinių-ekonominių partnerių. Investicijų komiteto posėdžiai numatyti kiekvieną penktadienį, išsamią informaciją apie juose aptartus klausimus ir priimtus sprendimus rasite ČIA

Skaityti toliau
Advertisement

Miestas

Sekmadienį retų ligų dienos spalvomis nušvis trys Vilniaus tiltai

Avatar

Paskelbta

Kasmet paskutinę vasario mėnesio dieną, šįkart vasario 28-ą dieną, sekmadienį, visame pasaulyje yra minima Pasaulinė retų ligų diena. Šios iniciatyvos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį ir suteikti žinių apie retomis ligomis sergančių žmonių gyvenimą ir problemas, geriau suprasti šių ligų kilmę ir keliamus iššūkius, skatinti sergančiuosius gyventi pilnavertį gyvenimą.

Pasaulinės retų ligų dienos minėjimo proga, sekmadienio vakarą Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno (Seimo) tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Šią akciją kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja Seimo narės Monikos Ošmianskienės pirmininkaujamas Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komitetas ir Lietuvos retų ligų aljansas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Žmonių, sergančių retomis ligomis, yra daugiau, nei galima numanyti. Retoms priskiriamos tos ligos, kuriomis serga ne daugiau kaip 5 iš 10 000 (arba 1 iš 2000). Nors ligos yra vadinamos retomis, tačiau jomis sergančių pacientų gana daug: atsižvelgiant į pasaulinę statistiką, kuri rodo, kad apie 6 proc. populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje su jomis galėtų susidurti apie 180 tūkstančių gyventojų. Net apie 80 proc. retų ligų yra genetinės kilmės. Retų ligų dienos proga Seime organizuojama konferencija „Genetikos revoliucija – ar esame pasiruošę būti vieni iš lyderių“.

Pasak organizatorių, jos tikslas yra atkreipti dėmesį į tai, jog pastaraisiais metais Lietuvoje ir pasaulyje įvyko nemažai genetikos ir biotechnologijų mokslų atradimų, kurie revoliucionuoja šias sritis ir visą mokslo pasaulį. Tiesą sakant atradimai yra fundamentaliai svarbūs ir keis žmonijos ateitį pradedant sveikatos sistema ar grožio industrija ir baigiant ekonomika. Atradimų panaudojimas medicinoje, tame tarpe ir retų ligų gydyme, turi didelį potencialą. Artėjanti Pasaulinė retų ligų diena yra puiki galimybė tokiomis temomis kalbėti. Plačiau apie konferenciją ČIA. Konferencija bus transliuojama internetu Seimo „YouTube“ paskyroje „Atviras Seimas“ bei portale www.lrt.lt.

Skaityti toliau

Miestas

Vilniuje plečiamos periodinio testavimo nuo COVID-19 grupės

Avatar

Paskelbta

Sveikatos apsaugos ministerijai praplėtus profilaktinio periodinio testavimo grupes, jau nuo šiandien Vilniuje daugiau visuomenės grupių galės išsiaiškinti, ar yra persirgę koronavirusu, ir ar šiuo metu nėra viruso nešiotojai, atlikdami tyrimus mobiliajame punkte.

Iki šiol teisę į profilaktinius periodinius tyrimus turėjo tik medikai, socialinės globos įstaigų darbuotojai, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, psichologai ar psichoterapeutai, dirbantys kontaktiniu būdu.

Nuo šiol reguliariai testuotis dėl koronaviruso galės: visi socialines paslaugas teikiantys darbuotojai; visi pedagogai ir dėstytojai, turintys kontaktą su mokiniais ar studentais; vaistinių darbuotojai; muziejų, kitų ekspozicijų erdvių, bibliotekų, jų ir valstybės archyvų skaityklų ir valstybės kultūrinių rezervatų direkcijų darbuotojai; profesionalių scenos menų kolektyvų (chorų, teatrų trupių, orkestrų ir kt.) darbuotojai; valstybei svarbias funkcijas vykdantys darbuotojai, dirbantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose įmonėse; audinių ūkių darbuotojai; vidaus reikalų sistemoje dirbantys specialistai, muitinės, policijos pareigūnai, ugniagesiai gelbėtojai ir kt.; institucijų, įstaigų ir organizacijų darbuotojai bei savanoriai, užtikrinantys Lietuvos Respublikos karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę.

Profilaktinio testavimo, atliekant PGR tyrimą (imamas tepinėlis iš nosiaryklės) tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų, taip užkertant kelią protrūkių atsiradimui. PGR testavimas sutinkantiems darbuotojams vykdomas periodiškai, t.y. ne dažniau, nei kas 7 dienas ir ne rečiau, nei kas 10 dienų. Įstaigų vadovai koordinuoja darbuotojų periodinių profilaktinių tyrimų procesą, kad būtų užtikrintas tinkamas tyrimų periodiškumas.

Serologinis antikūnų testas (imamas kraujo mėginys) atliekamas, siekiant sužinoti, ar asmuo persirgo COVID-19 liga. Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie persirgo COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų; turi COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų; paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Profilaktiniame testavime dalyvaujantys darbuotojai registruojasi per Karštosios koronaviruso linijos 1808 sistemą telefonu arba elektroniniu būdu pildant elektroninę registracijos formą adresu https://selfreg.myhybridlab.com ir pasirenka registracijos tipą PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms.

Registruojantis internetu, būtina turėti galimybę prisijungti prie savo el. bankininkystės paslaugų, kad sistema galėtų saugiai patvirtinti asmens tapatybę. Taip pat registruojantis prašoma nurodyti savo darbovietės juridinio asmens kodą, o jei dirbama pagal individualią veiklą, tuomet kodas neprivalomas. Užsiregistravę asmenys gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai tyrimus atliks mobiliajame punkte, esančiame automobilių stovėjimo aikštelėje „Statyk ir važiuok“ V. Gerulaičio g. 1 priešais verslo centrą „Technopolis“.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina įstaigų vadovus motyvuoti savo darbuotojus tirtis profilaktiškai – mūsų tikslas yra bendruomenės narių saugumas ir pandemijos suvaldymas.

Skaityti toliau

Rajonas

Już można składać wnioski i zrezygnować z butli gazowych w domach wielomieszkaniowych

Avatar

Paskelbta

Agencja Zarządzania Projektami Środowiskowymi zaprasza do składania wniosków i uzyskania finansowania na wymianę butli gazowych na alternatywne źródła energii w domach wielomieszkaniowych – energię elektryczną lub gaz ziemny, jeśli dom posiada już wloty gazu ziemnego. Wnioski mogą składać administratorzy domów wielomieszkaniowych, wspólnoty oraz osoby do tego upoważnione. W budżecie państwa na ten cel przeznaczono łącznie 10 mln euro.
Na jedno mieszkanie przypada do 726 euro z VAT wsparcia – na restrukturyzację ogólnych instalacji elektrycznych lub gazowych domów wielorodzinnych – 242 euro, na rekonstrukcję instalacji elektrycznej lub gazowej mieszkań – 242 euro, a także na zakup kuchenki elektrycznej lub gazowej – 242 euro. Zwrócone zostaną również koszty administracyjne przedstawiciela domu wielomieszkaniowego na roboty – 3 proc. od maksymalnych kosztów finansowania ogólnych prac adaptacyjnych i zakupu kuchenek.
Dom wielomieszkaniowy, w którym planowana jest realizacja projektu, musi zostać wpisany na listę domów wielomieszkaniowych Państwowej Rady Regulacji Energetyki (lit. VERT). Sprawdzić, czy Twój dom wielomieszkaniowy jest wciągnięty na tę listę, można na stronie internetowej VERT. Po upewnieniu się, że dom znajduje się na liście, mieszkańcy będą musieli podjąć jednomyślną decyzję o rezygnacji z butli gazowych i wybrać alternatywne źródło energii – prąd lub gaz, jeśli dom ma wloty gazu.
Wnioski będą przyjmowane i oceniane przez Agencję ds. Zarządzania Projektami Środowiskowymi (lit. APVA), a od promotorów projektów będzie wymagane wypełnienie formularzy wniosków o płatność za projekty, które są zintegrowane z systemem informacji o zarządzaniu projektami środowiskowymi (lit. APVIS).
Wnioski będą przyjmowane do 1 czerwca. Wszystkie projekty będą oceniane natychmiast po złożeniu wniosku, więc projekty będą uruchamiane szybciej. Zakończenie wyboru wniosków będzie możliwe wcześniej, jeśli na podstawie podjętych decyzji o finansowaniu projektu i złożonych nowych wniosków będzie mogła zostać rozdzielona pełna suma na finansowanie konkursu.
Po potwierdzeniu otrzymania wsparcia będzie można rozpocząć prace i nabyć nową kuchenkę. Po zakończeniu prac ostateczne wnioski o płatność będą musiały zostać złożone za pośrednictwem systemu APVIS do 1 grudnia 2021 r. Fundusze na ten projekt nie będą przenoszone na następny rok, więc wykonawcy projektów będą musieli zadbać o to, żeby wnioski były składane w podanym czasie.
Decyzje o rezygnacji z niebezpiecznych butli gazowych w mieszkaniach i przejściu na inne źródła energii w roku 2020 podjęło ponad 900 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. Wnioski o finansowanie w 2020 roku złożyło ponad 400 mieszkańców domów wielomieszkaniowych. 309 mieszkańców bloków, którzy usunęli butle z gazem, otrzymali prawie 4,5 mln subsydium. Z tych domów wielomieszkaniowych usunięto 5 860 butli gazowych.
Obecnie w kraju nadal istnieje około 1 500 domów wielomieszkaniowych, w których do gotowania używa się butli gazowych.
Więcej informacji można znaleźć tutaj.

 
 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt