Connect with us

Naujienos

VU profesorius: klimato kaitos procesai Vilnių gali paversti Berlynu

Avatar

Paskelbta

Daugiausia tyrimų atlieka Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkai. Vykdytų tyrimų metu buvo nustatytos svarbiausių klimato elementų pokyčių tendencijos XXI amžiuje. Apie tyrimus ir tai, kokių orų pokyčių galima tikėtis Lietuvoje artimiausio šimtmečio bėgyje pasakoja VU prof. dr. Arūnas Bukantis.

Globalūs pokyčiai vyksta nuolat

Pasak VU profesoriaus, regioniniai klimato pokyčiai dažnai nesutampa su vidutinėmis globalaus klimato kaitos tendencijomis. Pavyzdžiui, vidutinė metų globalioji oro temperatūra nuo XIX amžiaus pakilo 1 °C, tačiau kai kuriuose regionuose (Šiaurės Amerikos, Sibiro šiaurinėse dalyse, Arktyje) 2–4 °C, o tropinėse platumose vietomis tik 0,1–0,5 °C.

„Šylant klimatui, didžiausią grėsmę žmonėms ir aplinkai kelia ne pakitęs kritulių kiekis ar vidutinė oro temperatūra, bet dažnėjantys ekstremalūs orų reiškiniai, dažniau pasitaiko šilumos anomalijų, trunkančių nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, didėja karščio bangų dažnis, trukmė ir stiprumas, visuose netropinių platumų regionuose mažėja šaltų dienų, t. y. kai oro temperatūra nukrinta žemiau nulio, skaičius“, – pasakoja A.Bukantis.

Kylant temperatūrai ir stiprėjant garavimui, daugelyje pasaulio vietovių didėja sausrų pasikartojimas, miškų gaisrų tikimybė, dažniau pasitaiko trumpalaikių, bet intensyvių liūčių. Apskaičiuota, kad temperatūrai padidėjus vienu Celsijaus laipsniu, metinis paros kritulių maksimumas vidutiniškai padidėja 5 procentais.

„Daugelyje pasaulio regionų dažniau susidaro palankios sąlygos perkūnijoms formuotis net ir šaltuoju metų sezonu, o tropiniuose ciklonuose didėja vėjo greitis ir kritulių kiekis, todėl didėja šių reiškinių daroma žala,“ – pabrėžia profesorius.

Siekiama išvengti blogiausio galimo scenarijaus

Šiuo metu, pasak profesoriaus, Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (toliau – Konvencija) yra pagrindinis tarptautinis susitarimas klimato kaitos srityje. Ją 1992 m. gegužės 9 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke pasirašė 150-ies valstybių delegatai. Konvencijos tikslas – pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijos atmosferoje stabilizuotųsi tokiame lygyje, kuriame pavojingas antropogeninis poveikis nesutrikdo klimato sistemos.

„Dokumentas nustato pagrindinius kovos su klimato kaita principus tarptautiniu lygmeniu, tačiau neapima visų galimų aspektų. Todėl vėliau buvo pasirašyti papildantys dokumentai: 1997 m. Kioto protokolas, o 2015 m. – Paryžiaus susitarimas. Tačiau ne visos valstybės pritarė šiems susitarimams. Pavyzdžiui, didžiosios teršėjos JAV ir Australija nepalaikė Kioto protokolo principų“, – pasakoja profesorius.

Kioto protokolas, kuris taip ir liko neįgyvendintas, baigia galioti šiemet. Paryžiaus klimato kaitos susitarimas – tai dvidešimties metų tarptautinių derybų rezultatas, jį vykdyti įsipareigojo 195 pasaulio valstybės. Susitarime nustatytas planas, kuriuo siekiama, kad globalus atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei du Celsijaus laipsniai palyginti su iki industrinio laikotarpio (XVIII a.) temperatūra.

„Susitarimas svarbus klimato kaitai sustabdyti, oro kokybei gerinti ir su tuo susijusiai žmonių sveikatai apsaugoti, svarbus ir dėl skurdo mažinimo, apsirūpinimo maistu ir geriamojo vandens ištekliais ir kitų veiksnių. Nė viena šalis neišspręs klimato kaitos problemos viena. Norint išlaikyti vidutinės globaliosios oro temperatūros pakilimą ne daugiau nei dviem laipsniais, šiltnamio dujų emisijos kas metus turėtų mažėti 6 procentais“, – teigia A.Bukantis.

Net jeigu nuo kitų metų šiltnamio dujų emisijos imtų mažėti vidutinei pasaulio temperatūrai stabilizuotis prireiktų laiko. Vandenynų šilimas, žemyninių ir kalnų ledynų tirpimas vyktų toliau. Apskaičiuota, kad klimato sistemoje egzistuoja vadinamasis „negrįžtamas taškas“ – jeigu vidutinė CO₂ koncentracija atmosferoje išaugs iki 450 ppm (dabar yra 410 ppm), planetoje gali stipriai padidėti gamtinių katastrofų pavojingumas.

„Remiantis NASA apskaičiavimais, „negrįžtamo taško“ ribą, išliekant dabartinei ekonominei plėtrai, pasaulis gali pasiekti jau 2042 metais. Taigi, efektyvių priemonių įgyvendinimui turime ne daugiau kaip du dešimtmečius“, – pasakoja VU profesorius.

Žmogaus veikla – pagrindinis klimato kaitos skatintojas nuo XVIII a.

Profesorius pabrėžia, kad kol žmogaus veikla buvo nereikšminga ir pasireiškė tik nedideliuose sausumos regionuose, tol klimatas funkcionavo pagal gamtos dėsnius, jo kaita buvo natūralus procesas. Tačiau Nuo XVIII a. vidurio žmonių veiklos įtaka ėmė didėti – pirmiausia žmogus pakeitė tik sausumos paviršių – kirto miškus, sausino pelkes, jų vietą užėmė žemės ūkio pasėliai ir urbanizuotos teritorijos. Visa tai pakeitė saulės spinduliuotės sugertį ir paviršiaus temperatūrą, garavimo ir kitus drėgmės apykaitos procesus.

„Negana to, XVIII a.ėmė sparčiai plėtotis pramonė, vis daugiau sudeginta iškastinio kuro, todėl ėmė keistis atmosferos cheminė sudėtis. 2015 m. CO₂ koncentracija atmosferoje perkopė 400 ppm. Tokios sparčios CO2 koncentracijos augimo nebuvo per pastaruosius 800 000 metų. XX a. pradžioje CO₂ koncentracija dar buvo 290 ppm, todėl simboliškai visą 4,5 mlrd. metų Žemės istoriją galima suskirstyti į dvi epochas: iki 1750 metų ir industrinę“, – sako A.Bukantis.

Pavojus gresia ir Lietuvai

„Vandenyno lygis kilo ir krito per visą Žemės istoriją. Tačiau beveik niekada pokyčiai nevyko taip intensyviai, kaip dabar“, – teigia mokslininkas. Nuo XX a. pradžios Pasaulinio vandenyno lygis pakilo apie 20 cm, t. y. kilo greičiau nei bet kada per pastaruosius tris tūkstančius metų.

Svarbiausios vandenyno lygio kilimo priežastys yra terminis vandens plėtimasis ir sausumos ledynų tirpsmas. Tačiau vandenyno lygio pokyčiai įvairiose pasaulio vietose skiriasi. Tam didelę įtaką daro oro tėkmių pokyčiai, srovės, bangavimas, potvynių ir atoslūgių režimas, vertikalūs tektoniniai sausumos paviršiaus judesiai ir kt. Pavyzdžiui, šiaurinėje Baltijos dalyje jūros lygis krinta po paskutinio ledynmečio atsikuriant litosferos izostazinei pusiausvyrai – kai kyla sausumos paviršius, kurio nebespaudžia ledynas.

„Pietinėje Baltijos regiono dalyje atvirkščiai – litosferos plokštė grimzta. Lietuvos pakrantei didelę įtaką daro vėjų režimo pokyčiai. Nuo XIX amžiaus pabaigos vidutinis vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo apie 15 cm. Per XXI a. vandens lygis prognozuojama pakils dar bent 30–40 cm, todėl Lietuvos pakrančių užtvindymas tikrai negresia. Tačiau Klaipėdos uostui ir krantų būklei grėsmė akivaizdi. Kaip ir daugeliui pakrantės miestų, Klaipėdai didelį pavojų kelia vėjo sukeltos patvankos“, – grėsmes įžvelgia A.Bukantis.

Prognozuojama, kad ateityje ekstremalus vėjo greitis didės, todėl didės ir maksimalus vandens lygis vėjinių ir banginių patvankų metu. Jei XXI a. antroje pusėje susidarytų tokia patvanka, kaip 1967 metais (vanduo pakilo 186 cm), vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje gali siekti 230–240 cm. Tai reiškia, kad būtų apsemta didžioji Danės upės slėnio dalis.

Keičiantis orams Vilnius gali tapti panašus į Berlyną

Lyginant su XVIII-XIX a., pastaraisiais dešimtmečiais žiemos sezonas Lietuvoje yra šiltesnis maždaug 2-2,5 °C. Pavasario vidutinė temperatūrą apie 2 °C, vasarų – 1,4 °C. Lėčiausiai šilo rudens sezonai (0,3-0,4 °C per šimtmetį). Kardinalūs klimato kaitos pokyčiai Lietuvoje vyksta pastaruosius 30 metų – jei XX a. metinė vidutinė temperatūra Vilniuje buvo apie 5,5-6 °C, tai per pastaruosius 3 dešimtmečius ji 6 kartus buvo pakilusi iki 7 °C ir perkopusi 8 °C ribą.

„2019 metai buvo patys šilčiausi per visą 250 metų meteorologinių matavimų istoriją – vidutinė metų oro temperatūra pasiekė 8,8 °C. Klimato modeliais apskaičiuota, kad šioms atšilimo tendencijoms išliekant, XXI a. pabaigoje vidutinė metų oro temperatūra pasieks 10 °C, t. y. taps tokia, kokia dabar yra Berlyne“, – sako mokslininkas.

Kalbant apie ateitį, egzistuoja ne vienas scenarijus, bet profesoriaus teigimu, oro temperatūra Lietuvos teritorijoje turėtų didėti visais metų laikais, tačiau labiausiai pakils šaltojo metų laikotarpiu ir iki 2100 metų ji gali padidėti net 1,5–5,1 °C.

„Daugės ir ekstremaliai karštų dienų ir šiltų naktų, karščio bangų, sausrų, ypač antroje vegetacijos periodo pusėje, stiprių liūčių. Vidutinis metinis kritulių kiekis iki 2100 metų turėtų padidėti nuo 3,7 iki 13,5 proc. (daugiausiai padidės žiemos mėnesių). Kintant šaltojo laikotarpio oro temperatūrai, kritulių kiekiui ir būviui, keisis ir sniego dangos rodikliai. Tikėtina, kad vidutinis parų su sniego danga skaičius sumažės 2–4 kartus, sniego danga bus perpus plonesnė. Sezoninis dirvožemio įšalas bus plonesnis, trumpiau laikysis ir susidarys ne kasmet,“ – pabrėžia prof. A.Bukantis.

http://www.technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-85321/straipsnis/VU-profesorius-klimato-kaitos-procesai-Vilniu-gali-paversti-Berlynu?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau
Advertisement

Naujienos

Programėle KoronaStopLT naudojasi vis daugiau žmonių

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Naujienos

Siūloma privalomuoju sveikatos draudimu drausti ir pilnamečius užsienyje besimokančius mokinius

Avatar

Paskelbta

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Gruodžio 1 d. ES valstybės narės oficialiai pritarė Europos Sąjungos Tarybos išvadoms dėl atnaujintos Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) vizijos, kuria kuriama stipri, pajėgi spręsti šiuolaikinius iššūkius Europa. Šiuo tikslu įvardijami keturi politiniai prioritetai: investicijos ir reformos, geresnės galimybės naudotis kompetencija, mokslo rezultatų pritaikymas ekonomikoje ir EMTE stiprinimas.

EK priimtame Komunikate dėl naujos Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės 2021–2030 m. tikimasi, kad aukštos kokybės principais grindžiama, atvira, konkurencinga ir į talentus orientuota EMTE pagerins Europos mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų aplinką, paspartins perėjimą prie klimatui neutralaus poveikio, skaitmeninės lyderystės, padės Europos Sąjungai efektyviau atsigauti nuo Covid-19 pandemijos sukeltos krizės socialinio ir ekonominio poveikio bei tuo pačiu padidins atsparumą naujoms galimoms krizėms ateityje.

„Įgyvendinant Komunikato nuostatas bei strateginius tikslus, Lietuvai reikės tęsti pagrindinius darbus, tokius kaip tvarus aukšto lygio mokslo finansavimas, verslo skatinimas naudoti naujausias mokslo žinias ir diegti mokslu grįstas inovacijas, didinti privataus sektoriaus investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą lygį, palaikyti aktyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą“, – sako laikinasis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip pabrėžia ministras A. Monkevičius, palyginti nedidelei Lietuvos mokslo bendruomenei nėra lengva konkuruoti su stipriausiomis ES šalimis dalyvaujant ES ir kitose tarptautinėse mokslo programose, išlaikyti ir pritraukti talentingus Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkus. Šių problemų kompleksinis sprendimas – ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus valstybės institucijų, mokslo ir studijų institucijų bei verslo sektoriaus dėmesys ir tikslingos finansinės pastangos.

Būtina priemonė sprendžiant aukšto lygio mokslo problemas – padaryti mokslininko karjerą patrauklia gabiausiam šalies jaunimui bei sudaryti galimybes jauniesiems tyrėjams realizuoti savo mokslines idėjas. Tai leistų labiau sustiprinti Lietuvos mokslo rezultatų tarptautinį konkurencingumą, studijų aukštosiose mokyklose lygį, auginti mokslo žinių komercinimo apimtis. Visam šiam procesui būtinas pamatinis elementas – tvarus ir konkurencingas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas.

Pabrėžtina, kad pastaraisiais metais Lietuvoje žymiai išaugo dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestis, jo padidinimas, palyginti su 2016 m., sudaro per 50 proc.: 2016 m. II ketv. vidutinis mokslininkų atlyginimas po mokesčių buvo 630 Eur, o 2020 m. II ketv. – 1068 Eur. Nuo 2019 m. beveik dvigubai – 83 proc. – padidintos doktorantų stipendijos: pirmųjų metų doktorantams jos pakilo nuo 395,2 iki 722 Eur, o antrųjų–ketvirtųjų metų doktorantams – nuo 456 iki 836 EUR.

Europos Komisija Komunikate siūlo valstybėms narėms dar kartą patvirtinti 3 proc. ES BVP sudarančių investicijų į MTEP tikslą ir jį atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į naujus ES prioritetus, įskaitant naują 1,25 proc. ES BVP sudarančių MTEP viešųjų pastangų tikslą, kurį valstybės narės, koordinuojant ES lygmeniu, turi pasiekti iki 2030 m., kad būtų pritrauktos ir paskatintos privačios investicijos. Taip pat siūloma, kad valstybės narės, kurių investicijų į MTEP ir BVP santykis yra mažesnis už ES vidurkį, nukreiptų savo investavimo pastangas taip, kad per ateinančius 5 metus savo bendras investicijas į MTEP padidintų 50 proc. Šiuo metu ES vidutinės MTEP viešosios pastangos  sudaro 0,8 proc. nuo BVP, o Lietuvos – tik 0,53 proc. nuo BVP.

Komunikato nuostatų įgyvendinimo pažangos stebėsenai numatoma sukurti EMTE švieslentę, kaip analogą Europos inovacijų švieslentei. Komunikate taip pat pabrėžiama, kad aiškus ir skaidrus aukšto lygio mokslo procesų ir rezultatų komunikavimas yra itin svarbus įtraukiai, atvirai ir demokratinei visuomenei.

Susipažinti su Komunikatu galima čia.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

 

Skaityti toliau

Naujienos

Vyriausybė pritarė karantino sąlygų sugriežtinimui šalyje

Avatar

Paskelbta

2020 12 02

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo narių parengtam Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma numatyti, kad apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu, kurie draudžiami valstybės lėšomis, būtų laikomi mokiniai, kurie mokosi ne tik Lietuvos mokyklose, bet ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių mokyklose, taip pat Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

Siekti pokyčių imtasi, Seimo nariams sulaukus pastabų, kad mokiniai, besimokantys užsienyje, yra diskriminuojami, nes, priešingai nei Lietuvoje besimokantys mokiniai ar ES studijuojantys Lietuvos studentai, nėra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu. 

Primename, kad šiuo metu valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami:
– Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– Lietuvos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvoje, studijuojantys ES valstybių narių (taip pat Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (JK), jeigu studijos buvo pradėtos iki šios valstybės išstojimo iš ES dienos) aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, 
– mokiniai, kurie mokosi Lietuvoje pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas) ir pagal formaliojo profesinio mokymo programas.

Vyriausybė iš esmės pritarė įstatymo pakeitimo projektui ir pateikė Seimui pastabas ir pasiūlymus dėl jo tobulinimo.

Kadangi šiuo metu visi asmenys iki 18 metų draudžiami valstybės lėšomis, todėl nutarimo projektu siūloma valstybės lėšomis drausti tik dar neapdraustus mokinius, t. y. pilnamečius ES ir JK mokyklų mokinius.

Taip pat siūloma nustatyti, kad ir studentai, ir mokiniai būtų draudžiami valstybės lėšomis, jei studijas ar mokymąsi JK pradėjo ne iki jos išstojimo (kaip numatyta šiuo metu), o iki Susitarime dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Jie būtų draudžiami, kol baigs studijas ar mokymąsi.

Be to, siūloma, kad valstybės lėšomis būtų draudžiami bet kokia mokymosi forma ir bet kokiu mokymo proceso organizavimo būdu besimokantys Lietuvos ir ES mokyklų mokiniai (šiuo metu draudžiami tik tam tikromis mokymosi formomis ir mokymosi proceso organizavimo būdais besimokantys mokiniai).

Dar vienas svarbus pateiktas siūlymas – nustatyti, kad draudžiamieji (t. y. tie, kurie turi teisę tapti apdraustaisiais) yra JK piliečiai ir jų šeimos nariai, kurie iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (o ne iki JK išstojimo, kaip numatyta šiuo metu) buvo įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir teisėtai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Toliau šį klausimą svarstys Seimas.

SAM Spaudos tarnyba

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi

Copyright © 2020 vilnieciams.lt